Įvadas................................................................................................................................ Verslininkystės raida Lietuvoje........................................................................................
Išvados .............................................................................................................................
Literatūros sąrašas ...........................................................................................................
Verslininkystė – tai pradžia šiandieninės pramonės, nes išsiskyrė atskiros ūkio šakos, susiformavo pramonė ir prekyba. Verslas pasaulyje išugdė žinomų verslininkų, kurių darbai sukūrė šiandieninę verslininkystę, o jų patirtį perima jaunoji verslininkų karta, plėtodama verslininkystę pasaulyje.
Šiandieninis šalies verslo intensyvumas, efektyvumas ir jo sėkmė priklauso nuo verslininkų sugebėjimo. Daugelis verslininkų įsitraukė į verslą neturėdami pagrindinių verslo vadybos, ekonomikos žinių. Tai natūralų, nes po Nepriklausomybės atkūrimo trūko šios srities specialistų, o verslo įvairios formos plėtojosi. Verslas užima svarbią vietą šalies ūkio ekonomikoje. Vykstant ūkio restruktūrizacijos, privatizacijos procesams, kuriasi naujos verslo įmonės, plečia savo veiklą veikiančios firmos, o dalis jų dėl įvairių priežasčių bankrutuoja. Jų veiklos rezultatai labai daug priklauso nuo verslo specialistų teorinio ir praktinio pasirengimo. Verslo vadybos studijų objektas – šalies verslo įmonės, firmos, kurios užsiima gamybos verslo sritimis. Kiekviena verslo sritis turi savų vadybos ypatumų, kuriuos nusako verslo pobūdis.
Verslininkystė – tai dinamiškas turto gausinimo procesas. Verslininkystė savo ruožtu apibrėžiama kaip naujovių, pasižyminčių socialine ir ekonomine verte, kūrimo ir veiksmingo diegimo gamyboje bei komercijoje procesas. Ji reikalauja iš žmogaus daug laiko ir energijos, verčia imtis finansinės ir socialinės atsakomybės. Kartu tai – procesas, duodantis piniginių pajamų ir nemažo asmeninio pasitenkinimo pasiektais rezultatais.
Verslininkystė visada siekė patenkinti žmogaus poreikius. Didėjant poreikiams, ji keitėsi ir tobulėjo. Verslininkas turi tenkinti vartotojų norus, pritaikyti savo verslą prie rinkos reikalavimų. Todėl nuolatos reikia kurti naujas idėjas ir jas įgyvendinti.
Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, verslininkystės ištakos siekia žilą senovę. Ji formavosi šimtmečius, viskas prasidėjo nuo amatų atsiradimo, o šiandien klesti pramoninis verslas.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Lietuva buvo tipiška agrarinė šalis, kurios maždaug trys ketvirtadaliai gyventojų vertėsi žemės ūkiu. Bet jau kūrėsi pramonė, daugėjo miesto gyventojų; XX a. 1-ajame dešimtmetyje miestų gyventojų buvo 14,3 proc.
Lietuvos gubernijų pramonės struktūra 1912 m. pateikta 1. lentelėje.
1. lentelė
Lietuvos gubernijų verslo struktūra procentais
Pramonės šakos
Įmonių
skaičius
Produkcija
Darbuotojų
skaičius
1. Šiluminės ir elektros energijos gamybos
2....
Šį darbą sudaro 1109 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!