Verslininkystės raida Lietuvoje bei šiandieninis jaunimo verslumo skatinimas

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS LiJOT - Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ATR – Abiejų Tautų Respublika AB – Akcinė bendrovė UAB – Uždaroji akcinė bendrovė LR – Lietuvos Respublika JRD - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija JVC - Jaunimo verslumo centrai LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. Verslumo apibrėžimas studentų nuomone 8 2 pav. Senųjų amatų dienos Trakuose 9 3 pav. Tarpukario įmonės „Pieno centras“ reklama 11 4 pav. Priežastys, paskatinusios jaunimą pradėti verslą 15 5 pav. Verslo sunkumai pradedančiajam verslininkui 17 6 pav. Jaunimo verslumo skatinimas 19 7 pav. Jaunimo integracijos į darbo rinką schema 20 ĮVADAS Bet kuriuo istoriniu laikotarpiu verslas bei jo skatinimas buvo itin svarbus ekonominei valstybės gerovei. Esmė glūdi tame, kad versle efektyvios veiklos dėka gausinamos prekės, paslaugos, kapitalas, turtas, pinigai. Taigi verslas augina visuomenei reikalingą ir naudingą derlių, todėl verslo rezultatų srautas tiesiogiai įtakoja visuomenės gerbūvio kilimo greitį. Apie verslo plėtrą, jos skatinimo būdus pastaruoju metu leidžiama nemažai knygų, ruošiamos ir strategijos, kuriamos institucijos, rėmimui skiriamos nemažos lėšos. Tačiau efektyvių verslininkų nedaugėja taip sparčiai, kaip norėtųsi. Teigiama, jog būtent jaunų, novatoriškų žmonių verslo idėjos turėtų būti itin svarbios sprendžiant šią problemą. Jaunų žmonių verslumo skatinimas tampa vis svarbesne problema, kuriai spręsti kuriamos naujos programos ir metodikos, analizuojamos priežastys ir problemos. Tačiau pasiekti maksimalius rezultatus šioje srityje ypatingai trukdo informacijos bei jos sklaidos trūkumas. Taip pat kuriant ateities perspektyvas laibai svarbu susipažinti su istorine verslinininkystės raida. Juk praeities ir jos klaidos yra dalelė dabarties ir ateities. Būtent dėl šios priežasties ši tema ir yra aktuali. Darbo objektas. Verslo raida bei verslus jaunimas Lietuvoje Darbo tikslas - teoriškai bei analitiškai aptarti verslininkystės raidą Lietuvoje bei pagrindinius šiandieninio jaunimo verslumo skatinimo aspektus. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti pagrindinių sąvokų reikšmes; 2. Aptarti pagrindinius verslininkystės raidos etapus; 3. Išskirti verslo plėtrą stabdžiusias ir skatinusias istorines bei ekonomines priežastis; 4. Remiantis statistiniais duomenimis, aptarti verslo kūrimo priežastis bei problemas; 5. Išskirti pagrindines jaunimo verslumo ugdymo programas bei jų tikslus ir metodiką; 6. Nustatyti verslaus jaunimo perspektyvas ateityje bei padaryti išvadas; Tyrimo metodai: Siekiant aptrti verslininkystės raidą Lietuvoje ir susisteminti žinias, atlikta mokslinės literatūros analizė bei apibendrinimas. Norint atskleisti pagrindinius jaunimo verslumo skatinimo aspektus, naudota statistinė analizė bei analitiniai duomenys. Svarbiausia naudota literatūra. Daugiausia naudotasi internete bei spaudoje pateiktais straipsniais, specialistų nuomonėmis. Teorinė dalis parašyta remiantis moksline literatūra bei straipsniais. Darbą sudaro dvi esminės dalys: teorinė ir analitinė. Teorinėje dalyje „Istorinė veslo raida Lietuvoje“, remiantis istorinėmis knygomis bei straipsniais, išsiaiškintos pagrindinės sąvokos ir aptarti verslininkystės raidos etapai bei pagrindiniai jų bruožai. Analitinėje dalyje „Jaunimo verslumo skatinimo priemonės bei perspektyvos“, remiantis tyrimais ir teorine medžiaga, išanalizuotos pagrindinės priežastys, skatinančios jauną žmogų kurti savo verslą, bei su tuo susijusios kliūtys ir problemos. Be to aptartos pagrindinės jaunimo verslumą skatinančios programos ir jų tikslai. Darbą sudaro įvadas, 2 dalys, išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 22 puslapiuose, įskaitant 7 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 31 šaltinis. 1. Istorinė verslo raida Lietuvoje Šioje dalyje aptarsime pagrindines sąvokas bei išsiaiškinsime verslininkystės raidą Lietuvoje tam tikrais istoriniais laikotarpiais. Išskirsime pagrindinius raidos bruožus bei tai nulėmusias priežastis. 1.1. Verslo ir jaunimo verslumo samprata Verslas – šiandien labai dažnai vartojama sąvoka, tačiau literatūroje jo apibrėžimas dažniausiai nepateikiamas, arba pateikiamas skirtingų autorių nevienodai. Kartais verslas yra vadinamas „bizniu“ ( kilęs iš anglų kalbos žodžio “business” , kuris reiškia verslą, reikalą, dalyką), arba lygiagrečiai vartojami abu terminai. Anot Z. Gineitienės (2005), skirtingai apibūdinant verslą, skirtingai gali būti suprantama jo vieta šalies ekonomikoje ir socialinėje sistemoje, įvairiai formuojama jo ekonominė ir teisinė aplinka. Visgi bendriausiais bruožais jis gali būti apibūdinamas taip: „verslas – tai ekonominė veikla, teikianti naudą verslininkui(asmuo, savo ar pritrauktomis lėšomis organizuojantis ekonominę veiklą ir siekiantis gauti pelną bei patenkinti vartotojų poreikius) ir kitiems rinkos dalyviams, vykstant abipusiai naudingiems prekiniams mainams. Šiuolaikinė verslo samprata susiklostė tik XX a. viduryje. Pagrindinis verslo uždavinys - reformuoti gamybos būdą, įdiegiant išradimus, naujų prekių gamybai. Tai turėjo būti padaryta naujais metodais - randant naujus žaliavų šaltinius arba naujas pagamintos produkcijos realizavimo rinkas. Šiuolaikinėje verslo sampratoje taip pat išryškinamas novatoriškumas ir naujovės, kaip svarbus verslo požymis. Šiam požiūriui įgyvendinti reikia ne tik kūrybiškai mąstyti, bet ir suprasti jėgų, veikiančių susiklosčiusioje aplinkoje, išdėstymą. Verslumo sąvoka kildinama iš anglų kalbos žodžio entrapreneurship, kuris siejamas su mokėjimu iš naujo atrasti galimybes, galimybe realizuoti save ir kurti ekonominę arba socialinę vertę. Tačiau, kaip teigia Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), tai yra tik abstraktus verslumo apibūdinimas, kuris neatskleidžia verslumo sąvokos esmės. Organizacijos teigimu, verslumas gali turėti dvi reikšmes – tai verslumas plačiąja ir siaurąja prasme. Verslumas siaurąja prasme suprantamas kaip mokėjimas sukurti pridėtinę ekonominę vertę: uždirbti pinigus, pritraukti investicijas bei savo veikla sudominti potencialius paslaugos ar prekės vartotojus. LiJOT verslumą plačiąja prasme bendrai apibrėžia kaip įgimtų ar įgytų asmeninių savybių rinkinį, kuris leidžia kurti ekonominę, socialinę ir visas kitas vertes. Pagrindinės iš jų galėtų būti pasitikėjimas savimi, nebijojimas rizikuoti, kritiškas požiūris ir loginis mąstymas, imlumas naujovėms, kūrybiškumas. Be abejo, tai yra tik maža dalis tų savybių, kurios tinka apibrėžti, kas yra verslus jaunas žmogus. Studentų nuomonė yra išreikšta ir parodyta 1pav . Šaltinis: Dikšaitis, D. (2007) ,,Lietuvos aukštųjų mokyklų ir verslo bendradarbiavimas – verslaus jaunimo ugdymui“ p. 14. 1 pav. Verslumo apibrėžimas studentų nuomone Mokomajame ekonomikos vadovėlyje „Ekonomika ir verslas“ (2003) teigiama, kad verslumas – gamybos veiksnys, kurio turinys – žmogaus sugebėjimas sujungti kapitalą, darbą ir gamtinius išteklius (žemę), organizuoti verslą, įgyvendinti novacijas, rizikuoti savo turtu ir gerove siekiant pelno. Verslumas taip pat yra apibūdinamas kaip labai svarbus veiksnys, lemiantis valstybės plėtrą, nedarbo mažėjimą, socialinę ir ekonominę gerovę. Visa tai lemia, kad verslumo samprata ir ugdymas šiandieninėje visuomenėje įgauna vis didesnę prasmę. Tačiau norint suvokti šiadienines verslumo bei verslo tendencijas, itin svarbu susipažinti su verslininkystės raida Lietuvoje. 1.2 Verslininkystės ištakos Lietuvoje Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, verslininkystės ištakos siekia žilą senovę. Ji, prasidėjusi nuo amatų atsiradimo, formavosi šimtmečius. Remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais teigiama, jog smulkusis verslas, aišku netolygus šiandieniniam verslui, Lietuvoje egzistavo jau viduramžiais. Šio asketiškojo ir gūdaus istorinio laikotarpio ideologija netrukdė plėstis įvairiems amatams ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje. M. Janavičius (2008) teigia, jog Lietuvos miestai prekiavo su visa Europa bei stengėsi plėtoti prekybinius santykius. Verslo plėtrą viduramžiais Lietuvoje ypatingai nulėmė patogi geografinė padėtis. Mūsų šalis prekiavo su Ryga, Maskva, Brestu, Krokuva. Pagrindiniai prekybiniai Lietuvos centrai buvo Trakai, Kernavė, Kaunas bei Vilnius. Archeologų tyrinėjimai šiuose miestuose aptiko gausybę metalo dirbinių bylojančių apie prekybą ir netgi spynų, kurios rodė privačios nuosavybės plitimą. Be to verslo ir amatų plėtrą šiuo laikotarpiu ypatingai lėmė Lietuvos valdovų politika. Didysis kunigaikštis Gediminas aktyviai plėtė prekybinius ryšius su kitais Europos miestais. Jis savo laiškuose, skirtiems kitiems Europos miestams, teigia: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!