Kodėl šalys kaupia užsienio valiutos rezervus?

PRATARMĖ Šiais laikais didžioji dalis valstybių kaupia užsienio valiutos rezervus. Visame pasaulyje centrinio banko valdomos užsienio atsargos yra vienas iš svarbiausių šalies finansinį stabilumą ir atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams užtikrinančių veiksnių. Todėl finansiškai apdairios ir atsakingos pasaulio valstybės siekia kaupti šiuos rezervus ir didinti jų vertę. Priežasčių tam yra tikrai daug. Pirmiausiai – užsienio atsargos sukuria reikiamas sąlygas centriniam bankui vykdyti pinigų (monetarinę) politiką. Rezervai taip pat užtikrina galimybę rinkos intervencijoms paremti nacionalinę ar bendrą pinigų sąjungos valiutą. Galiausiai, atsargos yra saugiklis, ribojantis šalies pažeidžiamumą, jei atsiranda trikdžių gauti finansavimą kapitalo rinkose. Ypač svarbus yra užsienio rezervų vaidmuo vertinant šalies finansinį patikimumą – kiekviena rezervų neturinti valstybė vertinama kaip itin pažeidžiama, todėl ją neišvengiamai užgultų didesnė palūkanų našta. Ir priešingai – šalis, kurios rezervai yra pakankami, pelnys didesnį investuotojų pasitikėjimą, jos skolinimosi reitingai bus aukštesni, o tai prisidės prie palūkanų mažėjimo gyventojams, verslui ir Vyriausybei. Turėdami atsargų centriniai bankai gali atlikti ir vadinamąjį paskutiniojo skolintojo vaidmenį į bėdą patekusiems finansų rinkos dalyviams. Atsargos taip pat užtikrina centrinio banko nepriklausomumą, kuris yra esminė veiksmingos ir tvarios pinigų politikos sąlyga.1 Darbo tikslas – išsiaiškinti kaupiamo valiutos rezervo panaudojimo galimybes, rezervo teikiamus privalumus ir trūkumus. 1. Sąvokos, valiutos rezervo funkcijos, atsiradimo istorija, valiutos rezervas Lietuvoje 1.1. Sąvokos, valiutos rezervo funkcijos Užsienio valiutos rezervas – tai valstybės centrinio banko valdomas likvidus, turintis didelę paklausą ir kreditingumą šalies aktyvas. Šį užsienio turtą paprastai sudaro: centrinio banko turtas užsienio valiuta, specialiosios skolinimosi teisės, auksas, atsargų pozicija Tarptautiniame valiutos fonde, užsienio vyriausybių likvidūs vertybiniai popieriai. Oficialiosios tarptautinės atsargos skirtos, esant poreikiui, netiesiogiai sureguliuoti tarptautinį disbalansą, prireikus, centriniam bankui atlikti intervencijas valiutų rinkose, ar panaudojant oficialiąsias atsargas supirkti nacionalinę valiutą, tokiu būdu stabilizuojant jos vertę. Didelės oficialiosios tarptautinės atsargos sudaro lengvesnes galimybes sukurti pageidaujamą ekonominę aplinką šalyje. Oficialiosios atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais. Įgyvendinant šiuos principus, investuojama tik į aukščiausios kredito kokybės finansines priemones ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse. 1.2. Atsiradimo istorija Ilgą laiką valstybių rezervai rėmėsi turimomis aukso atsargomis, vadinamuoju aukso standartu. Tačiau dar vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. Bretton Woods kurorte surengtoje konferencijoje buvo įkurta vadinamoji Bretton Woods sistema. Valstybės įsipareigojo neleisti šalies valiutos keitimo kursui nukrypti daugiau nei 1-u procentu nuo pasaulinio aukso vertės kurso. JAV palaikė JAV dolerį kaip pasaulinę valiutą, įsipareigodamos jį konvertuoti į auksą. 1971 m. JAV atsisakė laikytis dolerio konvertacijos į auksą įsipareigojimo, tačiau JAV doleris ir toliau liko svarbiausia rezervine valiuta pasaulyje. XX a. pabaigoje dalis pasaulio valstybių, ypač Europoje, didelę atsargų dalį pradėjo laikyti eurais.2 Užsienio valiutos atsargų dinamika pasaulyje (mlrd. JAV dol.)3 1.3. Valiutos rezervas Lietuvoje Lietuvoje oficialiąsias tarptautines atsargas valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos bankas. Siekdamas išvengti užsienio valiutos kurso rizikos, Lietuvos bankas oficialiąsias atsargas laiko eurais, nes tai yra šalies valiuta, kitą dalį sudaro auksas. Visas Lietuvos banko auksas laikomas Anglijos banke Londone. Oficialiosios tarptautinės atsargos yra suskirstytos į tris funkcines dalis: • likvidumo portfelį, kurios skirtos patenkinti operatyvaus likvidumo poreikiui; • investicinį portfelį, kurio lėšos, prireikus, gali būti panaudojamos intervencijoms vidaus valiutų rinkoje; • aukso portfelį, kuris atlieka galutinio rezervo šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti funkciją.4 Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos 1993 m. sudarė 117,7 mln., 2000 m. 1438,95 mln., 2015 m. – 7,2 mlrd. eurų.5 2. Valiutos rezervų panaudojimo galimybės, privalumai ir trūkumai 2.1. Patrauklumas investuotojams, valiutos rezervų rodikliai Tikriausiai vienas iš svarbiausių valiutos rezervų kaupimo privalumų yra tai, kad šalis, kuri turi didelį rezervų kiekį, yra patraukli investuotojams, gali skolintis mažesnėmis palūkanomis. Tai yra didelė pagalba tiek verslo sektoriui, tiek bet kuriam šalies piliečiui. Remiantis B. Povilaičiu, yra keli valiutų padengimo rodikliai, kurie leidžia įvertinti šalies bei prekybos partnerių finansinį stabilumą ir atsparumą galimiems ekonominiams veiksniams. Pirmasis rodiklis – tai šalies centrinio banko užsienio aktyvų ir jo rezervinių pinigų, kurie dar vadinami pinigų atsarga, santykis. Šis rodiklis parodo, kaip šalies centrinio banko rezerviniai pinigai yra padengti užsienio aktyvais, įskaitant auksą. Antrasis pagrindinis šalies valiutos padengimo rodiklis – tai centrinio banko aktyvų, įskaitant auksą, dydis, padalytas iš šalies vieno mėnesio importo apimties. Šis rodiklis įvertina centrinio banko užsienio valiutos atsargų galimybes padengti šalies importo poreikį mėnesiais. Taip pat yra ir papildomas šalies valiutos padengimo rodiklis – centrinio banko užsienio aktyvų, sumažintų pasiskolintomis iš TVF lėšomis, santykis su rezerviniais pinigais. Šis santykis parodo, kaip šalies centrinio banko rezerviniai pinigai yra padengti užsienio aktyvais, įskaitant auksą, sumažintais gautomis iš TVF paskolomis. Bronius Povilaitis savo darbe perspėja: „Visgi negalima užmiršti, kad vykstant didžiuliams prekių mainams, pinigų sandoriams, mokėjimams, valiutos padengimą apibūdinantys veiksniai labai greitai kinta.“6 Todėl vadovaujantis vien pateikiamų lentelių duomenimis, yra tikimybė, kad bus netiksliai įvertinta šalių valiutos padengimo būklė. 2.2. Centrinio banko monetarinės politikos vykdymas Labai svarbus valiutos rezervo kaupimo aspektas yra tas, kad užsienio atsargos sukuria reikiamas sąlygas, centriniam bankui vykdyti monetarinę politiką. Monetarinė politika įgyvendinama 3 pagrindinėmis priemonėmis: atviros rinkos operacijomis, komercinių bankų diskontavimu ir rezervo normos reglamentavimu. Atviros rinkos operacijos – tai svarbiausia pinigų pasiūlos kontrolės priemonė. Centrinis bankas perka valstybinius vertybinius popierius, taip padidindama komercinių bankų rezervus ir kreditavimo galimybes. Dėl šios priežasties didėja pinigų kiekis rinkoje, taip skatinant ekonomikos vystymąsi. Analogiškai veikia ir vertybinių popierių pardavimas. Centriniam bankui parduodant vertybinius popierius komerciniam bankui, mažėja banko rezervai, pinigų pasiūla ir vertybinių popierių kaina, padidėja jų pasiūla ir palūkanos – šie veiksniai spartina obligacijų supirkimą. Diskonto normos nustatymas – tai seniausia centrinio banko taikoma politika pinigų pasiūlai reguliuoti. Centrinis bankas nustato specialią palūkanų normą paskoloms, kurias išduoda komerciniams bankams. Kadangi centrinis bankas išduoda paskolas, kuo daugiau valstybė turi rezervų, tuo daugiau gali išduoti paskolų, taip didinant pinigų pasiūlą. Komercinių bankų požiūriu diskonto norma – tai mokestis už rezervų įsigijimą. Diskonto normos mažėjimas, skatina komercinius bankus imti paskolas iš centrinio banko ir atvirkščiai, diskonto normos augimas, mažina komercinių bankų norą imti kreditus. Rezervų normos reglamentavimu centrinis bankas siekia nustatyti tam tikrą rezervų dydį, kurį komercinis bankas privalo turėti grynaisiais pinigais ar indėliais centriniame banke. Ši norma turi būti komercinių bankų indėlių sumos dalis, procentais, laikoma atsargoje, tuo atveju jeigu bankui grėstų bankrotas. Jeigu faktiškas komercinio banko rezervas krenta žemiau reikalaujamojo, tuomet jis privalo skolintis iš centrinio banko privalomajam lygiui atstatyti. Tai dar viena priežastis centriniam bankui ir tuo pačiu valstybei turėti valiutos rezervų. 2.3. Valiutos rezervų investavimas Dalį centrinio banko valiutos atsargų valstybės gali investuoti savo šalyje leidus centriniam bankui. Tokią galimybę valstybės praranda tais atvejais, kai nacionalinė valiuta susieta su viena užsienio valiuta ir veikia valiutų valdybos modelis. Galimybė investuoti aukso ir valiutos atsargas ne tik užsienyje, bet ir savo šalyje tampa labai svarbia, nes atsargas tada reikia investuoti ir patikimai, ir naudingai valstybės ekonomikos augimo atžvilgiu, galima pigiau, bet pelningiau investuoti, negu laukiant investuotojų iš svetur. Valiutos rezervai valdomi laikantis likvidumo, saugumo ir pelningumo principų. Likvidumo principas yra svarbiausias, nes centrinis bankas privalo užtikrinti, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai bet kada galėtų fiksuotu kursu išsikeisti neribotą kiekį nacionalinės valiutos. Deja likvidumo palaikymas yra susijęs su mažesniu investicijų pelningumu. Didesnis investicijų likvidumas ir saugumas kainuoja, tad uždirbama mažesnė investicijų grąža. Didesnė tolerancija rizikai leidžia tikėtis didesnės grąžos, tačiau investuojant nacionalines užsienio atsargas saugumo principas yra svarbesnis už pelningumą. Taigi valdydami nacionalinį turtą, centriniai bankai privalo rasti kompromisą tarp likvidžių investicijų, kurios yra saugios ir tuo pat metu pelningos.7 2.4. Valiutos rezervų trūkumai Vienas iš nedaugelio valiutų rezervų kaupimo trūkumas, gali būti staigus kaupiamos valiutos nuvertėjimas. Dauguma pasaulio valstybių, valiutos rezervus laiko JAV doleriais. Jeigu šis staiga nuvertėtų, valstybės prarastų labai daug sukaupto turto. Šis scenarijus yra įmanomas, žinant, kad JAV biudžeto deficitas ir einamosios sąskaitos deficitas gresia nevaldomu JAV dolerio nuvertėjimu. Šis valiutos vertės mažėjimas neigiamai pasireikštų ne tik Valstijoms, bet ir viso pasaulio ekonomikai. Teoriškai yra įmanoma, net ir staigus aukso nuvertėjimas, tačiau tik tuo atveju, jeigu aukso pasiūla išaugtų daugelį kartų. Dėl šių priežasčių kiekviena valstybė turi atkreipti dėmesį į galimą valiutų kurso ir aukso svyravimus, ir padalinti riziką per kelis alternatyvius kaupiamų valiutų, atsargų pasirinkimus. APIBENDRINIMAS Šalys kaupia užsienio valiutos rezervus dėl daugelio priežasčių. Viena pagrindinių – šalys, turinčios didelius valiutos (taip pat ir aukso) rezervus, yra patrauklios investuotojams, dėl to lengviau gali pritraukti kapitalą iš užsienio šalių, vyriausybė ir bankai gali skolintis geresnėmis sąlygomis, mažesnėmis palūkanomis. Dar vienas labai svarbus užsienio valiutos rezervo kaupimo privalumas yra tas, kad šalių centrinis bankas, valdydamas valiutų rezervus, gali vykdyti monetarinę politiką, taip skatindamas ekonomikos augimą. Žinoma, šalys turinčios pakankamai rezervo yra užtikrintos, kad atėjus krizėms, galės lengviau atstatyti ekonomikos lygį. Galiausiai, esant ekonominėms sąlygoms, valiutos rezervas gali būti investuojamas, taip uždirbant dar daugiau pinigų į rezervus ir užtikrinant šaliai stabilesnę ateitį. Visgi nereikia užmiršti, kad valiutų ir aukso svyravimai yra realūs, todėl reikia atidžiai rinktis kuria valiuta ir kokiais kiekiais laikyti rezervus, kad atsitikus neprognozuotoms situacijoms, nuostoliai būtų kuo mažesni. Bibliografinių nuorodų sąrašas: 1. Thomas Mayer, James S. Duesenberry, Robert Z. Aliber. Money, Banking, and the Economy. „Alma Littera“ 1995 m. 2. V. Snieška. Makroekonomika, vadovėlis. „Technologija“, Kaunas 2005 m. 3. B. Visokavičienė. Pinigų politika valstybės ekonomikoje. Vilniaus Universiteto leidykla. 2012 m. 4. S. Šiaudinis. Privalomųjų atsargų reikalavimai komerciniams bankams: šiuolaikinės tendencijos. [interaktyvus] [žiūrėta 2015-10-19] Prieiga per internetą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!