Meilės įtaka žmogaus gyvenimui lietuvių literatūroje (M. Katiliškis, J. Kunčinas)

Meilė yra tyriausias ir intymiausias atsidavimo, palankumo jausmas. Tai nevaldoma būsena, nuo kurios prasidėjo žmonijos istorija-Ieva įsimylėjo Adomą vos tik išvydus jį Edeno sode, tačiau ši pirmųjų Žemės gyventojų meilės istorija-didžiausias žmogaus nuopuolis, nes Adomas žengė Ievos pavyzdžiu ir paragavo uždrausto vaisiaus, todėl neteko savo vietos rojuje. Tampa akivaizdu, kad meilės jausmas turi didelę reikšmę žmogaus gyvenime. Rašytojų kūryboje dažnai kalbama apie meilę, nes šį jausmą patiria kiekvienas. Meilės įtaka žmonių likimams vaizduojama modernistų Mariaus Katiliškio ir Jurgio Kunčino romanuose.
Tragedija virtusios meilės pavyzdys atskleidžiamas žymaus XX a. rašytojo Mariaus Katiliškio romane ,,Miškais ateina ruduo”. Viena iš svarbiausių kūrinio minčių - meilės jausmas žmogų gali įkalinti bei padaryti priklausomu nuo kito asmens. Romanas sieja dviejų erdvių-Virsnių kaimo ir Basiuliškės vienkiemio gyventojus, pagrindinius veikėjus, tarp kurių užsimezga du meilės trikampiai (Agnė, Monika, Tilius bei Doveika, Monika ir Tilius), abiejų dėmesio centre miško kirtėjas, grioviakasys Telesforas Gelažius. Romano siužeto linija prasideda pavasarį, pabudimo laiku, kuriuo Tilius ir įsimyli Agnę-valiūkišką, grakščią, jaunyste trykštančią panelę, gamtos vaiką: ,,Ji pati savimi buvo pavasaris, pati gražiausia pavasario apraiška, kaip žibuoklė alksnynėlyje.” Būtent tyras meilės jausmas užvėrė duris Tiliaus išsvajotąjai tarnybai mieste: gindamas Agnę nuo ją užpuolusio įgaliotinio Špico, įsivelia į muštynes. Kita romano ir Tiliaus moteris, tai Agnės opozicija-Monika Doveikienė, Basiuliškės vienkiemio ponia, skirtingai nei Agnė, ši buvo brandi, moteriška, tačiau egoistiška (už Doveikos tekėjo tik dėl jo statuso ir turimų turtų). Į ūkį atvykus dirbti Tiliui, Monika kaipmat pradeda jį gundyti. Tyra, pavasariško polėkio kupina Tiliaus ir Agnės meilė yra visiška priešingybė Tiliaus ir Monikos ryšiui, kuris, kaip ir brandi vasara, pilnas aistros, geismo, kūniškumo (smukimo žemyn vertikalė – „jie sruvo pakalnėn, jie puolė baisiu greičiu.“) Nesugebėjimas suvaldyti instinktų atskleidžia ir gaivališką žmogaus prigimtį, romane virstančia lemtinga atomazga - išprovokuotas Doveikos pavydas pražudo Moniką ir Tilių. Apskritai, veikėjų vidiniai išgyvenimai, jausmai neišpildo jų meilės troškimo lūkesčių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!