Veiksniai, lemiantys užsienio valiutos atsargų dydį ir valiutinę struktūrą

ĮVADAS Nei vienos šalies monetarinė politika neįsivaizduojama be užsienio valiutinių atsargų. Jos atlieka svarbų vaidmenį valstybės finansams, ekonomikai. Šios temos aktualumas atsispindi tame, kad užsienio valiutos atsargos yra vienas svarbiausių ir pagrindinių veiksnių, kurie padeda palaikyti valstybę finansiškai stabilią ir mažiau jautrią galimiems ekonominiams sukrėtimams. Dėl šios priežasties nemaža dalis išsivysčiusių valstybių siekia didinti užsienio valiutos atsargas ir jų vertę. Laikoma, kad kuo mažiau užsienio valiutos rezervo turi valstybė, tuo ji yra labiau pažeidžiama finansiškai. Yra pastebėta, kad valstybės, kurios yra linkusios kaupti mažiau tokių atsargų, turėjo daugiau problemų sprendžiant sunkumus finansų rinkoje, susidūrė su staigiu kapitalo srautų vertės mažėjimu. O šalys, kurios kaupia daugiau užsienio rezervų, yra patrauklios investuotojams, sulaukia nemažo jų susidomėjimo. Tad iškyla klausimas: kokie veiksniai daro įtaką užsienio valiutos rezervo dydžiui bei valiutinei struktūrai? Darbo tikslas – išsiaiškinti veiksnius, nuo kurių priklauso užsienio valiutos atsargų dydis ir valiutinė struktūra. Darbo objektas – užsienio valiutos atsargos. Darbo uždaviniai: • Išsiaiškinti, kuo yra svarbios užsienio valiutos atsargos ir kokia jų sudėtis; • Remiantis įvairių autorių šaltiniais, nustatyti, kokie veiksniai lemia užsienio valiutos rezervo dydį ar jo pokytį; • Remiantis įvairų autorių šaltiniais, išsiaiškinti veiksnius, nuo kurių priklauso užsienio valiutos atsargos valiutinė struktūra. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, kritinis vertinimas, apibendrinimas. 1. UŽSIENIO VALIUTŲ ATSARGŲ REIKŠMĖ Užsienio valiutos atsargos – tai valstybės Centriniame Banke saugomų kitų šalių valiutų rezervo dydis. Taip pat į šį rezervą įeina ir šalies aukso bei Tarptautinio Valiutų Fondo atsargos. Užsienio valiutos atsargų pagalba, valstybė gali netiesiogiai susireguliuoti tarptautinį disbalansą, Centrinis Bankas gali atlikti intervencijas valiutų rinkose, už užsienio valiutines atsargas galima įsigyti nacionalinės valiutos, taip stabilizuojant jos vertę. Pavyzdžiui, siekiant išvengti valiutos nuvertėjimo, Centrinis Bankas gali parduoti dalį užsienio valiutos atsargų ir nupirkti šalies valiutos perteklių (Goldberg L., Hull E. C., Stein S., 2013). Taip pat šias atsargas galima panaudoti padengti tarptautiniams skoliniams įsipareigojimams, galima atsargų pagalba daryti įtaką šalies vidaus valiutos keitimo kursui. Valstybėms su fiksuotu valiutos kursu ir turinčioms laisvą priėjimą prie tarpvalstybinių kapitalo srautų, didelis atsargų kiekis padėtų išlaikyt norimą keitimo kursą. Šiuo atveju, rezervai padėtų apriboti užsienio valiutos kurso riziką bei užtikrinti užsienio valiutos prieinamumą, siekiant palengvinti tarpvalstybinius sandorius. (Munro A., Reddell M., 2012 ). Kuo daugiau valstybė turi šių atsargų, tuo jai paprasčiau užtikrinti stabilią ekonominę situaciją, apsisaugoti nuo galimų finansinių sunkumų. 2. UŽSIENIO VALIUTOS ATSARGŲ STRUKTŪRA Oficialių užsienio valiutos atsargų valiutinės struktūros (Currency Composition of Official Foreign Exchange Reserves (COFER)) duomenų bazė yra valdoma Tarptautinio Valiutos Fondo statistikos departamento. Šioje duomenų bazėje pateikiami galutinio laikotarpio ketvirčio duomenys. Užsienio valiutos atsargų sandara susideda iš šių valiutų: JAV dolerių, svarų sterlingų, Japonijos jenų, Šveicarijos frankų, Kanados dolerių, Australijos dolerių, eurų ir kitų valiutų (aukso atsargos nėra priskiriamos prie užsienio valiutos atsargų šioje duomenų bazėje). Pirmame paveikslėlyje (1 pav.) matome, kad didžiausią dalį užsienio valiutos atsargų sudaro JAV doleris (63,75 %), antroje vietoje yra euras (20,51 %), trečioje svarai sterlingai (4,69 %), toliau Japonijos jenos (3,83 %), Kanados doleriai (1,92 %), Australijos doleriai (1,90 %), Šveicarijos frankai (0,30 %) ir kitos valiutos (3,11 %). 1 pav. Užsienio valiutos rezervo valiutinė sandara procentais (2015m. II ketvirtis) Šaltinis: Tarptautinis Valiutos Fondas Dėl didelių valiutinių kursų svyravimų, centriniuose bankuose kaupiamų užsienio valiutų nuvertėjimo, privatūs investuotojai ir net kai kurios didžiosios valstybės ėmė linkti kaupti užsienio valiutos atsargas ne JAV doleriais, eurais, jenomis ar juaniais, o aukso pavidalu. Aukso paklausą labai padidino Rusija, Tailandas, Meksika, taip pat Indija, Šri Lanka, Bangladešas. Pažvelgus arčiau, į Lietuvą, jos užsienio valiutos atsargose auksas sudaro vos 5 procentus visų atsargų (jos saugomos Londone), likusią rezervo dalį sudaro bendra Europos Sąjungos valiuta – euras. 3. UŽSIENIO VALIUTOS ATSARGOS PASAULYJE Jau išsiaiškinome, kad beveik visos valstybės, siekdamos tam tikrų tikslų, kaupia užsienio valiutos atsargas. Vienos šalys apsieina su mažesne atsargų suma, kitos siekia įsigyti kuo didesnę užsienio valiutos sumą. Remiantis Tarptautinio Valiutos Fondo duomenimis, žemiau esančioje lentelėje (2 pav.) matome, kaip išsidėsto daugiausiai rezervų prikaupusios valstybės. Eilės numeris Šalis Užsienio valiutos atsargos dydis (mlrd. JAV dolerių) 1. Kinija 3,887.7 2. Japonija 1,260.5 3. Saudo Arabija 732.3 4. Šveicarija 545.4 5. Taivanas 419.0 6. Rusijos Federacija 385.5 7. Korėjos Respublika 363.6 8. Brazilija 363.5 9. Honkongas 328.5 10. Indija 320.6 2 pav. Užsienio valiutos atsargos (mlrd. JAV dolerių) Šaltinis: Tarptautinis Valiutos Fondas, 2014 Dešimties šalių pagal didžiausią užsienio valiutos rezervą, atsargų dydis sudaro 8.6 trilijono JAV dolerių 2014-ųjų metų gruodžio duomenimis, kur beveik pusę šios sumos sudaro Kinijos rezervas. Tokį Kinijos išsiskyrimą iš kitų valstybių užsienio valiutos atsargų dydžio atžvilgiu būtų galima paaiškinti tuo, kad Kinija yra viena didžiausių valstybių, kuri lenkia visas kitas valstybes gyventojų skaičiumi, tai veda prie to, kad sukuriamas vienas didžiausių BVP. Taip pat prisidėjo vis didėjantis šalies prekybos perteklius, didėjanti išduodamų paskolų suma. 4. UŽSIENIO VALIUTOS ATSARGOS LIETUVOJE Užsienio valiutų atsargų dalis, jų dydžius, valiutinę struktūrą, šių dalykų nustatymo principus nustato Lietuvos banko valdyba. Valdydamas užsienio valiutos atsargas, Lietuvos bankas siekia šio pagrindinio tikslo - garantuoti pakankamą likvidžių finansinių išteklių kiekį, kurio užtektų išlaikyti fiksuotą nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu. Kadangi nuo 2015 m. sausio 1d. Lietuva įstojo į euro zoną, kilo klausimų lavina, o kas gi bus su užsienio valiutų atsargomis, ar jos bus reikalingos. Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, per interviu apie šį klausimą kalbėjo taip: „ ... niekas nesikeis. Kaip esant litui užsienio atsargų uždavinys yra padengti litą, taip ir esant eurui pagrindinė paskirtis bus padengti į apyvartą išleistų eurų kiekį mūsų šalyje.“ Valdant užsienio valiutos atsargas, remiamasi likvidumo ir saugumo principais. Likvidumo principas reiškia, kad užsienio atsargos turi būti valdomos taip, kad atsiradus poreikiui, investicijos būtų likviduotos greitai ir be didelių išlaidų. Todėl Lietuvos bankas didžiąją dalį užsienio valiutos rezervo investuoja į finansines priemones, kurios užtikrina didžiausią likvidumą. Saugumo principo esmė – užsienio valiutos atsargas valdyti taip, kad nebūtų prarastas, įšaldytas ar kitaip apribotas turto naudojimas. Vengdamas šių dalykų, Lietuvos bankas užsienio rezervus investuoja į tokias finansines priemones, kurių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė labai maža. Taip pat atsižvelgiama į palūkanų normos riziką, kad būtų gaunama kuo didesnė užsienio valiutos atsargų grąža. Dalis gautos grąžos iš užsienio atsargų, patenka į valstybės biudžetą. Remiantis Lietuvos banko įstatymu, kiekvienais metais į šalies biudžetą pervedama iki 70 procentų apskaičiuoto paskutinių trejų pasibaigusių finansinių metų Lietuvos banko pelno vidurkio, kuris uždirbamas iš užsienio atsargų efektyvaus investavimo. 5. VEIKSNIAI, LEMIANTYS UŽSIENIO VALIUTOS ATSARGŲ DYDĮ IR VALIUTINĘ STRUKTŪRĄ 5.1. Veiksniai, kurie lemia užsienio valiutos atsargų dydį Užsienio valiutos atsargos yra kintantis dydis. Kaip matome 3-iame paveikslėlyje, 2000 - 2011 metais šios atsargos stipriai išaugo (apie 5 kartus ir pasiekė 17 procentų pasaulio BVP). 3 pav. Užsienio valiutos atsargų dinamika pasaulyje (mlrd. JAV dol.) Šaltinis: Tarptautinis Valiutos Fondas, Lietuvos bankas Tad kokie veiksniai daro įtaką užsienio valiutos rezervo pokyčiams? • Valiutos kursas. Valiutos vertei mažėjant, automatiškai ir užsienio valiutos rezervo vertė mažėja ir, atvirkščiai, valiutos vertei didėjant, didėja ir užsienio valiutos atsargų vertė. Kaip pavyzdį galima panaudoti Kinijos užsienio valiutos sumažėjimą, kai buvo devalvuota nacionalinė valiuta. 2015 metų rugpjūtį Kinijos rezervai sumažėjo netgi 93,9 mlrd. dolerių, šis mažėjimas laikomas rekordiniu šalies istorijoje. • Importas. Kai importas viršija eksportą ir pasiekiamas neigiamas grynasis eksportas užsitęsia ilgą laiką, tada ilguoju laikotarpiu mažėja užsienio valiutos rezervai. Tai galėtų paaiškinti tai, kad užsienio valiutos atsargomis dengiami ilgalaikiai įsiskolinimai. • Finansinės krizės. Tai puikiai parodo statistika, kad nuo 2000-ųjų iki 2011-ųjų metų, pasaulinės užsienio valiutos atsargos padidėjo netgi daugiau nei 5 kartus ir pasiekė 17 procentų pasaulio BVP. Taip vyksta todėl, kad užsienio valiutos atsargos yra viena iš priemonių, kaip atkurti finansų sistemos likvidumą po krizių. Net ir atlėgus finansų krizės įtampai, atsargos vis didėja. • Intervenciniai Centrinio Banko veiksmai. Centriniai bankai perka užsienio valiutą ir parduoda savąją, kad ją susilpnintų ir taip apsaugotų šalies ekonomiką. Be to, toks veiksmas užtikrina eksportuojamų prekių konkurencingumą. Taip pasielgė Šveicarijos Centrinis Bankas 2012 metais. Užsienio valiutos atsargos išaugo nuo 365,1 mlrd. frankų birželį iki 406,5 mlrd. frankų liepą. • Indėliai į Centrinį Banką. Lietuvos Banko pranešime apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę (2002 m. pirmasis pusmetis), pateikiama tokia informacija, kad Lietuvos užsienio valiutos atsargų padidėjimą 26 procentais (0,5 mlrd. eurų) labiausiai lėmė Lietuvos banko indėlininkų operacijos. O indėlininkų lėšų didėjimas buvo siejamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi užsienio valiuta ir tada vykusiu privatizavimo procesu. 5.2. Veiksniai, kurie lemia užsienio valiutos atsargų valiutinę struktūrą Užsienio valiutos atsargų valiutinė struktūra priklauso nuo šio pagrindinio veiksnio: • Užsienio valiutos kurso pastovumas. Tai reiškia, kad kuo mažiau svyruoja valiutos kursas, tuo ta valiuta bus patrauklesnė valstybių centriniams bankams, tuo daugiau užsienio atsargų bus kaupiama ta valiuta. IŠVADOS 1. Užsienio valiutos atsargos – neatskiriama Centrinio Banko rezervo dalis. Jame saugomos užsienio valiutos atsargos, šalies auksas ir Tarptautinio Valiutų Fondo atsargos. Užsienio valiutos atsargų reikšmė: jomis reguliuojamas tarptautinis disbalansas, už jas galima įsigyti nacionalinės valiutos, taip stabilizuojant šalies ekonomiką, jomis galima padengti tarptautinius skolinius įsipareigojimus. 2. Užsienio valiutos atsargų sandara susideda iš šių valiutų: JAV dolerių, svarų sterlingų, Japonijos jenų, Šveicarijos frankų, Kanados dolerių, Australijos dolerių, eurų ir kitų valiutų. 3. Užsienio valiutos atsargų dydis priklauso nuo valiutos kurso, eksporto ir importo skirtumo (grynojo eksporto), finansinių krizių, intervencinių Centrinio Banko veiksmų, indėlių į Centrinį Banką. 4. Užsienio valiutos atsargų valiutinė struktūra priklauso labiausiai nuo užsienio valiutos kurso pastovumo. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. GOLDBERG Linda, HULL Cindy E., STEIN Sarah „Do Industrialized Countries Hold The Right Foreign Exchange Reserves?“, 2013. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!