Vertybių įtaka sprendimų priėmimui
Pradėsiu nuo klausimo, ką išvis reiškia sąvoka – vertybė? Vertybės samprata, pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, yra vertas, brangus daiktas. Tuo tarpu amerikiečių rašytojas Markas Mansonas mano, kad vertybės tai yra matavimo vienetai, pagal kuriuos nustatome, kas yra sėkmingas ir prasmingas gyvenimas. Jo paaiškinimas yra tai, kad mūsų vertybės lemia mūsų problemų pobūdį, o mūsų problemų pobūdis lemia mūsų gyvenimo kokybę. Todėl geros vertybės galėtų būti lygu geras gyvenimas. Be to, geros vertybės, pagal rašytoją, turi būti paremtos įrodymais, konstruktyvios (vienyti žmones) bei valdomos. Tuo tarpu blogos vertybės yra paremtos emocijomis, yra destruktyvios ir nekontroliuojamos. Tą galėtų įrodyti XX a. rašytojas, neoromantikas Vincas Krėvė su savo istorine drama „Skirgaila“ ir jos pagrindiniu herojumi. Kita vertus, Juozas Tumas-Vaižgantas - XIX a. neoromantikas bei tautinio atgimimo veikėjas, savo apysakoje „Dėdės ir Dėdienės“ pristatė gerąsias vertybes bei jų įtaką sprendimų priėmimui. Taigi, nerkime į kūrinius ir įsitikinsite patys.
Pradėsiu nuo XIX amžiaus rašytojo, neoromantiko Juozo Tumo-Vaižganto ir jo apysakos „Dėdės ir Dėdienės“, kur protagonisto Mykoliuko sprendimus lėmė vertybė altruizmas. Altruizmas tai yra nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove. Kodėl ji yra gera vertybe galima paaiškinti tuo, kad ji yra tikrai paremta įrodymais ir tų pavyzdžių yra daugybė aplink mus, tokių kaip savanorystė, labdara ir kt. Taip pat, altruizmas vienija žmones, nes darydami gerą mes gauname pasitikėjimą ir empatiją iš kitų. Be to, ji yra valdoma, nes visiškai priklauso nuo tai darančio žmogaus. Vertybė gali būti laikoma gera pagal šiuos 3 kriterijus, tačiau nemažiau yra svarbu priežastis: kodėl ji yra vertinama. Kadangi altruizmas turi polinkį į egoizmą ir gali tapti neigiama vertybe, turime žinoti tos vertybės priežastį. Grįžkime prie mūsų literatūros herojaus Mykoliuko. Baudžiaunininko Mykoliuko altruizmas pasireiškia, kai jis visiems padeda aplinkui. Visur galėjai girdėti: „Mykoliuk šen, Mykoliuk, ten“. Laukuose dirbo jis už du, už tris ir niekados nesišaukdavo pagalbos. Kai jo ponas į darbą jį nevarė, brolis jį varė į savo pievą. Atėjęs namo, brolienė jam įkišdavo į rankas klykiantį vaiką, tačiau dėdė Mykolas ėmėsi tų „darbų“ lygiai meiliai. Už savo darbus Mykolas Šiukšta gaudavo iš brolio prastą maistą pavalgyti, turėjo kur prigulti, nors dažniausiai tai buvo arklidėje ant šieno, bei gaudavo kelias auksines monetas, už kurias nupirkdavo brolio vaikams riestainius. Tačiau jam tai pakako, jis net buvo labai dėkingas už tai, ką gaudavo. Taigi matome, kad jo altruizmo motyvai tikrai nėra egoistiški. Tačiau ši vertybė ne iki galo yra teigiama Mykoliuko atveju, nes skriaudžia jis pats save. Tą galėtume pamatyti, kai veikėjas turėjo apsispręsti: vesti mylimąją Severiutę ar nevesti. Jaunuoliai pažino viens kitą jau seniai, tačiau domėtis viens kitu ir kitaip i viens kitą žiūrėti pradėjo po susitikimų pamiškėje, kur atėjęs Mykoliukas griežė smuiku, o Severiutė šoko. Po keliu susitikimų suprato, kad viens kitą myli, tačiau ta meilė buvo pasyvi ir nei vienas apie tai neprabilo. Čia Mykoliukui kilo noras įsitvirtinti, įgyti turto, sukurti šeimą ir gyventi, kaip visi žmonės. Vis dėlto supranta, kad Severiutės vesti negali, nes sugriaus broliui ir jo šeimai gyvenimus ir paleis juos iš neturto į tikrąjį badą atimdamas iš jų savo žemės dalį ir namo, kur ir taip vietos trūksta. Galu gale Mykoliuke gyvenantis altruizmas nulėmė galutinį apsisprendimą ir jis nusprendė nevesti Severiutes. Tačiau Mykoliukui buvo aišku, kad be Severjos jam gyvenimas ne gyvenimas, jis net jos netekimą prilygina mirčiai, kas vėliau beveik atsitiko. Nusilpo jam sąnariai, nebeturėjo energijos, jautėsi lyg yra ligotas, karščiuoja. Pasveiko, kai tai Severja atėjo jį apsilankyti ir jį pabučiuoja. Severjos paprašytas Mykoliukas grojo jos vestuvėse su ponu Rapolu. Jo grojime buvo girdimas skausmas ir griežė jis taip, lyg paskutinį kartą. Akivaizdu, jog Mykoliuko altruizmas atnešė gerą kitiems, pavyzdžiui jo broliui, tuo tarpu skriaudė save. Apibendrinant, visų Mykoliuko priimtų sprendimų priežastimi buvo jo vertybė altruizmas, kuri taip giliai buvo jame įsitvirtinusi.
Šį darbą sudaro 1081 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!