Vertingiausi Palangos, Birštono, Druskininkų, Neringos kurortų rekreaciniai ištekliai

KAUNO PASLAUGŲ VERSLO DARBUOTOJŲ PROFESINIO RENGIMO CENTRAS KURORTO VERSLO SKYRIUS Rekreacija Kv5 Ligita Paukštytė Referatas VERTINGIAUSI PALANGOS, BIRŠTONO, DRUSKININKŲ, NERINGOS KURORTŲ REKREACINIAI IŠTEKLIAI 2006m TURINYS 1. Įvadas 3 2. Kurortų aplinkos ir gamtinių išteklių analizė 5 3. Palanga 6 4. Palangos gamtiniai ir kultūriniai rekreaciniai ištekliai 6 5. Birštonas 13 6. Birštono kultūriniai ištekliai 14 7. Pagrindinės Birštono kurorto vystymo strateginės kryptys 16 8. Druskininkai 17 9. Druskininkų kultūriniai ištekliai 18 10. Neringa 22 11. Juodkrantė 23 12. Juodkrantės kultūriniai ištekliai 23 13. Nida 24 14. Nidos kultūriniai ištekliai 24 15. Pervalka 25 16. Preila 25 17. Literatūros sąrašas 26 ĮVADAS Žodis “turizmas” kilęs iš lotynų kalbos (“turn”-sukimas, sukutis, vilkutis), reiškiantis kelionę iš vienos vietos į kitą, tačiau grįžtant į pirmąją. Turizmas yra tarptautinis bei nacionalinis reiškinys ir gali būti nagrinėjamas socialiniu, ekonominiu, ekologiniu, politiniu bei technologiniu požiūriu. Vyraujant socialiniam ir ekonominiam aspektui, turizmas apibūdinamas kaip kelionės, kurių metu aplankomos šalys, įdomios vietovės, bei kaip aktyvus poilsis arba sporto šaka, antra vertus, ir kaip verslas arba užsiėmimas, aprūpinantis turistus įvairiomis paslaugomis bei prekėmis. Jungtinių Tautų Organizacijos konferencijoje, įvykusioje 1971 m., buvo pasiūlytas toks apibrėžimas: turizmas, kaip ūkio šaka, yra industrinė ir komercinė veikla, teikianti prekes ir paslaugas užsienio lankytojams ir šalies vidaus turistams. Čia akcentuojamas ekonominis turizmo aspektas. Turizmas gali būti vertinamas kaip socialinis reiškinys. Individas, patyręs tam tikrą malonumą kelionėje, dalijasi įspūdžiais su kitais žmonėmis. Be to, lankytojas, atvykęs į naują vietovę, susitinka ir gali bendrauti tiek su vietiniais gyventojais, tiek su kitais turistais. Taip užsimezga draugiški arba konfliktiški santykiai tarp žmonių. Turizmas turi ir kultūrinę reikšmę, nes keliaudami žmonės susipažįsta su kitų tautų kultūra, tradicijomis, papročiais, gyvenimo būdu ir lygiu. Turizmas vertinamas kaip išteklių šaltinis. Iš turistinės veiklos gaunamos pajamos, kurių dalis skiriama keliautojų lankomai vietovei puoselėti, unikaliems gamtovaizdžiams išsaugoti, komunikacijų tinklui plėsti bei regiono ekonominiam vystymui užtikrinti. 1998 metų birželio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybe parengė Regionines politikos metmenų projektą. Šis dokumentas įtvirtina apskrities, kaip pagrindinio teritorinio darinio, kuriame turėtų būti vykdoma valstybės ekonominės socialinės plėtros regioninė politika, statusas. Tokiu būdu buvo įtvirtinta apskrities atsakomybė už priemonių, skirtų skatinti ekonomikos plėtrą apskrities teritorijoje ir kuo efektyviau panaudoti vietinius išteklius, įgyvendinimą. Kol šalyje vykdomos ekonomikos reformos ir kuriami rinkos ekonomikos pagrindai, pirmenybė regioninėje politikoje teikiama ekonomikos augimui, kad vėliau, pasiekus tam tikrą ekonomikos augimo laipsnį, vis daugiau dėmesio galima būtų skirti gyvenimo lygio ir gyvenimo sąlygų gerinimui. Tuo tikslu 1998 m. liepos 3 d. Vyriausybė patvirtino Regioninių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimo modelį. Šis dokumentas suteikia apskritims ir savivaldybėms įgaliojimus rengti regionines smulkaus ir vidutinio verslo programas, skirtas suaktyvinti verslo plėtrą, mažinti regioninio vystymosi diferenciaciją bei nedarbo lygį. Apskritys kartu su savivaldybėmis tampa atsakingos už Vyriausybės patvirtintos smulkaus ir vidutinio verslo programos įgyvendinimą apskrities teritorijoje, įvertinant regioninius ypatumus, galimybes bei poreikius. Viena iš sparčiai augančiu ir pelningų smulkaus ir vidutinio verslo rūšių, skatinanti dirbti, tausoti ir racionaliai panaudoti vietinius išteklius, kultūrinį ir istorini palikimą yra turizmas. Turizmo verslo plėtra turi ypatingą reikšmę Palangos miesto socialinės ekonominės būklės stabilizavimui ir jos pagerinimui ateityje. Šio turizmo plėtros tikslas - aktyvus žmogaus sveikatos atgaivinimas, jėgų ir darbingumo atstatymas, teigiamos emocinės dvasines būsenos formavimas. Tai aktyvus ar pasyvus poilsis natūralioje ar tam tikslui suplanuotoje rekreacinėje aplinkoje su atitinkamu architektūriniu kraštovaizdžiu, natūraliais gamtiniais ištekliais, apskritai žmogaus darbo ir laisvalaikio sąlygos, jo prisitaikymas prie kintančios aplinkos. Visuomenės rekreacija užsiimančios institucijos, nepriklausomai nuo nuosavybės ir verslininkystės formos, naudoja turimus regiono išteklius - žemę, kraštovaizdį, kapitalą, statinius, įrenginius, investicijas, - ir sukuria vienokį ar kitokį turistinį servisą. Lietuva - nedidelė Vidurio Europos šalis. Jos įvaizdis, socialinis ir ekonominis prestižas tarptautinėje plotmėje tebėra formavimosi situacijoje. Priimtos nacionalinės gydymo ir sveikatinimo programos sudaro realias galimybes labiau rūpintis žmogumi, kaip pagrindiniu šalies materialinių ir dvasinių vertybių kūrėju, jos socialinės ir ekonominės galios išraiškos simboliu. Visus šiuos elementus galima apjungti kurortų veiklos vystymo eigoje. Tradiciškai Lietuvoje kurortais laikomi Druskininkai, Palanga, Birštonas, Neringa. Tai - pagrindinės sanatorinio gydymo ir poilsio vietos Lietuvoje. KURORTŲ Aplinkos ir gamtinių išteklių analizė Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos miestų ir apylinkių rekreaciniai-turizmo ištekliai ir lankytojų poreikiai yra gana gerai tarpusavyje suderinami. Lietuvos kurortams šalies ūkio pertvarkymas bei ekonomikos nuosmukio ir augimo periodas turėjo didelės įtakos. Pastarieji 10 metų suformavo tam tikrus kurortų bruožus: - Druskininkai tapo merdinčiu miestu, nes dideli srautai iš Rytų nutrūko, o buvęs sąjunginės reikšmės kurortas neprisitaikė prie greitų rinkos pokyčių. Decentralizavus valdymą miestas nesugebėjo į savo rankas perimti visų sričių valdymo ir kvalifikuotai spręsti iškilusias problemas. Miestas buvo orientuotas tik į sanatorinį gydymą, todėl žymiai sumažėjus Lietuvos gyventojų sanatorinio gydymo finansavimui, su didelėmis ekonominėmis problemomis susidūrė ne tik sanatorijos, bet ir visas kurortas. - Birštonas buvo ne tik sanatorinio gydymo kurortas, bet ir gausiai lankomas turistų miestas. Šiame mieste veikusi turistinė bazė buvo viena populiariausių Sąjungos mastu. Todėl, nutrūkus turistų srautui iš Rytų, bei itin sumažėjus klientų skaičiui sanatorijose, miestas susidūrė su didelėmis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis. - Palanga maksimaliai apkrauta iki 1988 m., po Nepriklausomybės atkūrimo ištuštėjo. 1993-1994 m. vėl prasidėjo rekreacinių srautų augimas. Rekreacijos kokybinę plėtrą labai komplikavo nepakankamai tobula valstybinio turto privatizavimo politika. Nors Palangoje yra 7 sanatorijos, tačiau miestas net ir iki 1990 m. nebuvo orientuotas tik į sanatorinį gydymą. Pastaraisiais metais šis kurortas įgavo triukšmingo vasaros pramogų miesto, sutraukiančio jaunimą iš visos Lietuvos, įvaizdį. - Neringa visais laikais buvo nuošalus, gana uždaras, prestižinis kurortas, orientuotas ramiam poilsiui. Šio kurorto ypatingus bruožus formuoja savita gamtinė aplinka. Paskutiniu dešimtmečiu susiformavo nuostata, kad Neringa yra aukštesnio lygio pajamas turinčių Lietuvos gyventojų bei Vokietijos turistų poilsio vieta. Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos fizinės infrastruktūros kokybę sąlygoja finansinių lėšų trūkumas, labai mažas turimų pajėgumų išnaudojimas, didelis įrangos nusidėvėjimas. Nagrinėjamų kurortų fizinė infrastruktūra yra pakankama verslo plėtojimui, tačiau, siekiant aukštesnės paslaugų kokybės, ją būtina renovuoti. PALANGA Palangos miesto savivaldybė yra Lietuvos Šiaurės vakaruose, Klaipėdos apskrities teritorijoje, užima 79 km² plotą. Tai sudaro 1,4 proc. Klaipėdos apskrities arba 0,12 proc. Lietuvos teritorijos.     Palangos mieste yra vienintelė Šventosios seniūnija, kuriai priklauso Šventosios ir Būtingės gyvenvietės. Miestas šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose - Kretingos bei Klaipėdos rajonais, vakaruose - su Baltijos jūra. Tai vienas didžiausių Lietuvos kurortų ir turizmo centrų, jau įpusėjęs antrą rekreacinės veiklos šimtmetį. Palanga – tai klimatinis, balneologinis, ir purvo terapijos kurortas prie Baltijos jūros. Miestas nusidriekęs pajūriu 25 km. Į Palangą įeina atskiros gyvenvietės – Nemirseta, Palanga, Vanagupė, Šventoji, Būtingė. 1994 m priimtame LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtos miestų, miestelių, kaimų sąvokos, tačiau neišskiriami miestai – kurortai. Pagal šiame įstatyme nustatytą Lietuvos Respublikos administracinį suskirstymą tarpe kitų buvo įkurta Palangos miesto savivaldybė. Valstybinis turizmo departamentas Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti nuostatą: „Gyvenamosios vietovės turinčios gamtinių gydomųjų veiksnių bei specializuotą infrastruktūrą šiuos veiksnius naudoti gydymo, profilaktikos ir poilsio tikslais, gali turėti kurorto statusą“. Palangos gamtiniai ir kultūriniai rekreaciniai ištekliai Lietuva turi palyginus didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro pajūrio gamtinis kompleksas, vidaus vandens telkiniai – ežerai (2850 didesnių kaip 0,5 ha, bendras plotas daugiau 910 kv.km.) ir upės (760 ilgesnės kaip 10 km., bendras ilgis virš 76 tūkst. km.) bei miškai (30% šalies teritorijos). Vertingiausi ir įdomiausi gamtiniai turizmo objektai tinkami kultūriniam ir ekoturizmui, kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui yra: 5 nacionaliniai parkai ir 30 regioninių parkų (apimantys 7,5% šalies teritorijos), 254 valstybiniai ir 101 savivaldybių draustiniai, 410 gamtos paveldo objektai. Savo unikalumu pažymėtinas Europos geografinis centras. Į saugomų teritorijų tinką patenka ir daug etnokultūros paveldo objektų. Didžiausią turizmo plėtros potencialą turi Pajūrio gamtinis kompleksas, Rytų Aukštaitijos, Pietų Dzūkijos ir Žemaičių aukštumų ežeringieji - miškų regionai, Nemuno upės slėnio zona. Tačiau šių išteklių panaudojimo galimybės vertintinos tik patenkinamai dėl jų žemo parengtumo lygio turizmui (infrastruktūros stokos, paplūdimių higieninės įrangos trūkumo ar nepakankamos aplinkos kokybės). Infrastruktūros trūkumas tampa ir neigiamo neorganizuotų turistų poveikio aplinkai priežastimi. Atskirą turizmo išteklių dalį sudaro gausūs kurortų gydomieji ištekliai, galintys patenkinti didžiulius sveikatingumo ir kurortų plėtros poreikius. .[6] Lietuvos kultūriniai turizmo ištekliai ir ypač etnokultūra vertinami savo savitumu, bet ir mažu šio potencialo panaudojimu turizmui. Šiuo metu iš daugiau kaip 10700 registruotų kultūros paveldo objektų, turizmui galima panaudoti tik apie 350 objektų, iš kurių trečdalį – tarptautiniam turizmui. Ryškiausi tarptautinio turizmo objektais yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Kėdainių senamiesčiai, (Vilniaus senamiestis ir Kuršių Nerija yra įtraukti į UNESCO paveldo objektų sąrašą), Kernavės ir Trakų istorinis paveldas (pateiktos paraiškos įtraukti į UNESCO), Lietuvos baroko paminklai, pilys. Daugelis kitų paveldo objektų, dėl nepakankamai išvystytos viešosios ir turizmo paslaugų infrastruktūros, yra nepanaudojami turistų (taip pat ir neįgaliųjų) lankymui. Remiantis Kultūrinio turizmo plėtros programos pateikta analize, kultūros paveldo objektai, priklausomai nuo jų atraktyvumo ir būklės, gali būti atkuriami ir restauruojami pritaikant ekspozicinei paskirčiai, paslaugų ir viešajai turizmo infrastruktūrai bei derinant ekspozicinę ir infrastruktūrinę paskirtis. Lietuvoje vykstantys gausūs kultūriniai renginiai ir festivaliai mažai pristatomi turizmo parodose ir netampa žinomu tarptautinio turizmo objektu. Turtingas miestų kultūrinis gyvenimas galėtų būti labiau panaudojamas savaitgalio turizmui. Svarbią šalies turizmo išteklių dalį sudaro specialaus (dalykinio) intereso objektai: muziejai ir galerijos, parodų centrai, laisvalaikio ir sveikatingumo parkai ir pan. .[6] Miesto "turistinis produktas" - tai gamta, aplinka, jos teikiamos pramogos ir malonumai, apgyvendinimo sistema, priemones, sąlygos ir paslaugų teikimo infrastruktūra. Turizmo plėtra reikalauja daugelio turizmo industrijos komponentų sistemos darnaus darbo, kad turistinis produktas sugebėtu konkuruoti Lietuvos rinkoje. Trūkstant bent vieno iš jų, sistema, bus netobula, funkcionuos neefektyviai. Kadangi rekreacija ir turizmas labiausiai susiję su aktyviu poilsiu, tai svarbu žinoti, kokios yra galimybės kuo ilgiau būti lauke, tai daugiausia priklauso nuo kritulių. Palankiausiais laikome orus, kai per dieną (7 – 19 val.) iškrinta “. Tai unikali pasaulinio mastu, sulaukusi pasaulinio pripažinimo. 2000 m. UNESCO įrašė Kuršių neriją į Pasaulio paveldo vertybių sąrašą. Maždaug prieš 4000 m. nerijoje pasirodė pirmieji žmonės. Jie vertėsi žvejyba ir medžiokle, mokėjo ir žemę dirbti, ir gyvulius auginti. Maždaug prieš 500 m. gamtos ir žmogaus sandrauga čia pakrypo gamtos nenaudai. Pradėta masiškai kirsti miškus, padažnėjo gaisrų. Ypač daug žalos padarė karai. Senosios kopos, praradusios apsauginį rūbą – mišką, virto judriais smėlio kalnais, kurie grėsmingais slinko žvejų kaimelių link. Tik tada žmogus suprato savo klaidą, bet jau buvo vėlu. XVI – XIX a. pr. Nerijoje po smėliu palaidota 14 kaimų. Žmonės susirūpino, kaip sutramdyti vėjo pustomas nerijos kopas. Į tai atkreipė dėmesį ir Prūsijos valdžia. Buvo pasiūlyta kopas apželdinti, o prie jūros suformuoti prieškopę, kuri užkirstų kelią smėliui slinkti gilyn į neriją. Dabar nerijos likimas – žmogaus rankose. Norint išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, stengiamasi taip nukreipti turistų ir poilsiautojų srautą, kad kuo mažiau nukentėtų gamta. Įrengiama apžvalgos aikštelių. Automobilininkams patartina sustoti aikštelėje, kuri yra tuoj už Juodkrantės, ant vadinamojo Avikalnio, važiuojant nuo Klaipėdos (23 km.) nuo jos atsiveria plati panorama į marias, neriją ir jūrą. 31 – ame km sustokite aikštelėje prie kelio pasidairyti į „mirštančias“ kopas, kurios vietomis jau apžėlė žole, krūmokšniais, o vietomis dar baltuoja nuogas smėlis. Tai Naglių gamtos rezervatas. Kuršių nerija turtinga ne tik unikalių kopų vaizdų, savos augmenijos. Apstu visokios laukinės gyvūnijos. Čia galite pamatyti pakelėje išdidžiai stovintį briedį, nekreipiantį dėmesio į pravažiuojančius automobilius. Kuršių nerijoje gausu paukščių. Poilsio industrija vis labiau užvaldo Kuršių neriją, tampa pagrindine jos „profesija“. Tačiau neužmirštamas ir senasis žvejybos verslas. Lankydamiesi Neringoje, reikia atkreipti dėmesį į savitą Pamario krašto senąją architektūrą. Kiekvienoje gyvenvietėje yra senųjų žvejų namų. Dauguma trobesių statyti iš tašytų rąstų, sienos apmuštos vertikaliomis lentomis, dažytomis rusva arba melsva spalva, stogai dengti čerpėmis arba nendrėmis. Daug žvejų namų restauruota, jie įtraukti į architektūros paminklų sąrašą. Kiekviena Neringos gyvenvietė kuo nors savita. JUODKRANTĖ Bene „pastoviausia“ nerijos gyvenvietė, net pustomo smėlio eroje išliko savo vietoje, nes šalia buvo natūralaus nerijos miško – sengirės lopų. Jie ir apsaugojo gyvenvietę nuo pustymo. XIX a. antroje pusėje Juodkrantėje prie marių kasamas gintaras. Iš tų laikų yra likęs Gintaro įlankos pavadinimas. Tada rastas garsusis Juodkrantės gintaro lobis – apie 500 neolito laikotarpio gintaro dirbinių, kuriems apie 4 tūkst. metų. Dabar šie dirbiniai atkurti ir eksponuojami V. ir K. Mizgirių gintaro galerijoje Nidoje. JUODKRANTĖS KULTŪRINIAI IŠTEKLIAI • Karlo Majaus viešbutis – statytas 1879 m. • Vila Monbijou • Vila Flora – išsiskiria savitu stiliumi, stovinti ąžuolų paūksmėje, netoli jachtų prieplaukos • Liudviko Rėzos paminklas • Evangelikų liuteronų bažnyčia – tai gyvenvietės pagrindinis architektūros akcentas iš tamsiai raudonų plytų. Šalia jos jau mūsų laikais pastatyta skulptūra „ Prisikėlimas „. • Raganų kalnas – jame 1979 – 1981 m. atsirado humoristinių tautodailės skulptūrų ansamblis. Takas veda pro raganynus ir velnynus, pasakų pabaisas. Kasmet skulptūrų ansamblis papildomas naujais darbais, restauruojamos pasenusios skulptūros. • Ievos kalnas – ant jo švenčiamos Joninės. • Krantinė su pasivaikščiojimų ir dviračių takais, akmens skulptūrų alėja – įrengta marių pakrantėje. • Vėtrungių galerija – galima pamatyti tik šiam kraštui būdingas drožinėtas ir tapytas vėtrunges. Galerijos eksponatai iliustruoja ir visą Kuršių nerijos istoriją. NIDA Tai centrinė, matyt, ir pati seniausia Neringos gyvenvietė. Nidos šaknys atokiau nuo dabartinės jos vietos. Archeologai senosios Nidos pėdsakų aptiko marių pakrantėje, netoli didžiosios kopos, Grabšto rage. Nidos vietovardis pirmą karta paminėtas 1437 m. kryžiuočių ordino dokumente. NIDOS KULTŪRINIAI IŠTEKLIAI • Urbo kalnas – pirmoji apželdinta 51 m aukščio kopa. 1874 m. ant jos pastatytas 23 m.aukščio švyturys. • Parnidžio ( Didžioji ) kopa – ant jos užlipus galima apžvelgti visą plačią nerijos panoramą – nuo jūros iki Kuršių marių vandenų. • Saulės laikrodis – yra ant Parnidžio kopos. Tai buvo 13,8 metro aukščio obeliskas, sumontuotas iš blokų, iškirstų Karelijos akmenų laužykloje. • Sklandytojų kopa (65m.) – nuo tos kopos it nuo tramplyno sklandytuvai kildavo į dangų. • Neogotikinė evangelikų liuteronų bažnytėlė – pastatyta 1888 m. šalia bažnytėlės senosios kapinės. Jose pamatysite restauruotus krikštus – antkapinius paminklus iš profiliuotų lentų, būdingus tik pamario kraštui. • Tomo Mano kultūros centras ant Uošvės kalno – kasmet vasaros viduryje rengiamas Tomo Mano menų festivalis, skatinantis kultūrinį turizmą. • V. ir K. Mizgirių gintaro galerija – ji randasi Kuršių marių pakrantėje. • Neringos istorijos muziejus – žvejo namas, atnaujinta žvejų verslo ekspozicija. • Katalikų Marijos Krikščionių Globėjos bažnyčia – pastatyta 2003 m. ant kalvelės prie pašto. • Lietuvos muzikantų šlovės takas – jame puikuojasi garsiausių atlikėjų delnų antspaudai. • Smiltynės link, pamariu, senuoju pašto keliu vingiuoja dviračių takas PERVALKA Išsidėsčiusi Kuršių marių pakrantėje, prie Pervalkos įlankos. Gyvenvietė žinoma nuo 1844 m. šiaurinis Pervalkos kyšulys vadinamas Arklių ragu. Ties juo mariose yra nedidelis švyturys, vadinamas žirgų švyturiu, pastatytas 1900 m. Pietinis įlankos krantas – Pervalkos ragas. Jame, kiek atokiau nuo marių, savo aukščiu išsiskiria kalnų pušaitėmis apsodinta Skirpsto kopa (53 m.). Taip pat čia galima pamatyti L. Rėzos paminklą. PREILA Preila išsidėsčiusi prie Preilos įlankos, iš šiaurės šią įlanką „įrėmina“ Ožkų ragas, iš pietų – Mažasis Preilos ragas. Preiloje yra senų žvejų sodybų. Vasarą veikia keletas poilsinių. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Algimantas Semaška –2004. Pasižvalgymai po Lietuvą. Vilnius 2. Rūta Baškytė, Almantas Kulbis – 2000. Didžiosios Nemuno kilpos. Leidykla „Lututė“ 3. Nijolė Strakauskaitė – 2005. Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius. R. Paknio leidykla

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!