Šveicarijos žiemos turizmo ištekliai ir jų analizė

ĮVADAS Temos aktualumas. Atėjo žiema, todėl visai nenuostabu, jog vis daugiau žmonių perkelia dalį atostogų ir vyksta slidinėti į kalnus. Šveicarijoje yra viena iš labiausiai išvystytų turizmo infrastruktūrų, ypač kalnų regionuose ir mietuose, kur prekiaujama su turizmu susijusia įranga ir teikiamos paslaugos. Turizmas kasmet įneša 1,5 milijardų Šveicarijos frankų indėlį į Šveicarijos ekonomiką. Šveicarija – tai šalis, kurioje gimė pirmieji žiemos sporto kurortai pasaulyje. Būtent Šveicarijoje ištisus metus klesti žiemos sporto šakos. Kadangi Alpių šlaitai visus metus yra padengti sniegu, išvystytas ir vasaros slidinėjimo sportas. Alpinizmas ir kalnų turizmas yra viena populiariausių sporto šakų Šveicarijoje. Šioje šalyje veikia iki 2000 lyninių slidininkų keltuvų. Tačiau geriausiai žinomi dantratiniai geležinkeliai – šveicarų išradimas. Šveicarijos slidinėjimo kurortai yra geriausi Europoje. Ir ne tik dėl trasų ar keltuvų gausos. Kadangi Šveicariją galima traktuoti kaip žiemos sporo pradininkę, tai apie Šveicariją, jos klimatą, poilsio bei turizmo centrus ir bus plačiau analizuojama šiame darbe. Darbo objektas – Šveicarijos žiemos turizmas. Darbo tikslas – išanalizuoti Šveicarijos žiemos turizmo išteklius. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti turizmo sampratą. 2. Pristatyti žiemos turizmą. 3. Išanalizuoti Šveicarijos žiemos turizmo išteklius. Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 1. TURIZMO SAMPRATA Turizmas – tai kelionės siekiant pailsėti ar pasilinksminti. Nors pastaruoju metu terminas labiau reiškia išvykimą iš savo gyvenamosios ar darbinės aplinkos ribų. Pasak V. Ausiejaus ir R. Jakytės (2005) turizmas - rizikinga veiklos sfera, galinti duoti ne tik pelno, bet ir nuostolių. Turizmas vertinamas kaip industrijos šaka. Ją sudaro ne tik masinė paslaugų gamyba ir tiekimas, bet daugelio tarpusavyje susijusių veiklos šakų visuma: transporto, maitinimo, apgyvendinimo, mažmeninės prekybos, pramogų ir kt. J. Stulpinaitės (2000) teigimu, kad lengviau būtų galima operuoti turizmo srities informaciją, kelionės įvairiais būdais klasifikuojamos ir skirstomos į rūšis. Populiariausias yra turizmo klasifikavimas pagal kelionės tikslą. Pagal šį kriterijų turizmas skirstomas į šešias rūšis (žr. 1 pav.). 1 pav. Turizmo klasifikacija pagal kelionės tikslą. Bet kokia turizmo forma ir turistų tikslai neatsiejami nuo turizmo išteklių, kurie sukuria turizmo produktus pažintiniam, poilsiniam ir kitokiam turizmui vystyti. Turizmo ištekliai – turistinį interesą turintys objektai ar vietovės. Turizmo išteklius sudaro rekreaciniai ištekliai ir specialaus (dalykinio) intereso objektai. Specialaus (dalykinio) intereso objektus sudaro: • Pramogų centrai; • Konferencijų centrai; • Parodų centrai; • Muziejai; • Galerijos; • Kiti turistinės traukos objektai. Rekreaciniams ištekliams priskiriama: • Gamtos ištekliai (miškai, gyvenamųjų vietovių želdynai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos arba galimos pritaikyti žmonių poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo objektai); • Kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės); • Turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros pastatai bei objektai, esantys kurortuose, rekreacinėse ir saugomose teritorijose, taip pat turistinės trasos, apžvalgos aikštelės, kitos rekreacijai skirtos teritorijos (Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas, 1998). Kitaip tariant turizmas priklauso nuo turistinės vietovės pirminių išteklių traukiamosios galios: • Gamtinių išteklių; • Kultūros išteklių; • Socialinių išteklių; Tačiau turistinės vietovės turi ne tik pirminių, bet ir antrinių išteklių: • Apgyvendinimo sektorių; • Maitinimo sektorių; • Kelionių organizavimo sektorių; • Transporto sektorių; • Pramogų sektorių; • Informacijos sektorių; • Papildomų paslaugų, priemonių ir aptarnavimo infrastruktūrą. Vadinasi, galima teigti, jog turizmas yra industrijos šaka, kurioje yra daugybė tarpusavyje persipynusių paslaugų, kurios dažniausiai skirstomos: • Pagal pasiskirstymą (viešbučiuose, moteliuose, pensionatuose, kempinguose, palapinėse); • Pagal persikėlimą turistų iki paskirtos šalies ir po tą šalį įvairia keleivinio transporto rūšimi; • Pagal aprūpinimą turistų maitinimu (restoranuose, kavinėse, baruose, karčemose, festivaliuose ir kt. ); • Nukreipti patenkinti turistų kultūrinius poreikius (teatrų, muziejų, gamtinių ir istorinių draustinių lankymas, festivalių ir kt.); • Nukreipti patenkinti turistų dalykinių reikalų (dalyvavimas kongresuose, simpoziumuose, mokslo konferencijose, turgavietėse, paroduose); • Pagal dokumentų sutvarkymą (pasai, vizos, ir t.t.). Taigi, atsižvelgiant į turizmo išteklius ir turistų kelionių tikslus apibendrinant galima teigti, jog teikiamos paslaugos skirstomos į: • Informacijos ir reklamos; • Transporto; • Apgyvendinimo; • Maitinimo; • Prekybos; • Kultūros ir švietimo; • Rekreacijos ir sporto; • Administracines. Informacija ir reklama supažindina su kelionės sąlygomis, lankomais objektais bei įžymybėmis. Ją teikia turizmo agentūros, televizija, radijas ir kitos komunikacijos priemonės. Šios paslaugos vartojamos parengiama­jame kelionės etape ir yra svarbi turizmo plėtotės, sprendimų dėl kelionės krypties ir keliavimo formos prielaida. Transporto paslaugas teikia geležinkeliai, automobiliai, jūros, oro laivynas ir kt. Prie šios grupės priskiriamos autoserviso, autoparko, de­galinių, automobilių nuomos bei kitos, susijusios su eismo saugumu, pas­laugos. Dažnai transporto paslaugos jungiamos su nakvynės suteikimo, maitinimo bei pramogų patarnavimais. Taip esti ilgalaikių kelionių metu - traukiniuose, autobusuose ir ypač laivuose. Transporto judėjimo pagal tvarkaraštį tikslumas ir paslaugų kokybė priklauso nuo tos šalies ar regiono infrastruktūros išvystymo lygio. Apgyvendinimo patalpų paslaugos - tai nakvynės suteikimas viešbučiuose bei kituose objektuose, privačiuose namuose, turistinėse bazėse ir pan. Tokios patalpos reikalingos ne tik nakvynei: čia keliautojas ilsisi, maitinasi, priima svečius. Apgyvendinimo patalpose keliautojams teikiamos įvairios paslaugos. Keleivius maitina specializuoti maitinimo viešbučiai: restoranai, kavinės, arbatinės, cukrainės, ledainės, kokteilinės, vyninės, alaus barai. Priklausomai nuo įmonių specializacijos būna bendros, vegetariškos, dietinės, žuvies patiekalų ir kt. bei viešbučių su įvairių šalių virtuve, pvz., kinų, prancūzų, rusų. Patrauklios ir įdomios keliautojams viešbučių su ypatingu interjeru užeigos, karčemos, medžiotojų, keliautojų nameliai kalnuose. Keliautojai labai mėgsta maitintis greito aptarnavimo viešbučiuose. Kultūros ir švietimo paslaugas sudaro teatrų, kino teatrų, sporto renginių organizatorių, muziejų, madų demonstravimo, festivalių, parodų patarnavimai, padedantys keliautojams turiningai praleisti laisvalaikį. Prie prekybos paslaugų priskiriamos turistų aprangos, prekių, reikalingų sportui, kelionei, pardavimas, suvenyrų įsigijimas. Traukinių stotyse bei oro laivyno laukimo salėse yra specialios keliautojams skirtos valstybės muitais neapdedamos parduotuvės. Savo prekes turistams gali pardavinėti amatininkai, žemdirbiai ir kt. individualūs gamintojai. Administracinės paslaugos: finansinės, ryšių, komunalinės, viešosios tvarkos palaikymo, sveikatos apsaugos, draudimo, pasienio darbuotojų, muitinių. Finansinės paslaugos - tai valiutos keitimas, kredito teikimas, įforminimas bei apskaita. Komunalinės paslaugos yra tos, kurios padeda palaikyti švarą, tvarką, grožį turistų buveinėse, reikiamą sanitarinę būklę ir poilsio vietų apželdinimą. Paslaugos viešajai tvarkai palaikyti skirtos keliautojų ir jų turto saugumui užtikrinti. Pliažuose organizuojamos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos. Be to, nuolat veikia kalnų ir jūrų keliautojų pagalbos tarnybos. Sveikatos apsaugos paskirtis - ne tik gydyti negaluojančius keliautojus, bet ir rūpintis sanitarijos bei epidemiologijos tarnybų veikla. Šios kontroliuoja maisto produktų ir vandens kokybę, bendras sanitarines sąlygas turistų gyvenvietėse (Stephen, 1999). Taigi, galima teigti, jog kelionėms aptarnauti, turistų poilsiui užtikrinti ir laisvalaikiui paįvairinti reikalingas visas paslaugų kompleksas. Turistui gali būti pasiūlyta arba tam tikros rūšies paslauga pagal jo pasirinkimą, arba visas kompleksas paslaugų. Visas kompleksas paslaugų yra pateikiamas pardavimo keliu taip vadinamu „inclusive tour“ arba „package tour“ . Inkluziv – turai dažniausiai pritaikomi oro transporto pervežimuose, kurių pervežimo kaina turistams į paskirtą vietą ir atgal yra nustatoma pagrindu specialiai ištirtų inkluziv – turų, kurių kartais būna žemesnė, nei įprasta. Į juos įeina kaina pasiskirstymo turistų viešbučiuose,maitinimas (pilnas arba dalinis) ir kitos paslaugos, pasiūlytos tam tikram skaičiui dienų buvimo turistų paskirtoje šalyje. Bendras kainų lygis inkluziv turo turi būti ne žemesesnis įprasto tarifo (t.y.transportavimo įkainio) iki tos šalies. Klientui informuojama kaina inkluziv – turo nepadalinus jos į atskiras paslaugų rūšis. Inkluziv – turai naudojami kaip grupinės ir kaip individualios turistinės kelionės. Pekidž – turas taip pat pasiūlo klientui pilną paslaugų kompleksą, į kurį ,beje gali neįeiti transporto išlaidos. Paprastai pekidž – turai, kurie organizuojami pagal pasirinktą, iš anksto reklamuojamą programą. Principingai skirtumo tarp jų nėra. Vakarų europos šalyse plačiau naudojamas terminas „incluzive tour“, JAV – „package tour“. Šių turų struktūra žymiu žingsniu keičiasi priklausomai nuo šalies, sudėties turistų, jų pirkimo pajėgumo, charakteri, asortimento ir kokybės siūlomų paslaugų (Stephen, 1999). Apibendrinant išanalizuotą mokslinę literatūrą galima teigti, jog turizmas – tai kelionės siekiant pailsėti ar pasilinksminti. Turizmas skirstomas į šešias rūšis: verslo turizmas, laisvalaikio ir pramogų turizmas, profesinia turizmas, sportinis turizmas, kaimo turizmas ir gydomasis turizmas. Kad ir kokia bebūtų turizmo rūšis nei viena iš jų yra neatsiejama nuo turizmo išteklių, kurie sukuria turizmo produktus visoms turizmo rūšims vystytis. Turizmo išekliai skirstomi į rekreacinius ir dalykinio intereso objektus, į turistinės vietovės pirminius ir antrinius išteklius, bet apibendrintai galima teigti, jog turizmo ištekliai skirstomi pagal turistų tikslus ir atsižvelgiant į juos teikiamas paslaugas t.y.: informacijos ir reklamos, transporto, apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, kultūros ir švietimo, rekreacijos ir sporto bei administraciniai. 2. ŽIEMOS TURIZMAS P. Grecevičiaus, A. Armaitienės ir O. Junevičienės (2002) teigimu slidinėjimo, kaip vienos iš populiariausių žiemos sportinio turizmo veiklų, pradžia pirmiausia asocijuojasi su norvegais, nes būtent Norvegijoje ant uolų buvo rasti raižiniai, kuriuose vaizduojami du slidininkai medžiojantys elnią, siekia 2000 m. pr. Kr. Šiuolaikinio slidinėjimo pradininku laikomas taip pat norvegas Sondre Nordheim. Tame pačiame šimtmetyje datuojamos ir pirmosios žiemos kalnų atostogos St. Moritz (Šveicarija), kai britų aukštesnioji klasė slidinėjimą pavertė madingu žiemos poilsiu. Iki 1930 m. tik keletas slidinėjimo kurortų teikė slidininkų pakėlimo į aukštikalnes paslaugas. 1929 m. Kanadoje buvo sukurtas pirmasis mechanizuotas keltuvas, kuris patobulintas paplito ne tik Šiaurės Amerikoje, bet ir Europoje. 1936 m. Sun Valley (Idaho) – pirmasis išvystytas ir į turizmą orientuotas slidinėjimo kurortas, kuris vėliau tapo pasaulinės klasės slidinėjimo zonų Šiaurės Amerikoje prototipu. 1940-1950 m. – tai masinio tarptautinio žiemos turizmo plėtros laikotarpis ir antrasis slidinėjimo kurortų plėtros etapas, kuris vyko Prancūzijoje, plėtojant ne tik slidinėjimo, bet ir papildomas paslaugas (apgyvendinimas, maitinimas ir pramogos). 1950 m. idėja pradėti gaminti dirbtinį sniegą davė didžiulį impulsą slidinėjimo paslaugų augimui. Ši technologinė plėtra prailgino slidinėjimo sezoną ir suteikė galimybes plėtoti slidinėjimą tose vietovėse, kur sniego yra mažiau nei būtina šiam žiemos sportui praktikuoti. 1980 m. slidinėjimo rinka subrendo ir slidinėjimo traukos vietovės pradėjo siūlyti ne tik apie produktą, bet ir analizuoti rinką, todėl slidinėjimo zonos pradėtos vystyti kaip turistinės. 1980–1990 m. sustiprėjo didieji slidinėjimo kurortai, augo jų konkurencija, o mažieji slidinėjimo centrai iš žiemos slidinėjimo rinkos iškrito. Tai sąlygojo būtinybę diversifikuoti žiemos sporto rinką. Kadangi žiemos kurortų lankytojai nuolat ieško įvairovės, atsirado ir išpopuliarėjo tokios žiemos sporto veiklos kaip snieglentės, sniego batai, sniegaeigiai ar sniego riedlentės. Kai kurie žiemos kurortai persiorientavo į žiemos teminius parkus, pritraukiančius daugiau pradedančiųjų praktikuoti tam tikrą žiemos sporto rūšį ir šeimas su mažamečiais vaikais. Žiemos sporto veiklų diversifikacija įtakojo žiemos atostogų paketų turinį, persiorientuojant į siauresnes nišines rinkas. Anot J. Stulpinaitės (2000) Žiemos turizmas klasifikuojamas į rūšis pagal tam tikrus kriterijus: • Kelionės tikslas (rekreacinis, pažintinis, sporto); • Turizmo srautų intensyvumas (sezoninis, švenčių, savaitgalio); • Kelionės trukmė; • Metų laikai (vasaros, žiemos); • Keliavimo būdas; • Aktyvumo laipsnis (aktyvus sportinis ir pasyvus); • Teritorija (regioninis, nacionalinis); • Renginių specializacija (konferencijos, seminarai, šventės). Turizmo klasifikavimo atveju, kai pagrindinis kriterijus yra metų laikai, dažniausiai išskiriamas vasaros turizmas ir žiemos turizmas, kurie savo ruožtu skirstomi į tam tikras rūšis pagal tam tikrus kriterijus. Žiemos turizmą, kaip ir kitas turizmo rūšis, klasifikuojant pagal motyvacinius faktorius, nurodančius dominuojantį motyvą, paskatinusį turistą leistis į kelionę, galima skirstyti į tokias rūšis: sportinis turizmas, gydomasis - sveikatinimo turizmas, verslo - profesinis turizmas, laisvalaikio ir pramogų turizmas, pažintinis kultūrinis turizmas, kaimo turizmas. Žiemos turizmo samprata suprantama dvejopai. Pirmiausia, apsiribojant tik metų laikų kriterijumi, žiemos turizmą galima būtų įvardinti kaip žmonių veiklą žiemos sezono metu, kuri susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip vienerius metus. Aktyvus žiemos poilsis apibrėžiamas kaip vienas iš poilsio rūšių žiemos sezono metu gamtoje, kai pagrindinis kelionės motyvas – aktyvus poilsis lauke arba sportinė veikla, kuriai būtinas sniegas. Vienas populiariausių ir labiausiai išvystytų pasaulyje žiemos sportinio turizmo veiklų ir produktų yra aukštikalnių slidinėjimas. Tiek slidinėjimas, reprezentuojantis vieną didžiausių sportinio turizmo segmentų, tiek kitos žiemos turizmo veiklos ypatingos tuo, kad joms vykdyti būtinos atitinkamos klimatinės sąlygos ir gamtiniai rekreaciniai ištekliai (Prieiga per internetą: http://www.tourism.lt/dokumentai/Aktyvaus ziemos poilsio infrastrukturos pletros studija.pdf [žiūrėta 2010 11 26]). Apibendrinant išanalizuotą literatūrą galima teigti, jog žiemos turizmo užuomazgos buvo pastebėtos Norvegijoje 2000m. pr. Kr. Šiuolaikinio žieos turizmo pradininku taip pat laikomas norvegas Sondre Nordheim. Didžiausias šuolis įvyko 1980 m. kai slidinėjimo zonos buvo pradėtos vystyti kaip turistinės. 3. ŠVEICARIJOS ŽIEMOS TURIZMO IŠTEKLIAI Pasak K. Gailiūtės (2006) Šveicarija įsikūrusi Centrinėje Europoje, nesiriboja su jokiomis jūromis ir vandenynais. Tai labiausiai kalnuotas kraštas Europoje. Jos didumą užima Alpės. Vakaruose ji ribojasi su Prancūzija, rytuose – su Lichtenšteinu ir Austrija, šiaurėje – su Vokietija, o pietuose – su Italija. Tai aukštų kalnų ir vešlių žalių slėnių bei plokščiakalnkų šalis. Šveicarija yra vidutinėje klimato juostoje. Temperatūra čia vidutinė, tačiau kinta kylant aukštyn. Šaltos, debesuotos, lietingos, snieguotos žiemos. Iš vėsumo į šilumą pereinančios, debesuotos, drėgnos su atsitiktiniais lietumis vasaros. Šalies centre metinis kritulių kiekio vidurkis siekia 1000 mm, todėl žiemą vietoves dažnai apsiaučia rūkas. Aukštesni, sausesni ir šaltesni regionai mėgaujasi didesniu saulės spindulių kiekiu žiemą. Šveicarijos gamtos grožis yra šios šalies vizitinė kortelė. Net du trečdalius šalies teritorijos užima kalnai, kurių dalis padengta amžinaisiais sniegynais ir ledynais. Čia tūkstančius kilometrų besitęsiančių takelių, kuriais einant galima gėrėtis didinga kraštovaizdžio įvairove. Siauri tarpekliai, krištolinio skaidrumo kalnų upelių kritimas stačiais kriokliais tiesiai į gilius, žydrus ežerus. Šveicarijos gamtos grožis kasmet pritraukia milijonus turistų. Poilsiaujant Šveicarijoje galima rinktis daugybę aktyvaus sporto pramogų - alpinizmą, keliones pėsčiomis į kalnus, snieglenčių sportą, slidinėjimą, važinėjimąsi dviračiais po kvapnias kalnų pievas, esančias nuošaliuose slėniuose ir t.t. Šveicarijos kalnuose galima mėgautis ne tik jų didybe, bet ir leisti laiką stebint įspūdingus kalnų peizažus, atsipalaiduoti kaitinantis prie ežerų, skirti laiko apmąstymams. Šveicariją - tai šalis į kurią norisi sugrįžti ne vieną kartą. Šveicarija yra labai išskirtinė savo grožiu, nedaug yra tokio grožio šalių. Šveicarija dėl savo nepaprasto grožio ir gamtos sąlygų labai tinkama turizmui plėtoti. Ir ištiesų, Šveicarijoje, kaip niekur kitur, ypač gerai išvystyta turizmo struktūra. Šveicarijoje populiariausias žiemos sportas- slidinėjimas. Populiariausi slidinėjimo kurortai Šveicarijoje yra: • Davos - Kloster; • St. Moritz; • Zermatt; • Montana. Kiekvienas iš šių Šveicarijos slidinėjimo kurortų bei šių kurortų turizmo ištekliai plačiau bus apžvelgiami sekančiuose poskyriuose. 3.1. St. Moritz slidinėjimo kurortas St. Moritsas – prestižinis, prabangus ir elegantiškas Šveicarijos kalnų kurortas, priklausantis „Best of Alps“ kurortų tinklui, į kurį plūsta turistai iš viso pasaulio. St.Moritz kurortą, įsikūrusį pietinėje Alpių kalnų grandinės dalyje, Engadino slėnyje, 1865 m aukštyje šalia kalnų ežero, supa vaizdingos Alpių viršukalnės, ir apie 322 dienas per metus lepina saulės spinduliai. St.Moritsas – pats seniausias žiemos poilsio centras pasaulyje, Alpių žiemos turizmo „gimimo vieta“ (1864 m.) su seniausia slidinėjimo mokykla Europoje (1927 m.). Čia rengiamos reikšmingos tarptautinės žiemos sporto žaidynės ir čempionatai. Praėjusiame šimtmetyje regione vyko dvejos Olimpinės žaidynės (1928 ir 1948 m.) St. Morisas priklauso didžiausiam Šveicarijos žiemos regionui. St.Moritz-Engadino slidinėjimo zona - nuo 1730 iki 3303 m virš jūros lygio, kur slidininkų laukia net 88 įvairaus sudėtingumo slidinėjimo trasų (bendras ilgis 350 km) ir veikia 56 modernūs keltuvai. Ilgiausia trasa – 8 km. Slidinėjimo centruose įrengtos trasos snieglentininkams ir 161 km lygumų slidinėjimo trasų. Naktinio slidinėjimo mėgėjams vakarais siūloma paslidinėti apšviestomis trasomis. Kaip ir daugelis Šveicarijos slidinėjimo kurortų, San Moritsas – vienas brangiausių Europoje, pasižymintis ypatingai geru aptarnavimu. Slidinėjimo sąlygos – daugiau nei puikios. Šveicariška paslaugų kokybė ir švelnus, sausas klimatas, stora sniego danga, ilgas slidinėjimo sezonas bei patogi slidinėjimo trasų ir keltuvų sistema leidžia slidininkams patirti nepamirštamų įspūdžių (Prieiga per internetą: http://www.visitlithuania.lt/pages/lt_kelion_slid_sveic.shtml [žiūrėta 2010 12 02]). Kaip jau buvo minėta nei viena turizmo forma neasiejamai susijusi su turizmo ištekliais. St. Moritze gausybė turizmo išteklių. Šis slidinėjimo kurortas pasižymi itin geru aptarnavimu. Puikus aptarnavimas šalia trasų – turistų laukia puikūs kalnų restoranai ir barai, kur galima pasimėgauti karštu vynu, užkasti, pasigėrėti nuostabiomis kalnų panoramomis ar tiesiog atsipūsti. Madingos parduotuvės, prabanga, geri viešbučiai, koncertai, festivaliai, įvairūs barai ir restoranai, judrus naktinis gyvenimas kuria St. Moritz gyvenimo būdą. Čia ras užsiėmimą plaukimo, skvošo, teniso, polo, jodinėjimo ir kitų sporto šakų mėgėjai. St. Moritso kurorte ir jo apylinkėse stūkso prabangios vilos, aukščiausios kategorijos viešbučiai ir restoranai, madingos parduotuvės, kino teatrai. Vakarais turistų laukia įvairiausios pramogos, aktyvus naktinis gyvenimas, kurį papildo dažnai vykstantys įvairūs koncertai ir festivaliai. Laisvalaikio pramogų pasiūlą kurorto svečiams papildo galimybė jėgas atgauti Spa centruose, baseinuose, pajodinėti žirgais ar pasivėžinti sniego rogėmis, pažaisti skvošą, tenisą sporto salėse, apsilankyti Ludains ledo arenoje. St. Moritso slidinėjimo kurorte šeimoms ir mažiesiems slidininkams įkurti sniego pramogų parkai, specialios slidinėjimo trasos su vaikams pritaikytais keltuvais, slidinėjimo mokyklėlės, rogučių trasos, čiuožyklos. St. Moritsas slidininkams nesunkiai pasiekiamas iš Italijos Livinjo kurorto, esančio vos už 45 km. Įsigijusiems 3-jų ar daugiau dienų Livinjo slidinėjimo abonementą, suteikiama 50 proc. nuolaida vienos dienos abonementui San Moritso slidinėjimo centre. Keltuvų ir inventoriaus kainos pateiktos 1 lentelėje. 1 lentelė. Keltuvų ir inventoriaus kainos St. Moritse. St.Moritz slidinėjimo abonementas Kainos pateiktos Šveicarijos frankais Trukmė (d.) 2010 m. lapkritis – 2011 m. gegužė Suaugusiems (nuo 18 m.) Jaunimui (13 – 17 m.) Vaikams (6 – 12 m.) 2 141,00 94,00 48,00 3 204,00 137,00 69,00 4 263,00 176,00 89,00 5 318,00 213,00 108,00 6 358,00 240,00 122,00 Slidinėjimo kortelė išduodama sumokėjus 10 CHF depozitą. 1 dienos St.Moritz slidinėjimo abonementas su 50 proc. nuolaida, įsigijusiems ne mažiau 3-jų dienų Livigno slidinėjimo abonementą* 2010 m. lapkritis – 2011 m. gegužė   Suaugusiems Jaunimui (13 – 17 m.) Vaikams (6 – 12 m.) Kainos S.F. 38,00 25,00 13,00 Kainos eurais 28,10 18,50 9,60 Slidinėjimo kortelė išduodama sumokėjus depozitą (Prieiga per internetą: http://www.guliveriokeliones.lt/slidinejimo_kurortai/sveicarija_san_moritsas_stmoritz [žiūrėta 2010 12 12]). 3.2. Davos – Kloster slidinėjimo kurortas Davos - Kloster - slidinėjimo centras įsikūręs 1560 m aukštyje. Tai gerai žinoma slidinėjimo vietovė estanti tarp Davos Dorf ir Davos Platz vietovių (apie 4 km.). Šie du kurortai yra sujungti į vieną didelį slidinėjimo kurortą. Davos regionas kiekvienais metais pritraukia slidininkus ir snieglentininkus iš viso pasaulio. Beje, Davosas yra visų slidinėjimo kurortų Europoje pirmtakas. XIX a. pabaigoje jame įrengus pirmąjį keltuvą Europoje, visi kiti slidinėjimo kurortai vėliau kūrėsi Davoso pavyzdžiu. Davos – Kloster yra labai geras kurortas tiems, kurie nori gerai paslidinėti ir gerai pralesti laiką senamiestyje. Sezonas nuo gruodžio iki balandžio. Čia galima rasti ne tik slidinėjimo pramogas, bet ir dirbtinė čiuožyklą, bobslėjaus trasą (apie 22.000 km2), teniso aikšteles, važinėjimas rogėmis. Šiame slidinėjimo regione yra daugiau nei. 307 km įvairaus sudėtingumo slidinėjimo trasų ir pasižyminčią itin aukšto lygio infrastruktūra. Trasas aptarnauja 61 kalnų transporto priemonė (keltuvai, traukinukai, funikulieriai). Davosas/Klosters – didžiausias Šveicarijos slidinėjimo regionas. Davos – Klosters slidinėjimo regiono trasos skirtos įvairiems slidininkams – pradedantiesiems ir šeimoms su vaikais, daugiau ar mažiau įgudusiems ir profesionalams. Aukščiausiai esantis Davoso slidinėjimo centro keltuvas įrengtas 2844 m aukštyje; ilgiausia trasa – 12 km. Yra daug trasų lygumų slidžių mėgėjams. Slidinėjimo regione yra 88 trasos (21 mėlynos, 42 raudonos ir 22 juodos). Veikia 3 sniego parkai snieglentininkams su tramplynais, vamzdžiais ir t.t Kalnų šlaituose slidinėjimo sporto entuziastai ras ir nemažai „laukinių“ slidinėjimo trasų. Davos – Kloster slidinėjimo kalnai pavaizduoti 2 pav. (Prieiga per internetą: http://www.visitlithuania.lt/blog/davos-ir-kiti-sveicarijos-ziemos-kurortai/ [žiūrėta 2010 11 28]). 2 pav. Davos – Kloster slidinėjimo kalnai. Davose siūlomos ne tik slidinėjimo pramogos, bet yra ir daug kitų pramogų. Davosas garsėja aktyviu naktiniu gyvenimu, gerai išvystyta apres ski paslaugų infrastruktūra, gausu restoranų, kavinių, barų, yra kinoteatras, vyksta koncertai. Kurorte yra atviras baseinas su šildomu vandeniu, sporto kompleksai su baseinais, pirtimis, fitneso salėmis, grožio salonais:. Galima nueiti pajodinėti žirgais, į fitnio ar teniso bei skvošo centrus, ar masažo studiją. Davos keltuvų ir inventoriaus kainos pavaizduotos 2 lentelėje. 2 lentelė. Davos Keltuvų ir inventoriaus kainos. Davos / Klosters regiono slidinėjimo abonementas Kainos pateiktos Šveicarijos frankais (1 EUR ~ 1,5 CHF) Trukmė 2010 12 17 – 2011 03 27 Suaugęs Jaunuolis 13-17 m. Vaikas 6-12 m. 1 68,00 48,00 27,00 2 132,00 95,00 53,00 3 186,00 130,00 75,00 4 232,00 163,00 93,00 5 275,00 193,00 110,00 6 315,00 221,00 126,00 Slidinėjimo abonemento kortelė išduodama sumokėjus 5 CHF mokestį (ne depozitą!) (Prieiga per internetą: http://www.guliveriokeliones.lt/slidinejimo_kurortai/sveicarija_davos_klosters [žiūrėta 2010 12 13]). 3.3. Montana slidinėjimo kurortas Montana slidinėjimo regionas išsiskiria nuostabiais Alpių vaizdais, gerai paruoštomis ir saulėtomis trasomis, modernia keltuvų sistema, puikia infrastruktūra. Slidinėjama 1500 – 3000 m aukštryje. Aukščiausia viršukalnė – Wildstrubel (3243 m). Patyrę slidininkai pamėgo šį slidinėjimo regioną dėl gerų laukinio slidinėjimo galimybių ir vykstančių kalnų slidinėjimo varžybų. Nuotykių ieškotojai, snieglentininkai gali mėgautis žiemos teikiamais malonumais 50 tūkst. m2 ploto sniego parke. Daugiau nei 3 km aukštyje įrengtose Plaine Morte ledyno trasose slidinėjama ištisus metus. Montana kurortas siūlo nemažai aktyvaus poilsio pramogų – dvi atviros čiuožyklos (Crans ir Montanoje). Montana slidinėjimo kalnai pavaizduoti 3 pav. 3 pav. Montana slidinėjimo kalnai. Netradicinių įspūdžių mėgėjams siūloma išbandyti heli-ski pramogas, pasigėrėti kalnų vaizdais skraidant sraigtasparniu, parasparniais, oro balionais. Labai populiarus yra kerlingas ir baseinai (vienas iš jų – su jūros vandeniu). Kurorto svečių taip pat laukia ne tik slidinėjimo pramogos, bet ir jaukūs barai, restoranai, kazino, bridžo ir šachmatų klubai, kinoteatrai, meno galerija, muziejai (Prieiga per internetą: http://www.visitlithuania.lt/pages/lt_kelion_slid_sveic.shtml [žiūrėta 2010 12 02]). 3.4. Zermatt slidinėjimo kurortas Aostos slėnyje esantis unikalus slidinėjimo regionas, jungiantis dvi valstybes - Italiją ir Šveicariją, esantis nuostabaus grožio viršūkalnių Matterhorn ( 4478 m virš jūros lygio ) ir Monte Rosa (4633 m virš jūros lygio) papėdėje. Šveicarijos Zermato kurortui priklausančiomis trasomis galima nusileisti iš gretimo itališkojo Červinija slidinėjimo regiono. Slidinėjimo aukštis – 1620–3889 m. Nenulipant nuo slidžių galima nučiuožti 250 km, ilgiausia trasa – 17 km, aukščio skirtumas – 2200 m. Zermatt regionas vadinamas ekstremalų sportą mėgstančiųjų rojumi. Taip yra ne tik dėl įspūdingo aukščio kalnuose esančių slidinėjimo trasų. Čia yra ir puikus snieglentėms pritaikytas parkas. Turintieji daug drąsos galit išbandyti slidinėjimą prisirišus prie malūnsparnio ar aitvaro, pasklandyti ar nučiuožti nuo kalno ant pripūstos padangos, pasivažinėti sniego motociklu ar sniego dviračiu. Zermatt slidinėjimo kalnai pavaizduoti 4 pav. 4 pav. Zermatt slidinėjimo kalnai. Kaip matyti 4 pav. Zermatas siūlo net 194 km paruoštų ir sužymėtų trasų - iš jų 17,5 km. lengvų trasų, 106 km vidutinio sunkumo trasų bei 70,5 km. sunkių trasų. Trasas aptarnauja 1 traukinukas, 1 požeminis funikulierius, 9 keltuvai-kabinos, 3 pakėlėjai-gondolos, 8 – su kėdutėmis, 10 – traukiamų. Slidinėjimo plotas Zermate ir Cervinijoje sudaro net 400 km trasų. Tai tikras slidininkų rojus. Zermatt - prestižiškiausias ir brangiausias kurortas Šveicarijoje. Čia daug saulės. Ši vietovė išlaikė savo kaimišką charakterį. Yra viena dirbtinė ir viena naturali čiuožykla. Tiems, kurie ieško ramesnių laisvalaikio praleidimo būdų, savo paslaugas siūlo sporto centrai su baseinais, saunomis, teniso kortais, treniruoklių salėmis. Zermatte daug įvairių pasilinksminimo vietų – barų, restoranų, diskotekų, kazino, kino teatrų, sporto centrų, parduotuvių. Zermatt kurortas dar išsiskiria tuo, jog visos gatvės skirtos tik pėstiesiems, be automobilių. Mašinos turi būti paliekamos tam skirtose aikštelėse, o visus centrus aptarnaujaElektra varomi autobusiukai. Autobusiuko kaina yra įskaičiuota į keltuvų bilieto kainą. (Prieiga per internetą: http://www.visitlithuania.lt/pages/lt_kelion_slid_sveic.shtml [žiūrėta 2010 12 02]). Zermatt keltuvų ir inventoriaus kainos pavaizduotos 3 lentelėje. 3 lentelė. Zermatt keltuvų ir inventoriaus kainos. Slidinėjimo abonementas Aostos slėnio slidinėjimo centruose ir tarptautinis slidinėjimo abonementas Trukmė (d.) Aostos slėnio slidinėjimo abonementas 2010 12 20 – 2010 03 27 Tarptautinis abonementas (Aostos slėnis + Zermatas). Galioja Aostos slėnio slidinėjimo centruose ir 2 d. Zermato slidinėjimo centre 2010 12 01 – 2011 05 01 Suaugęs Vaikas 8 - 14 m.* Senjoras Nuo 65 m. Suaugęs Vaikas 8-14 m.* Senjoras Nuo 65 m. 3 111,00 66,00 89,00 - - - 4 146,00 87,00 117,00 - - - 5 180,00 107,00 144,00 - - - 6 212,00 127,00 169,00 251,00 150,00 199,00 7 241,00 145,00 193,00 285,00 171,00 228,00 VAIKO kaina galioja, jei abonementą perka kartu su suaugusiu asmeniu, mokančiu pilną kainą *Vaikai iki 8 metų , lydimi suaugusių, slidinėja nemokamai Pastaba: slidinėjimo abonemento kortelė išduodama sumokėjus 5 EUR užstatą, kuris grąžinamas išvykstant Slidinėjimo kostiumai nenuomojami ! (Prieiga per internetą: http://www.guliveriokeliones.lt/slidinejimo_kurortai/sveicarija_zermatas_zermatt_materhornas [žiūrėta: 2010 12 14]). 3.5. Kiti Šveicarijos slidinėjimo kurortai Kadangi Šveicarijos gamtinės sąlygos labia tinka žiemos turizmui be keturių prieš tai aprašytų populiariausių Šveicarijos slidinėjimo kurortų yra ir kitų turistų lankomų kurortų: Arosa, Tasch, Saas Almagel, Saas Fee, Klosters, Savognin, Vulpera, Veysonnaz, Thyon irk t. Arosa – tradicinis Šveicarijos kalnų kurortas, įsikūręs romantiškame Schanfigg slėnyje, apie 1800 m aukštyje. Žiemos sporto mėgėjai gali išbandyti nepriekaištingai paruoštas slidinėjimo trasas, kurių bendras ilgis 60 km. Daugelis trasų skirtos pradedantiems (35 km) ar vidutinio pasirengimo slidininkams (20 km). Slidinėjimo ekspertai gali išbandyti jėgas puriu sniegu padengtose laukinėse trasose (5 km). Ilgiausia trasa – 9 km ilgio. Slidininkus aptarnauja 16 keltuvų. Aukščiausiai įrengtas keltuvas yra 2653 m aukštyje. Slidinėjimo zona 1739 – 2653 m. Slidinėjimo sąlygos Arosoje puikios - dėl didelio aukščio Arosos trasos padengtos stora sniego danga, patogi ir gerai išvystyta keltuvų sistema. Arosas – ramus, šeimyninis kurortas, kuriame dera šveicariškos tradicijos, draugiška ir svetinga atmosfera. Tasch - tai nedidelė gyvenvietė esanti didingojo Matterhornu kalno papėdėje. Slidinėti iš čia galima nuvažiuoti į Zermatt kurortą (apie 5 km). Yra naturali čiuožykla, baseinas, resotranai, kavinės, diskotekos ir parduotuvės. Saas Almagel - tai Olimponio čempiono Pirmin Zurbriggen gimtasis miestelis. Mattmark´o tarpeklis - labiausiai lankomas turistinis objektas. Saas Almagel - tai draugiškas, šeimyninis kaimelis, kuris išlaikė autentišką Valais tipo kalnų kaimelio įvaizdį iki šių dienų. Saas Fee - slidinėjimo centras, kuris dar yra vadinamas "Alpių perlas". Visi statiniai čia yra Alpių sliliaus - rastiniai namukai. Čia turistų laukia apie 100 km. slidinėjimo trasų, natūrali čiuožykla, pramogų centras Bielen, baseinai, sauna, garinė pirtis, džakuzi, sporto salė, soliariumas, masažai, teniso ir badmintono kortai. Mėgstamiausia turistų ekskursija yra į aukščiausią pasaulyje restoraną, kuris yra apie 3.500 km. aukštyje – Allalin. Klosters - gyvenvietė kalnuose, kuri išlaikė savo pirminį charakterį. Klosters tikrasis Eldoradas slidininkams ir snieglentininkams. Savognin - čia žiemos sportas užima labai svarbią vietą. Apie 80 km. trasų laukia slidininkų ir snieglentininkų. Puiki vieta sportuoti. Vulpera - slidinėjama 1250 - 2800 m. aukštyje. Yra ir švelnių nuokalnių važinėjimui rogutėmis, naturali čiuožykla, žygių takeliai, baseinai, saunos. Thyon - dėl savo aukštos padėties, sniegas čia garnatuotas iki balandžio mėnesio. Ši vietovė priklauso didžiausiam slidinėjimo centrui Keturių Slėnių: kurį rudaro 4 slidinėjimo kurortai Thyon 2000, Nendaz, Veysonnaz ir Verbier. Šis kurortas dėl savo naktinio gyvenimo yra labai populiarus jaunimo tarpe. Veysonnaz - šis kurortas yra vienas iš “Keturių Slėnių” masyvo ir sujungia Verbier ir Nendaz trasas. Slidinėjimas siūlomas nuo Veysonnos iki Verbier’o nuo 1300 iki 3300 m. Trasų ilgis - 400 km., 25 trasos, 100 keltuvų. Tai yra idelai vieta poilsiui su vaikais, ramiam poilsiui nuostabioje alpių gamtoje. Čia veikia vaikų darželis, karuselė, slidinėjimo mokykla, snieglentininkų mokykla, yra sportinio inventoriaus parduotuvė. Aktyviam poilsiui siūloma: kalnų žygiai slidėmis, važinėjimas rogutėmis, sveikatingumo centro paslaugos - uždaras baseinas, džakuzi, turkiška pirtis. (Prieiga per internetą: http://www.visitlithuania.lt/blog/davos-ir-kiti-sveicarijos-ziemos-kurortai/ [žiūrėta 2010 11 28]). Apibendrinant Šveicarijos žiemos turizmo išteklius galima teigti, jog žiemos turizmo veikla skiriasi nuo kitų turizmo formų, nes vykdyti žiemos turizmą būtinos atitinkamos klimatinės sąlygos ir gamtiniai rekreaciniai ištekliai. Kadangi Šveicarijoje net du trečdalius šalies teritorijos užima kalnai, kurių dalis padengta sniegynais ir ledynais, būtent šioje šalyje labiausiai išvystytas žiemos turizmas ir jo ištekliai. IŠVADOS 1. Turizmas – tai industrijis šaka, kurią sudaro masinė paslaugų gamyba ir tiekimas bei daugelio tarpusavyje susijusių veiklos šakų visuma: transporto, maitinimo, apgyvendinimo, mažmeninės prekybos, pramogų ir kt. Taigi kelionėms aptarnauti, turistų poilsiui užtikrinti ir laisvalaikiui paįvairinti reikalingas visas paslaugų kompleksas. Be to, keliautojų poreikius tenkina atskirų, ypač vietinės pramonės bei žemės ūkio šakų, produkcija, turistų paklausą turi amatų, verslų gaminiai, meno kūriniai ir kt. 2. Žiemos turizmo pradininku laikomas Sondre Nordheim. Pirmosios žiemos kalnų atostogos įvyko St. Moritz (Šveicarijoje), kai britų aukštesnioji klasė slidinėjimą pavertė madingu žiemos poilsiu. Šiandien žiemos turizmas yra labia populiarus. Tačiau žiemos turizmo veiklos ypatingos tuo, kad joms vykdyti būtinos atitinkamos klimatinės sąlygos ir gamtiniai rekreaciniai ištekliai. 3. Šveicarijos gamta nepaprasto grožio. Net du trečdalius šalies teritorijos užima kalnai, kurių dalis padengta sniegynais ir ledynais. Čia tūkstančius kilometrų besitęsiantys takeliai, siauri tarpekliai, krištolinio skaidrumo kalnų upelių kritimas stačiais kriokliais tiesiai į gilius, žydrus ežerus. Šveicarijos gamtos grožis kasmet pritraukia milijonus turistų. Turistus į šią nuostabią šalį vilioja ne vien tik slidinėjimas ar kitos žiemos turizmo atrakcijos bei gamtiniai šalies ištekliai, bet ir kultūros paveldo objektai, muziejai ir pan. Šveicarijos žiemos turizmo pramogos glaudžiai susijusios ir su kitomis paslaugomis tokiomis kaip poilsio centrai, aptarnavimas, apgyvendinimas, maitinmas, transportas, pramogos ir kt. Taigi, šioje šalyje gerai išvystytas ne tik turizmas, bet ir visi kiti turizmo ištekliai. LITERATŪRA 1. Aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros plėtra. [žiūrėta 2010 11 26]. Prieiga per internetą: . 2. Ausiejus, Virginijus. Turizmo apžvalga / Virginijus. Ausiejus, Rima. Jakytė. Vilnius, 2005. 3. Davos – Klosters. [žiūrėta 2010 12 13]. Prieiga per internetą: http://www.guliveriokeliones.lt/slidinejimo_kurortai/sveicarija_davos_klosters. 4. Davos ir kiti Šveicarijos žiemos kurortai. [žiūrėta 2010 11 28]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!