Rekraciniai ištekliai Rekreaciniai ištekliai tai viena rūšis išteklių iš visų gamtos išteklių rūšių. Šie ištekliai vis didesnę įgauna reikšmę, nes yra susiję su žmonių poilsiu, gydymusi ir turizmu. Dalį rekreacinių išteklių sukūrė pati gamta — vandenų ir jūrų paplūdimius, vaizdingas upių ir ežerų pakrantes, galingus krioklius ir trykštančius geizerius, kalnus, miškus, egzotiškas salas jūrų bei vandenynų platybėse. Kasmet nacionaliniuose parkuose — saugomuose plotuose ar objektuose — lankosi milijonai turistų. Rekreacijos išteklių grupė — su žmogaus veikla susijęs kultūros ir istorijos objektai. Tai archeologijos, architektūros ir meno paminklai bei kt. — dvasinių vertybių lobiai. Kai gamtos rekreaciniai ištekliai dera su istorijos ir kultūros įžymybėmis, jos sutraukia daugybę turistų ir yra didelis pajamų šaltinis. Rekreacinių išteklių apstu visame pasaulyje, tiek stipriai ekonomiškose šalyse tiek ir ekonomiškai silpnose. Mes — lietuviai galime pasidžiaugti ir netgi pasididžiuoti savo šalies rekreaciniais šaltiniais… Gražūs kurortiniai miestai, gausiai lankomi poilsiautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Vis didesnę paklausą įgyjantis kaimo turizmas. Nuostabūs, šiurkščios rankos nepaliesti gamtos kampeliai… Lietuvoje suskaičiuojama apie 29 900 upių ir upelių, ilgesnių nei 0,25 km – jų bendras ilgis siekia 63,7 tūkst km. Upių ir upelių, ilgesnių nei 3 km, skaičius buvo suskaičiuotas labai tiksliai – 4418. Upių, ilgesnių nei 10 km yra 816 (3 proc.), o ilgesnių nei 100 km – 17. Lietuvos upės susidarė tirpstant ledynui paskutiniojo apledėjimo metu. Ledynų tirpsmo vandenys išgraužė upių slėnius, kurių pavidalas vėliau dar keitėsi dėl erozijos. Eil.nr Pavadinimas Ilgis km Ilgis Lietuvoje km Eil.nr Pavadinimas Ilgis km Ilgis Lietuvoje km 1 Nemunas 937 475 6 Merkys 203 190 2 Neris 510 234 7 Minija 202 202 3 Nevėžis 209 209 8 Šešupė 298 209 4 Dubysa 131 131 9 Žeimėna 114 114 5 Mūša 284 146 10 Venta 346 161 Lietuvos miestas – kompaktiškai užstatyta gyvenamoji vietovė, turinti daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Miesto statusas gyvenvietei suteikiamas teisės aktų nustatyta tvarka derinant kiekybinius ir kokybinius požymius. Pagal Lietuvos Respublikos Teritorijos vienetų ir jų ribų įstatymą (1994 m.) miesto pagrindiniai požymiai yra gyventojų skaičius (daugiau kaip 3000), kompaktiškas užstatymas (2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo, gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse). Miestų tinkle vyrauja maži miestai, atliekantys regionines ir vietines gyventojų aptarnavimo funkcijas. Labiausiai specializuoti miestai buvo sukurti TSRS okupacijos metais prie pramonės įmonių (Naujoji Akmenė), durpynų (Ežerėlis, Baltoji Vokė), elektrinių (Elektrėnai, Visaginas). Savitą miesto statusą įgavo didelės ir tuomet mažai urbanizuotos kurortinės pajūrio vietovės (Neringa, Palanga). Didieji miestai (ir Alytus) yra išplėtoti regioniniai centrai. Vilnius atlieka tiek nacionalinio, tiek ir tarptautinio regiono centro funkcijas. Lietuvos miestams būdinga plačių suburbanizacijos zonų plėtra ir vidinė sandaros transformacija prisitaikant prie rinkos ekonomikos sąlygų, gyvensenos kaitos ir naujų gyvenimo kokybės poreikių. Lietuvos miestų tinklas teritoriniu požiūriu yra tolygus ir gana stabilus; šiuo požiūriu išsiskiria sostinė Vilnius ir industriniai centrai Mažeikiai ir Visaginas, esantys šalies pakraščiuose. Hierarchiniu požiūriu Lietuvai būdingas dviejų didžiausių miestų atotrūkis nuo kitų vidutinių miestų ir mažų miestų gausa. XXI a. pradžioje Lietuvos miestų tinklas patyrė funkcinių, struktūros, hierarchijos transformacijų; didėja miestų pasiskirstymo tolygumas pagal rango ir dydžio taisyklę, mažėja mažiausiųjų miestų skaičius. Vyksta miestų teritorijų struktūrinė kaita, savivaldybės statusą turintys miestai kartais sujungiami su gretimomis teritorijomis ir jų gyvenvietėmis. Lietuvoje nėra didelių aglomeracįjų, bet dėl priemiestinių zonų plėtros formuojasi monocentrinės gyvenviečų aglomeracijos didžiųjų miestų pagrindu. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyventojų tankumas 2000–4400 žmonių/km², vidutiniuose – 1800 žmonių/km². Mažiausias tankumas kurortuose, turinčiuose miesto statusą iki 100 žmonių/km² Eil.nr Pavadinimas Plotas km2 Gyventojų skaičius tūks. Eil.nr Pavadinimas Plotas km2 Gyventojų skaičius tūks. 1 Vilnius 401 557 126 6 Šiauliai 81 123 211 2 Kaunas 157 342 768 7 Tauragė 16,7 26 444 3 Panevėžys 54 97 343 8 Telšiai 23,14 29 119 4 Alytus 40 57 281 9 Klaipėda 98 161 282 5 Mariampolė 21 44 910 10 Utena 15,1 33 940 Lietuvoje iš viso yra 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha (ežerų klasifikatorius nurodo 2790). Jų bendras plotas – 880 km². Šalyje yra dar virš 3100 mažesnių (0,05-0,5 ha ploto) natūralios kilmės ežerėlių, tačiau bendras jų paviršiaus plotas tesudaro 5,34 km². Dalį mažųjų ežerų sudaro senvaginės bei karstinės kilmės vandens telkiniai, kurių skaičius nuolat kinta, todėl tiksliai įvertinti jų skaičiaus neįmanoma. Visi ežerai užima apie 1,37 proc. Lietuvos teritorijos ploto. Be to, šalyje yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 5 ha. Daugiausia ežerų yra Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Dainavos ir Neries-Žeimenos žemumose. Ypač ežeringa sritis – Baltijos aukštumų lanko šiaurinė dalis – Aukštaičių aukštuma. Ten susidarę ištisi ežerynai: Molėtų, Dubingių, Zarasų. Aukštaičių aukštumoje telkšo didžiausi (Drūkšiai, Dysnai), giliausi (Tauragnas, Malkėstaitis), ilgiausi (Asveja, Sartai) ežerai šalyje. Dzūkų ir Sūduvos aukštumose ežerų grupės mažesnės. Ten susidarę Trakų, Aukštadvario ežerynai bei didžiųjų Sūduvos ežerų grupė (Dusia, Metelys, Obelija). Žemaičių aukštumoje tekšo dideli Platelių, Lūksto, Masčio, Biržulio, Germanto ežerai. Dainavos žemumoje driekiasi Veisiejų ežerynas, o Neries-Žeimenos žemumoje – Ignalinos ežerynas. Didžiausias ežeringumas (>11 %) yra šalies šiaurės rytuose, Ignalinos ir Zarasų rajono rytinėje dalyje. Mažiausiai ežerų yra Lietuvos Vidurio žemumoje (
Šį darbą sudaro 6411 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!