Vertybinų popierių biržų veikla Lietuvoje

Lietuva – pirmoji iš trijų Baltijos valstybių, įkūrusi vertybinių popierių biržą ir kitas būtinas vertybinių popierių rinkos efektyviam funkcionavimui institucijas. Latvijos Rygos vertybinių popierių birža pradėjo veikti beveik dvejais metais vėliau (1996 m. liepą), o Estijos – praėjus vos ne trejiem metams nuo Lietuvos biržos veiklos pradžios (1996 m. gegužę).
Lietuvoje vertybinių popierių rinka pradėjo kurtis 1991 metais, prasidėjus pirminiam privatizavimui. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Privatizavimo įstatymą, ir antrojoje 1991 metų pusėje prasidėjo masinis privatizavimas. Šio proceso metu buvo išleista paprastųjų vardinių akcijų. Jas įsigijo 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Toliau buvo kuriamos institucijos, reikalingos rinkai funkcionuoti.
Vertybinių popierių rinkos kūrimo procesas buvo sudėtingas, nes reikėjo įteisinti realiai jau veikiančią rinklą (investiciniai čekiai buvo išdalyti, akcijos išleistos ir pardavinėjamos). Taigi nereguliuojamos vertybinių popierių rinkos pervedimas į teisiškai reguliuojamą buvo pagrindinė Lietuvos vertybinių popierių rinkos įkūrimo ypatybė.
1. Pasiūlos rinka.
2. Žemės likvidumas.
3. Tiesioginių sandorių rinka.
Pasiūlos rinkos problema iš esmės susijusi ir su kitomis dviem antrinės Lietuvos vertybinių popierių rinkos problemomis, t.y. likvidumo ir tiesioginių sandorių vyravimu. Pasiūlos rinka- nuolatinis pirkėjų trūkumas norimiems parduoti vertybiniams popieriams. Tai ypač aktualu akcijų rinkoje. Dėl šios priežasties smulkūs investuotojai negali dalyvauti vertybinių popierių rinkoje, nes rizikuoja nerasti pirkėjų savo vertybiniams popieriams. Stambūs investuotojai sandorius sudaro tiesiogiai, tuo mažindami likvidumo riziką.
Žemas likvidumas trukdo pardavėjui rasti pirkėją, sukelia įtampą ir nepasitikėjimą NVPB veikla bei vertybinių popierių rinka apskritai. Pateiktų parduoti vertybinių popierių sandoriai neįvyksta, o tai skatina sudaryti juos tiesiogiai, susidarant pirkėją ir tik registruojant sandorį biržoje. Tokia praktika tapo labai populiari, ir dauguma NVPB registruotų sandorių buvo tiesioginiai. Tai reiškia, kad daugelis parduotų ir pirktų vertybinių popierių neturi rinkos kainos ir todėl negalima nustatyti jų vertės. Jei vertybiniai popieriai yra nelikvidūs, atsiradus būtinybei juos sunku parduoti, todėl atsiranda investavimo rizika. Tai paaiškina tą faktą, kodėl antrinė rinka buvo nesubalansuota, t.y. nuolat vyravo pasiūla.
Minėtos Lietuvos vertybinių popierių rinkos problemos atsirado dėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!