Kursiniai darbai

Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje

9.0   (2 atsiliepimai)
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 1 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 2 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 3 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 4 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 5 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 6 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 7 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 8 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 9 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 10 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 11 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 12 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 13 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 14 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 15 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 16 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 17 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 18 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 19 puslapis
Veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

ĮVADAS Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą pradėjo kurtis kaimo bendruomenės. Pilietinės bendruomenės judėjimo stiprinimas visuomenėje atveria naujas vietos plėtros perspektyvas. Tai rodo ir aktyvus vietos veiklos grupių steigimasis, kurių tikslas skatinti vietos žmonių aktyvumą ir iniciatyvą, telkti suinteresuotas vietos valdžios, verslo ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas vietos vietovių ekonominei ir socialinei gerovei kelti. Vietos bendruomenė tampa patrauklia ir saugia vieta nariams gyventi ir dirbti, tačiau Lietuvoje kaimo bendruomenės dar nesugeba efektyviai veikti šiuolaikinės visuomenės kaitos sąlygomis, pasipriešinti socialinėms tendencijoms. Vietos (kaimo) bendruomenėms stinga gebėjimo sutelkti žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, kurti ir įgyvendinti bendruomenės plėtros politiką, dalyvauti priimant bendruomenės gyvenimui svarbius sprendimus. Visos bendruomenių veiklos turi įvairių resursų poreikius, dažnai susiduria su finansavimo problema. Kiekviename rajone kaimo bendruomenės stengiasi susivienyti ir gauti lėšų ne tik iš savivaldybių, Lietuvos biudžeto, bet ir iš Europos Sąjungos fondų. Nuolat kintančios veiklos aplinkybės verčia organizacijas nuolatos koreguoti savo veiksmus, numatyti naujus tikslus ir jų siekimo būdus. Labai svarbu, kad kiekvienas organizacijos narys suprastų savo darbo indėlį ir svarbą, galėtų veikti organizacijos ir savo gerovės labui, todėl norint to pasiekti reikia tobulinti veiklos organizavimą. Tyrimo problema – veiklos organizavimo Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje problemos, jų priežastys ir jų eliminavimo galimybės. Tyrimo objektas – veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje. Darbo tikslas – parengti Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo gerinimo priemonių planą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvos ir užsienio autorių mokslinę literatūrą bendruomeninių organizacijų veiklos organizavimo tematika. 2. Ištirti Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimą. 3. Pateikti Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo gerinimo priemonių planą. Tyrimo metodai. Darbe buvo naudojamos dvi metodų rūšys: teoriniai ir empiriniai metodai. Buvo naudojami mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, palyginimo, indukcijos, dedukcijos, analizės ir sintezės, SSGG analizės, grafinio vaizdavimo ir apibendrinimo metodai. Teorinėje dalyje buvo analizuojama ir lyginama įvairių Lietuvos ir užsienio autorių požiūriai, nuomonės. Atliekant literatūros analizę išvados gaunamos iš bendresnių autorių pateiktų teiginių (dedukcija), t.y. išvedami nauji teiginiai pritaikant turimas žinias; taip pat nuo pavienių faktų einama prie bendrų išvadų bei elementų jungimas į visumą (kuriamos naujos sąvokos, struktūros ir pan.) (indukcija). Teorijai patikrinti buvo naudojamas empyrinis tyrimo metodas. Asociacijoje buvo atliktas struktūrizuotas interviu, kurio metu buvo apklausiami organizacijos nariai, siekiant išsiaiškinti veiklos organizavimo ypatumus ir problemas šioje organizacijoje. Gauti kokybiniai duomenys buvo susisteminti. Susisteminus duomenis buvo atlikta duomenų analizė, sintezė bei apibendrinimas. Duomenų atspindėjimui buvo naudojamas grafinis vaizdavimas. 1. KAIMO BENDRUOMENĖS, BENDRUOMENINĖS ORGANIZACIJOS SAMPRATA, GYVAVIMO CIKLAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI 1.1. Bendruomenės, bendruomeninės organizacijos samprata Prieš pradedant nagrinėti bendruomeninės organizacijos veiklos organizavimą būtina aptarti keletą svarbių sąvokų: kaimo bendruomenę, kaimo bendruomeninę organizaciją. Mokslinėje literatūroje yra labai daug bendruomenę apibūdinančių apibrėžimų. Bendruomenė – tai kolektyvinio žmonių bendravimo forma (Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, „Mokslas”, 1977); tarpusavio sąveika, sudėtingi, įvairialypiai žmonių kontaktai, atsirandantys iš bendros veiklos poreikių. Ji apima keitimąsi informacija, bendros sąveikų strategijos parengimą kito žmogaus suvokimą ir supratimą (Psichologijos žodynas, „Mokslo ir enciklopedijų leidykla”, 1993). Kaimo bendruomenę galima įvardinti kaip pagal gyvenamą vietovę arba tam tikrus bendrus interesus susibūrusią žmonių grupę. Sociologijoje kaimo bendruomenė suprantama kaip tam tikroje vietovėje gyvenančių žmonių grupė, turinti tam tikras bendras institucijas (mokykla, bažnyčia ir kt.), jungiama bendros grupės narių patirties, tarpusavio priklausomybės. Ji turi ir kiek formalios savivaldos, priklausydama tuo pačiu ir didesniam socialiniam junginiui (tauta, apskritis, valstybė); kaimo žmonių neprievartinio susibūrimo, jų organizuotumo (ir pilietinio brandumo), sprendžiant savus ir bendruosius interesus struktūra, parodanti pilietinės visuomenės brandos laipsnį. Vietos savivaldos įstatyme kaimo bendruomenė apibūdinama, kaip teritoriniu pagrindu susibūrę žmonės, susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais. Viešosios teisės požiūriu kaimo bendruomenė - savivaldybės vienetas vietos reikalams tvarkyti. Juridiniu asmeniu bendruomenė buvo pripažinta jau romėnų teisėje. V. Atkočiūnienė kaimo bendruomenę apibrėžia, kaip kaimo vietovės gyventojų grupę, turinčią bendrų ūkinių, socialinių bei humanitarinių tikslų ir siekianti juos įgyvendinti savivaldžiomis koordinuotomis priemonėmis, atskirais atvejais - ir kooperuotais ištekliais (Kaimo..., 2004). Kaimo bendruomeninė organizacija yra apibrėžiama kaip visuomeninė organizacija, kurios veikloje gali dalyvauti kaimo vietovės (seniūnijos, jos dalies, kaimo gyvenvietės ar kelių kaimų) gyventojai, taip pat šios vietovės miško savininkai ir nuomininkai, negyvenantys vietovėje, bei jų šeimos nariai, susieti viešaisiais poreikiais ir interesais. Tai savarankiškai besitvarkanti nevyriausybinė, kaimo savivaldos institucija, kurios veiklą reglamentuoja LR įstatymai ir organizacijos įstatai (Kaimo..., 2004). V. Baršauskienė, I. Leliūgienė (2005) kaimo bendruomene organizacija vadina instituciją, kuri turi savo viziją ir savo veikla artima krašto tradicijoms. Nuo pat pirmųjų bendruomeninių organizacijų atsiradimo, pagrindinis jų veiklos tikslas yra skatinti gyventojus, kad šie stengtųsi pagerinti savo gyvenimo sąlygas, skatinti juos saviugdai ir kultūrinei saviraiškai, sustiprinti solidarumo apraiškas, stengtis užkirsti kelią marginalumo tendencijų plitimui. Bendruomenės plėtros praktiniame vadove bendruomeninė organizacija traktuojama, kaip organizacija prisiimanti lyderio vaidmenį, kurianti ir plėtojanti plėtrai reikalingas sąlygas, įgalinanti bendruomenės žmones ir dažnai besiimanti kitokios plėtrai reikalingos veiklos. Sėkmingai bendruomeninės organizacijos veiklai nebūtina, kad visi jos žmonės taptų tokios organizacijos nariais; atvirkščiai, labai svarbu, kad narystė organizacijoje nebūtų siejama su priklausomybe bendruomenei, antraip gali pasireikšti žmonių susipriešinimas (Bendruomenės..., 2004). Apibendrinant galima būtų teigti, kad kaimo bendruomenė – tam tikroje teritorijoje gyvenančių žmonių grupė, kuri turi bendrus poreikius, interesus ir tikslus, kuriuos siekia įgyvendinti pasitelkę savo žinias, sugebėjimus ir vietos išteklius, galinti burtis į visuomeninę organizaciją – kaimo bendruomenės centrą. 1.2. Bendruomeninės organizacijos funkcijos ir gyvavimo ciklas Bendruomeninės organizacijos veikloje gali dalyvauti visi vietos gyventojai, norintys susiburti, spręsti kaimo problemas. Šiuo metu šalyje vis didesnis dėmesys skiriamas kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimui, kurios aspektas yra kaimo socialinė plėtra, žmogaus socialinė raida, kaimo ūkinės ir socialinės struktūros, partnerystė ir bendruomeninių ryšių tobulinimas. Žemės ūkio ir kaimo plėtra ekonominiu, ekologiniu, socialiniu ir etninės kultūros požiūriu yra valstybės prioritetinė sritis (Kaimo..., 2004). Juridinį statusą turinti kaimo bendruomenė yra visuomeninė organizacija, sukurta bendriems narių poreikiams tenkinti ir iškeltiems tikslams įgyvendinti. Realiausia išeitis pilietinei visuomenei stiprėti – vietos bendruomenių kūrimasis. „Bendruomenės lėšas sudaro narių mokesčiai, savivaldybės, paramos fondų, privačių asmenų, nevyriausybinių organizacijų ir pačių bendruomenių iš komercinės veiklos gaunamos lėšos.” (D. Maskoliūnaitė, 2003). R. Čiupaila (2006) pabrėžia, jog vyriausybinės organizacijos kuriasi piliečių iniciatyva ir tvarkosi savivaldos pagrindais. Didžioji dalis šių organizacijų stengiasi būti nepriklausomos nuo valdžios, kritiškai vertina valdžios politiką įvairiose srityse, kelia savo reikalavimus, teikia pasiūlymus įvairioms problemoms spręsti. Visuomeninių organizacijų kompetencija, visuomenės tikslų ir veiklos palaikymas, finansinis pajėgumas ir reali įtaka valdžiai rodo demokratijos lygį valstybėje (Čiupaila, 2006). Vilniuje vykusioje konferencijoje „Kaimo bendruomenių raidos patirtis ir perspektyvos” buvo išskirtos penkios bendruomeninių organizacijų funkcijos. Jos apibrėžtos 1 paveiksle. 1 pav. Bendruomeninių organizacijų funkcijos (Juraitytė, Čirpienė, 2007) Kiekvienai bendruomenei būdingi saviti veiklos bruožai, nes bendruomenę sudaro žmonių grupė. Kiekvienoje grupėje yra žmonių, turinčių skirtingas nuomones, skirtingą pasaulėžiūrą, supratimą apie supančią aplinką ir pan. Nepaisant to, juos sieja bendras požiūris susiburti. Reikėtų pabrėžti, jog bendruomenės atsiradimą įtakoja toje pačioje teritorijoje gyvenančių žmonių aktyvumas ir noras veikti. Kiekvienas bendruomenės narys yra individualus savo gebėjimais. Labai svarbu kiekvieną kaimo bendruomenės narį suvokti kaip potencialų aktyviai integruotą bendruomenės dalyvį. Tačiau labai dažnai susiduriama su kaimo bendruomenės narių pasyvumu. Manoma, kad šitoje vietoje neišvengiamai veikia ir motyvacijos trūkumas. Dažną kaimo bendruomenės narį trikdo bendravimas su vietos valdžia (baimė ir nepasitikėjimas ja). Tačiau nepaisant išvardintų kaimo bendruomenės pasyvumo priežasčių, kaimo bendruomenės narius vienija bendras interesas. Kaimo bendruomenės nariai jungiasi į vietos veiklos grupes (toliau VVG), kadangi jiems taip lengviau įgyvendinti savo tikslus. Taigi VVG kūrimasis yra viena Leader+ programos dalyvavimo sąlygų. Vietos veiklos grupės (VVG) turėtų būti sudarytos iš visuomeninių organizacijų bei asociacijų (ne mažiau kaip 50 % visų grupės narių), verslo atstovų (apie 25 %) ir vietos valdžios atstovų (apie 25 %). Vietos veiklos grupė turi būti įsikūrusi kaimo vietovėje, jos veikloje turi dalyvauti abiejų lyčių, įvairaus amžiaus nariai, kurie privalo būti pasidalinę vadovavimo funkcijas. VVG turi įrodyti, kad yra pasirengusi administruoti gaunamos paramos lėšas: keletas narių turi turėti finansų tvarkymo įgūdžių, kiti – išmanyti aplinkosaugos reikalus. Pilipavičienė D. (2006) pateikia kaimo bendruomenės misiją: • Atstovauti kaimo žmonių, verslininkų, kaimo bendruomenių interesus sprendžiant ekonomonius, socialinius, kultūrinius ir kt. klausimus; • Skatinti iniacityvą iš apačios ir prisidėti prie kaimo plėtros: • Plėtoti švietėjišką ir informacinę veiklą: • Ugdyti dvasines vertybes, pilietiškumą, iniciatyvą, partnerystę, bendradarbiavimą, ekonomiškumą ir kt.; • Aktyvinti verslo ir naujų darbo vietų kūrimą; • Išsaugoti regiono specifiką, puoselėti etnokultūrą, saugoti ekosistemą; • Padėti integruotis į Europos ir pasaulio bendruomenę kultūriniu ir ekonominiu požiūriu. I. Žemaitytė (2004) teigia, jog kiekviena veikla turi būti tikslinga ir kryptinga. Nevyriausybinės organizacijos (NVO), aktyviai dalyvaudamos Lietuvos visuomenės gyvenime ir savo įvairove darydamos įtaką atviros visuomenės kūrimuisi, siekia įgyvendinti šiuos tikslus: • išreikšti piliečių poreikius; • skatinti nuomonių įvairovę; • veikti kaip įtakos politikai turinti jėga; • pastebėti visuomenėje kylančią įtampą; • būti žmonių, rinkos ir valstybės tarpininku. Galima teigti, kad bendruomeninės organizacijos apima gana plačią veiklos sferą, pradedant švietimo, socialine, kultūrine veikla, interesų atstovavimu bei baigiant naujų ryšių ir santykių plėtra, atveriančia naujas galimybes ne tik bendruomenės nariams, bet ir aplinkiniams žmonėms. Pasak „Lietuvos kaimo raida“ (2005) autorių, daugumos nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla apima platų jų poreikių spektrą. Savo veiklos pradžioje bendruomenės daugiausia užsiėmė laisvalaikio praleidimo renginių, aplinkos tvarkymo talkų ir jaunimo bei vaikų laisvalaikio užimtumo organizavimu, atstovavo bendruomenei vietos valdžios institucijose. Ateityje bendruomenės numato užsiimti darbais, skirtais informacinių technologijų infrastruktūros ir gebėjimų ugdymui, bendruomenės narių švietimui, moterų ir jaunimo užimtumui, gyvenamosios aplinkos puoselėjimui. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos kaimo bendruomenės nesugeba efektyviai veikti šiuolaikinės visuomenės kaitos sąlygomis. Kaimo bendruomenėms stinga gebėjimo sutelkti žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, kurti ir įgyvendinti bendruomenės plėtros politiką, dalyvauti priimant bendruomenės gyvenimui svarbius sprendimus. Savo problemas kaimo bendruomeninės organizacijos sprendžia, leisdamos laikraštėlius, kurdamos interneto svetaines. Internetas padeda sukurti kaimo bendruomeninių organizacijų tinklą, pagerina tarpusavio komunikaciją, suteikia informaciją apie minėtų organizacijų veiklą skatinančias programas, paramos fondus, rengiamus seminarus, konkursus, konferencijas (Maskoliūnaitė, 2003). Galima išskirti devynias pagrindines veiklas, kurias vygdo daugelis organizacijų. Tai įvairias amžiaus grupes įtraukiančios veiklos: kultūrinių renginių organizavimo, socialinės veiklos, talkų, mokymų, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas; veiklos bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, be kurių pagalbos veikla nebūtų įvykdyta (pvz.: Seniūnijos): einamųjų vietos reikalų tvarkymas; bendradarbiavimo veiklos: bendradarbiavimas su kitomis kaimo bendruomeninėmis organizacijomis (mokymasis iš gerosios patirties), bendradarbiavimas su vietovėje veikiančiomis institucijomis: mokykla, bažnyčia ir pan. Viena veikla yra specifinė, reikalaujanti tam tikrų žinių bei labai daug energijos – tai projektinė veikla. Žinoma šių veiklų gali būti ir daugiau. Tai priklauso nuo kiekvienos kaimo bendruomeninės organizacijos, jos specifikos ir unikalumo. Kadangi kiekviena organizacija yra unikali, ir pagrindinis darbo organizacijoje tikslas - surasti, pamatyti tą unikalumą ir juo remiantis vystyti organizaciją. Vystymasis - tai negrįžtamas, tikslingas ir dėsningas materialių ir idealių objektų kitimas. Organizacijos sisteminės kaitos priežastys būna labai įvairios. Tačiau bene pagrindinė priežastis yra jos gyvavimo ciklo užprogramuota priežastis. Ilgainiui besivystanti organizacija iš esmės pasikeičia ir turime kokybiškai naują organizaciją. Gali būti išskiriami šeši pagrindiniai bendruomenių plėtros etapai (žr. 2 pav.). Jie dar kitaip vadinami gyvavimo ciklu. Kiekvieno etapo veiklos pasižymi tam tikrais ypatumais, sunkumais ir sėkmėmis. Labai svarbu, kad plėtojant kaimo vietoves dalyvautų bendruomenių iniciatoriai, bendruomenių, kaimo plėtros konsultantai. 1. Bendruomenės ir platesnio konteksto suvokimas. Dažnai pirmuosiuose bendruomenių plėtros etapuose bendruomenės dalyvavimą lemia išoriniai veiksniai, skatinantys vietos gyventojus įsitraukti į veiklą. Čia reikia aptarti tokius išorinius veiksnius kaip bendruomenių iniciatoriai, konsultantai. Siekiant, kad bendruomenė vietos plėtros strategiją laikytų „sava”, reikia organizuoti plačią konsultacijų su bendruomenėmis veiklą ir pasirūpinti, kad bendruomenės nariai į ją įsitrauktų labiau. Konsultavimasis ir įtraukimas gali būti organizuojamas naudojantis esamais atitinkamų vietos organizacijų tinklais, kurių pagalba susisiekiama su žmonėmis, jie įtraukiami, paskatinami prisidėti prie strategijos kūrimo ir įgyvendinimo. 2 pav. Kaimo bendruomenės plėtros etapai (Kaimo…, 2004) Svarbus vaidmuo konsultuojantis su vietos bendruomenėmis ir kuriant vietos strategiją tenka bendruomenių iniciatoriams. Jie paprastai padeda telkti kaimo žmones, aktyviai imtis vietos poreikių tyrimo ir analizavimo. Dėl kasdienio bendruomenių iniciatorių darbo su kaimo bendruomenėmis, iniciatorių pastangomis į strateginio planavimo procesą yra įtraukiami kaimo žmonės, tikroviškiau pradedami suvokti poreikiai, pasiekiamas bendras sutarimas dėl prioritetinių veiklos sričių. 2. Bendruomenės aktyvinimas. Kaimo bendruomeninių organizacijų lyderiai susiduria su nuolatiniu iššūkiu – visos bendruomenės įtraukimu į plėtros planavimo ir įgyvendinimo procesus bei skatinimu dalyvauti bendruomeninės organizacijos veikloje. Aktyvinant pirmiausia stengiamasi pakeisti individo, grupės, organizacijos arba vietos bendruomenės situaciją. Šios veiklos tikslas – visų pirma išsiaiškinti žmonių norus ir galimybes būti aktyviems asmeninėje bei visuomeninėje srityje bei juos remti. Aktyvinimas suprantamas kaip žmonių skatinimas bendromis jėgomis iškelti ir spręsti problemas. Taigi, aktyvinimas yra orientuotas tiek į problemą, tiek į tolesnę socialinę raidą (Spierts, 2003). Bendruomeninės organizacijos vystymesi svarbiausi veikėjai yra pačios bendruomenės nariai, nes jie žino gyvenamosios vietovės trūkumus ir pranašumus bei priima tinkamiausius sprendimus. Kuo daugiau vietos gyventojų dalyvauja bendruomeninių organizacijų veikloje, tuo jų veikla efektyvesnė. Taigi siekiant veiksmingos bendruomeninės organizacijos plėtros, svarbu sutelkti kuo daugiau gyventojų iniciatyvų, nes bendruomenių nariai geriau mato ir išskiria visuomenes poreikius nei valdžios atstovai. Vietos gyventojų įtraukimas į bendruomeninių organizacijų veiklą, suteikia naują galimybę geriau pažvelgti į savo kaimo problemas, pamatyti, kad savo aplinkoje yra ir daug stiprybių bei neišnaudotų galimybių (Godvadas, 2004). Didelę įtaką naujų narių įtraukimui turi bendruomeninės organizacijos vadovas. Nuo jo atsidavimo bendruomenei, aktyvumo ir turimo laiko priklausys žmonių įtraukimas į organizacijos veiklą. 3. Grupės formavimas. Dažniausiai pagrindinis aktyvinimo proceso tikslas – suformuoti žmonių grupę. Grupė sudaro plėtros pastangų branduolį. Apjungus jėgas lengviau siekti gerovės, atstovauti bendrus interesus. Susiformavus bendruomeninės organizacijos grupei, labai svarbu gerai suvokti grupės įstatus, ko grupei reikia, kaip grupė veikia, kaip vystosi. 4. Gebėjimų stiprinimas. Efektyvus bendruomeninių organizacijų vystymosi procesas yra neatsiejamas nuo jos narių nuolatinio mokymosi ir atvirumo naujovėms. Siekiant, kad grupė būtų veiksminga, svarbus dėmesys turi būti skiriamas jų gebėjimų stiprinimui. Darbas bendruomeninėje organizacijoje reikalauja įgyti naujų žinių ir gebėjimų, susieti įgytas teorines žinias ir praktinės veiklos problemas, kurioms spręsti būtini universalūs organizacijų lyderių gebėjimai: dirbti komandinį darbą, jausti atsakomybę už pasirinktą problemą ir jos sprendimą bei siūlyti praktines rekomendacijas. Kaimo bendruomeninė organizacija turi sukurti tokią aplinką, kuri skatintų jos narius nuolat mokytis. Mokymasis neturėtų būti siejamas vien su kursais, seminarais ir paskaitomis. Kaip teigiama bendruomenės plėtros praktiniame vadove (2004), „mokymasis turėtų būti nuolatinė savo darbo refleksija, bendros vizijos plėtojimas, bendruomenėje nuolat atliekami tyrimai ir visa kita veikla, prisidedanti prie naujų žinių sukūrimo“. Besimokančios bendruomeninės organizacijos supranta savo veiklos tikslus ir veikia konstruktyviai nuo akcentų dėl finansų stokos greitai pereina prie žmogiškų išteklių, socialinių ir kitų bendruomenės plėtrai svarbių dalykų vertinimo (Kaimo..., 2004). Plėtojant kaimo bendruomenines organizacijas, dažniausiai naudojamas „mokymosi veikiant“ metodas. 5. Poreikių analizė. Vienas svarbiausių darbų, kurį turi atlikti grupė - bendruomenės poreikių analizė. Kiekvienoje bendruomenėje vyrauja didelė gyventojų įvairovė – gyvenantys karta iš kartos, nuolatiniai ir atsikėlę gyventojai, įvairių socialinių sluoksnių, turtingi ir vargšai, įvairaus amžiaus, aktyviai dalyvaujantys bendruomeninių organizacijų veikloje ir visiškai abejingi. Todėl susiduriama su įvairiais poreikiais ir nuomonėmis (Kaimo..., 2004). Poreikių analizė identifikuoja skirtumą tarp esamos situacijos ir vietos gyventojų įsivaizdavimo, kokia ta situacija turėtų būti. Jos metu renkama kiekybinė ir kokybinė informacija apie aplinką, kultūrą, socialinius ir ekonominius klausimus. Atlikus socialinę - ekonominę situacijos ir poreikių analizę, svarbu gauti tikslinių kaimo gyventojų grupių pritarimą jos išvadoms, ar ji tikrai atitinka realią situaciją. Susisteminus kaimo bendruomeninių organizacijų problemų - poreikių analizės rezultatus, apibrėžiamos pagrindinės bendruomeninės organizacijos plėtros sritys bei išskiriami plėtros prioritetai. 6. Bendruomenės tinklas. Dar viena galimybė bendruomenių problemų sprendimui ir plėtros priemonių įgyvendinimui – bendruomenės tinklas. Tai interaktyvi informacijos sistema, skatinanti bendradarbiavimą tarp bendruomeninių organizacijų, valdžios organų, privataus sektoriaus bei nevyriausybinių organizacijų (Kaimo...., 2004). Bendruomenės tinklas yra informacijos ir patirties tarp dalyvių sklaidos būdas. V. Atkočiūnienė (2004) akcentuoja, kad siekiant bendruomenių tinklų kūrimosi, reikalingos atitinkamos sąlygos ir naudos suvokimas. Siekiant, kad aktyvėtų vietos plėtra, reikia jungtis į regioninius, nacionalinius ir tarptautinius tinklus ir bendradarbiauti. Būtent tokiais tinklais geriau cirkuliuoja informacija, inovatyvios idėjos, kurios savo ruožtu sukuria prielaidas naujiems projektams. Apibendrinant bendruomenės tinklo formavimo privalumus, galima teigti, kad tinklo kūrimas yra naudingas grupėms, dalyvaujančioms bendruomeninių organizacijų plėtroje, nes suteikia galimybę bendrauti tarpusavyje, skatina abipusę paramą, informacijos mainus, pagrįstus tinklo narių poreikiais ir ryšiais. 1.3. Bendruomeninės organizacijos veiklos organizavimas Aiškinamajame įmonės vadybos terminų žodyne veiklos organizavimas apibūdinamas, kaip įmonės organizacinių priemonių sistema, padedanti tikslingai naudoti darbo jėgą ir laiką ir sudaryti normalias, sveikas darbo sąlygas, esant atitinkamam gamybos technikos, technologijos ir organizavimo lygiui. S.Stoškus, D.Beržinskienė organizavimą apibūdina pagal keletą aspektų: kaip procesą, kaip savybę, kaip vadybos funkciją (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Organizavimo traktavimas (Stoškus, Beržinskienė, 2005) Organizavimas, kaip procesas Organizavimas kaip savybė Organizavimas kaip vadybos funkcija Organizavimas žmonių veikloje Pavyzdys Apibūdinimas Pavyzdys Apibūdinimas Pavyzdys 1.Įsteigimas, kūrimas, sudarymas Naujos komandos, bendros įmonės organizavimas Parodo organizaciją sudarančių elementų Organizuotas darbas; Geras veiklos organizavimas Organizacijos struktūros sudarymas, sąlygojantis Parengto plano įgyvendinimo detalizavimas; Veiklos 1 lentelės tęsinys visumos bendrumą, pasižymintį griežta tvarka, aiškiais tarpusavio ryšiais, drausmingumu ir veiksmų sklandumu efektyvų darbą siekiant numatytų tikslų funkcijų, atsakomybės ribų, išteklių, terminų nustatymas ir derinimas; Teisių ir pareigų (uždavinių) perdavimas (delegavimas) darbuotojui arba padaliniui, kurie tampa atsakingi už jų atlikimą. 2. Paruošimas, derinimas, surengimas Susirinkimo organizavimas 3.Reglamentavimas, tvarkymas Darbo dienos, darbo vietos organizavimas 4. Sujungimas, mobilizacija Savanorių organizavimas Pasak B.Neverausko ir J.Rastenio organizavimas yra konors surengimas, sutvarkymas į vieną visumą ar griežtą sistemą (Neverauskas, Rastenis, 2001). Darbas taip pat yra vienas iš tokios sistemos elementų. Darbus nudirba žmonės, o organizavimo paskirtis yra nurodyti kiekvienam darbuotojui jo darbą, bei suteikti jam įgaliojimus, tai yra teises ištekliams panaudoti (Neverauskas, Rastenis, 2001). NVO ir socialinių ne pelno partnerių vadybos kokybės standarte darbo organizavimas apibrėžiamas, kaip žmonių įtraukimas dirbti kartu tam tikroje struktūroje, siekiant tikslo ar tikslų visumos (NVO..., 2003). Geras darbo organizavimas turi užtikrinti organizacijos veiklos vientisumą ir nuoseklumą. Apibendrintai darbo organizavimą galima būtų apibrėžti kaip elementų, orientuotų į darbuotojų efektyvų darbą ir geriausių rezultatų pasiekimą, visuma. S.Stoškus, D.Beržinskienė teigia, jog organizavimo tikslas yra optimizuoti organizacijos veiklą, sudaryti prielaidas didinti šios veiklos efektyvumui parenkant: tinkamiausius žmones; darbo metodus; pakankamus išteklius; patogiausią vietą; palankiausią laiką. Taip pat tikslinga nurodyti kiekvienam darbuotojui jo darbą bei suteikti jam įgaliojimus ištekliams panaudoti (Stoškus, Beržinskienė, 2005). W.Steiner nurodo, kad darbo proceso organizavimo tikslas yra nustatyti, kokius darbus būtina atlikti, kas, kokia eilės tvarka ir per kiek laiko juos turi atlikti, kokias pagalbines priemones reikia naudoti (Steiner, 1997). Narių veikla bendruomeninėje organizacijoje turi būti nuolat planuojama ir organizuojama, todėl būtina išanalizuoti darbo organizavimo elementus, kad būtų galima tiksliai numatyti, ką ir kokiu eiliškumu reikėtų daryti norint efektyviai organizuoti veiklą. Išanalizavus darbo organizavimo sampratą ir pagrindinius jo tikslus, galima išskirti septynis darbo organizavimo elementus, kurie labiausiai tiktų bendruomeninėms organizacijoms: 1. Mokymas, kvalifikacijos kėlimas. Siekdama būti efektyvi, kiekviena NVO, taip pat ir KBO, turi tapti besimokančia organizacija. Besimokanti organizacija – organizacija, kuri mokosi, šiuo metu yra kompetentinga ir kūrybiška, taikant technines žinias, atitinkamas technologijas, vietinę patirtį ir pasiekimų – įsipareigojimų metodus KBO plėtroje (Nevyriausybinių..., 2005). Anot Senge (1990), besimokanti organizacija turi turėti penkis pagrindinius besimokančios organizacijos bruožus (Želvys, 2003): 1. Egzistuoja bendra vizija, kuriai visi pritaria. 2. Žmonės atsisako senojo mąstymo ir šablonų, kuriais naudojasi spręsdami savo darbo problemas. 3. Organizacijos nariai mąsto apie visus organizacinius procesus, veiklą, funkcijas ir sąveiką su aplinka kaip apie tarpusavio santykių sistemos dalį. 4. Žmonės atvirai bendrauja vienas su kitu, nebijodami būti sukritikuoti ar nubausti. 5. Žmonės peržiūri asmeninius ir siaurus savo interesus, kad galėtų dirbti kartu ir įgyvendinti visuotinai pripažintą organizacijos viziją. Tam, kad organizacija iš tiesų taptų besimokančia, mokymasis turi tapti centrine organizacijos vertybe. KBO veikloje yra svarbus nuolatinis mokymasis ir atvirumas naujovėms. 2. Darbo pasidalijimas. Šis veiklos organizavimo elementas yra taip pat labai svarbus bet kuriai organizacijai, nes tik nuo to, kaip bus paskirstytos, padalintos užduotys priklausys darbo efektyvumas. S. Stoškaus, D. Beržinskienės teigimu vadovai, priimdami organizacinius sprendimus atlieka keturias organizavimo funkcijas. Viena iš jų yra darbo pasidalijimas. Pasak R. Želvio šio proceso metu darbas suskirstomas į užduotis, kurias tinkamai galės atlikti pavieniai darbuotojai ar jų grupės. 3. Motyvavimas. Tai yra vienas iš svarbiausių veiklos organizavimo elementų KBO. Pasak R. Želvio motyvavimas – žmogaus aktyvumą skatinantis ir jo veiklos kryptį lemiantis procesas (Želvys, 2003). Motyvacija – elgesio skatinimo sistema, kurią sąlygoja įvairūs motyvai (Baršauskienė; Janulevičiūtė, 1999). Motyvai gali būti apibrėžiami kaip asmens poreikių išraiška, ką žmogus suvokia savo elgesiu, veiklos prasme. Visiems žmonėms yra svarbiausi motyvai, kurie yra nukreipti į jų tikslų pasiekimą. Žmogaus poreikiai yra motyvacijos pagrindas. Nagrinėjant motyvaciją vienas iš pagrindinių dalykų yra atpildas, atlygis – visa tai, ką žmogus vertina. Tačiau žmonės vertę supranta skirtingai, o tai reiškia, kad skiriasi ir atlyginimo vertė. Išskiriamas vidinis ir išorinis atlygis. Vidinį atlygį žmogui skiria pats darbo procesas bei jo rezultatas, bendravimas su kolegomis, t.y. pasitenkinimas darbu. Pasitenkinimas darbu – tai poreikių patenkinimas per darbą. Jis išreiškia to, ko žmogus tikisi, ir atlygio, kurį jis gauna dirbdamas organizacijoje, atitikimą. Išorinį atlygį suteikia ne pats darbas, o organizacija (Baršauskienė; Janulevičiūtė, 1999). Tai darbo užmokestis, paskatinimas ir visa kita, ką žmogus vertina. 4. Darbo laiko panaudojimas. Atliekamas darbas turi būti gerai ir profesionaliai organizuotas, kad būtų efektyviai panaudotas laikas. 5. Darbo sąlygos. Visose organizacijose turi būti sudarytos geros darbo sąlygos, kad jose dirbantiems darbuotojams būtų patogu, o jų sveikata būtų tausojama, nes gerai įrengtoje darbo vietoje žmogus mažiau pavargsta, todėl gali padaryti daugiau darbų. 6. Saugos ir sveikatos darbe užtikrinimas. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbatys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. 7. Darbo reglamentavimas. Darbo reglamentavimas reikalingas tam, kad nekiltų konfliktų tarp darbuotojų. Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis darbo organizavimo tikslas yra vienareikšmiškas – visomis įmanomomis priemonėmis optimizuoti organizacijos darbuotojų veiklą, kad būtų pasiektas optimaliausias galutinis rezultatas. 2. KRETINGOS RAJONO KAIMO PLĖTROS ASOCIACIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TYRIMAS IR ANALIZĖ 2.1. Tyrimo metodika Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo gerinimo tyrimas buvo atliktas tam, kad būtų galima išsiaiškinti veiklos organizavimo ypatymus ir iškylančias problemas organizuojant veiklą. Tik nuo to kaip bus organizuojamas darbas priklausys pačios organizacijos sėkminga veikla bei plėtra. Dėl to, įvertinus atlikto tyrimo rezultatus, bus parengtas veiklos organizavimo gerinimo priemonių planas. Tyrimo tikslas – nustatyti Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo ypatumus bei problemas. Tyrimo objektas – veiklos organizavimas Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimą. 2. Nustatyti Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo ypatumus. 3. Pateikti Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo gerinimo priemonių planą. Buvo pasirinktas kokybinis tyrimas – struktūrizuotas interviu. Jis buvo pasirinktas dėl to, kad asociacijoje dirbantys asmenys, dėl savo profesinės ir gyvenimo patirties turi didžiausią kompetenciją ir patikimiausią bei pakankamai išsamią informaciją apie tiriamą problemą. Iš jų galima gauti maksimalią ir detalią informaciją apie tiriamą objektą. Pats interviu metodas buvo pasirinktas dėl to, kad tai yra pakankamai lankstus duomenų rinkimo įrankis, kuris gali būti taikomas įvairiose tyrimo situacijose. Jo metu galima surinkti visą norimą informaciją, ne tik pateikiant numatytus klausimus, bet ir iš pokalbio kilusius papildomus klausimus. Interviuojamasis atsakydamas pateiktus klausimus gali pateikti papildomos vertingos informacijos apie organizacijos veiklą. Galima stebėti interviuojamo žmogaus nuotaikas, bendravimą ir kitus psichologinius bruožus. Interviu procedūros standartizavimas padeda kontroliuoti apklausos sąlygas ir eigą. Kokybiniam tyrimui – struktūrizuotam interviu, remiantis surinkta teorine medžiaga, buvo sudarytas klausimynas (žr. 1 priedą). Interviu klausimai buvo iš anksto suplanuoti ir dviejų rūšių: dalis klausimų atviri, kuriuos respondentas turi atsakyti pats, remiantis savo žiniomis, patirtimi; dalis – su nustatytomis atsakymų kategorijomis, kai respondentas turi pasirinkti vieną arba kelis atsakymo variantus; maža laisvo pasirinkimo galimybė. Buvo apklausti 8 Asociacijos valdybos nariai (įskaitant pirmininką). Tyrimas atliktas 2010 m. vasario – balandžio mėnesį Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje. 2.2. Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos analizė Apžvelgiant bendrus duomenis apie organizaciją, nustatyta, kad Kretingos rajono kaimo plėtros asociacija įkurta 2004 m. liepos 1 dieną. Jos steigimo tikslas – skatinti kaimo socialinę – ekonominę gerovę. Kretingos rajonas pasirinktas dėl rajono kaimiškųjų seniūnijų panašumo tiek privalumais, tiek problematika. Kretingos rajono kaimo plėtros asociacija apjungia teritoriją, kuri yra vientisa administraciniu – teritoriniu aspektu – ji priklauso Kretingos rajono savivaldybei. Kretingos rajone yra 8 seniūnijos, o pasirinkta teritorija apima 7 iš jų (neįtraukta Kretingos miesto seniūnija). Kretingos rajono kaimo plėtros asociacija atstovauja kaimo vietovę, kurios gyventojų skaičius siekia apie 24.383 (2008 m. pradžioje), įskaitant mažus mietelius ir Salantų miestą, kurių vienas neviršija 6 tūkst. gyventojų. Kaimo vietovėse nuolat vyksta ekonominiai ir socialiniai pokyčiai. Nepaisant to, būtina stiprinti kaimo gyventojų iniciatyvumą, institucijų administracinius gebėjimus bei didinti finansinius išteklius. Taip pat būtina, kad kaimo bendruomenės dalyvautų priimant sprendimus kaimo plėtros klausimais. Siekiant spartinti šiuos pokyčius bei įgyvendinti Asociacijos tikslus bei uždavinius buvo patobulinta strategija „Gyvenimo kokybės gerinimas Kretingos rajono kaimo vietovėse“, kuriai bus prašoma paramos pagal 2007- 2013 m. KPP. Numatyta įgyvendinti kaimo plėtros strategija padėtų identifikuoti ir išspręsti pačias aktualiausias problemas kaimo gyventojams ir sudarytų pagrindą tolesniam Kretingos rajono kaimo vietovių stiprinimui, gyvenimo kokybės gerinimui, patirties sklaidai ir kt. Siekiant kuo geriau įsigilinti į asociacijos teritoriją buvo atlikta SSGG analizė. Siekiant tinkamai išsiaiškinti asociacijos teritorijoje gyvenančių žmonių poreikius ir įtraukti juos į strategijos tobulinimą buvo atlikta anketinė apklausa. Be to, buvo nuolat bendraujama ir konsultuojamasi su gyventojais ir asociacijos nariais. Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos misija - Kretingos rajono kaimo plėtros asociacija teikia Kretingos rajono kaimo bendruomenėms informaciją ir ugdo jų gebėjimus, įsisavinant nacionalinę ir Europos Sąjungos finansinę paramą, skirtą kaimo plėtrai, organizuojant švietėjiško pobūdžio mokymus. Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos tikslai ir uždaviniai: 1. suburti Kretingos rajono gyventojus ir organizacijas kaimo bendruomenių problemoms spręsti; 2. skatinti Kretingos rajono gyventojų ir organizacijų pilietinį aktyvumą, stiprinti jų organizuotumą ir sugebėjimą atstovauti kaimo bendruomenės interesams; 3. atstovauti ir ginti visuomenėje bei valdžios institucijose Kretingos rajono kaimo bendruomenės interesus, konstruktyviai bendradarbiauti su Kretingos rajono savivaldybe sprendžiant vietos kaimo problemas; 4. teikti įvairiapusę informaciją ir pagalbą kaimo bendruomenių nariams; 5. plėtoti ir palaikyti ryšius su kitomis bendruomenėmis Lietuvoje bei užsienyje; 6. rūpintis kaimo plėtra, išmokyti bendruomenės narius prisiderinti prie Europos Sąjungos vykdomos struktūrinės politikos; 7. inicijuoti, vertinti ir analizuoti projektus, teikiamus iš kaimo plėtros, socialinės apsaugos, kultūros, švietimo, ekonomikos vystymo sričių. Asociacijos valdymo organas, turintis sprendimų priėmimo teisę yra asociacijos valdyba. Ji atstovauja įvairių asociacijos teritorijos gyventojų interesams, t.y. 50 % narių sudaro socialiniai partneriai (NVO, bendruomenės), 25 % - verslo atstovai ir 25 % vietos valdžios atstovai. Asociacijos valdymo organą sudaro įvairaus amžiaus (bent vienas asmuo iki 25 metų amžiaus) ir abiejų lyčių nariai (40:60, t.y. mažiausiai 40 proc. nesvarbu kurios lyties atstovų). VVG atstovauja ekonominiu ir fiziniu (geografiniu) atžvilgiu vientisą teritoriją. 3 pav. Asociacijos valdymo organo sudėtis, proc. Siekiant užtikrinti vyrų ir moterų lygybės principo įgyvendinimą bei siekiant užtikrinti kaimo gyvybingumą ateityje skatinant jaunimą likti ir gyventi kaime į VVG valdymo organą, turintį teisę priimti sprendimus, yra įtraukti abiejų lyčių ir įvairaus amžiaus asmenys. Asociacijos valdymo organo nariai pasiskirstę pagal lytį tokia tvarka: 50% vyrų ir 50% moterų. 4 pav. Asociacijos narių lyčių balansas, proc. Asociacija yra sudaryta išlaikant lyčių lygybės principus, tiek moterų, tiek vyrų atstovavimas yra vienodas. Asociacijos valdymo organo sudėtyje yra jaunimo atstovas (kaip nustatyta – amžius nesiekia 25 metų) dirbantis su jaunimu Kretingos rajone. Asociacijos pirmininko buvo prašoma nurodyti kokią veiklą vykdo jos vadovaujama organizacija. Vadovas nurodė kad, Kretingos kaimo plėtros asociacija veikia vadovaudamasi LR Konstitucija, LR Civiliniu kodeksu, LR Asociacijų bei kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Asociacijos įstatais, Asociacijos darbo reglamentu ir kitais teisės aktais. Asociacija veikia kaimo plėtros, socialinės apsaugos, kultūros, švietimo, ekonomikos vystymo srityse bei koordinuoja projektų rengimo ir įgyvendinimo klausimus. Tai viešasis, nesiekiantis naudos sau juridinis asmuo. Veiklos rūšys: • organizacijų veikla – pagrindinė veikla; • leidyba; • spausdinimas ir su juo susijusi informavimo veikla; • įrašytų informacijos laikmenų dauginimas; • kitas, niekur neprisikirtas, finansinis tarpininkavimas; • teisinė, apskaitos, audito, verslo konsultacijų, rinkos tyrimo, viešosios nuomonės apklausa; • suaugusiųjų ir kitas, niekur kitur neprisikirtas, mokymas; • kita pramoginė veikla. Kretingos rajono kaimo plėtros asociacija patvirtintame Darbo reglamente praplėtė įstatuose nurodytas pagrindines veiklos sritis. Papildomos asociacijos veiklos rūšys: • vietos gyventojų telkimas teritorijos problemų sprendimui ir gyvenimo kokybei gerinti; • vietos subjektų skatinimas dalyvauti strategijos įgyvendinime; • dalyvavimas strategijos rengime ir jos įgyvendinimo administravimas; • konsultacijų ir informacijos teikimas galimiems vietos projektų įgyvendintojams; • informacijos apie įgyvendinamą strategiją teikimas kitiems suinteresuotiems asmenims, organizacijoms, įstaigoms; • vietos projektų, kuriems skiriama parama, atrinkimas, jų įgyvendinimo priežiūra; • ryšių palaikymas ir plėtojimas, naudingos patirties ir praktikos perėmimas iš kitų Lietuvos bei užsienio VVG; • įgyvendinamos strategijos viešinimas; • kompetentingo ir skaidraus strategijos administravimo užtikrinimas. ◦ viešųjų pirkimų organizavimas. Kretingos kaimo plėtros asociacijos įstatuose, patvirtintuose 2004 m. liepos mėn. 1d. Juridinių asmenų registre, yra numatyta tokia asociacijos valdymo struktūra: 5 pav. Asociacijos valdymo struktūra Asociacija turi visuotinį narių susirinkimą ir kolegialų valdymo organą – valdybą. Asociacijos veiklos kontrolę užtikrina revizorius. Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos narių skaičius yra fiksuotas - 12 asmenų. Narių nėra daug, tačiau tai dar nereiškia, kad jeigu organizacijoje yra daug narių ji aktyviai veiks arba atvirkščiai, jeigu narių mažai – ji bus pasyvi. Tai daugiausiai priklauso nuo organizacijos narių asmeninių savybių. 2.3. Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo analizė Kaip minėta teorinėje dalyje, prieš pradedant analizuoti veiklos organizavimą būtina išsiaiškinti poreikius, dėl kurių žmonės imasi šios veiklos. Valdybos narių buvo prašoma pareikšti savo nuomonę, dėl ko žmonės nori dirbti ir dirba tokioje organizacijoje. Jie mano, kad žmonės nori būti reikalingi kitiems, kad jie tiki kilniais organizacijos tikslais ir gali prisidėti jų siekiant. 6 pav. Priežastys kodėl žmonės nori dirbti ir dirba bendruomeninėse organizacijose, proc. Tačiau paklausus dėl kokių priežasčių žmonės nenorėtų dirbti tokio darbo nurodė tokias priežastis: žmonės rūpinasi tik savo interesais, namato naudos sau, netiki, kad organizacijos veikla gali ką nors pakeisti. Šiuo atveju galima pasakyti, kad žmogus dažniausiai daro tik tai, kas jam naudinga. Galima daryti išvadą, kad daugelis žmonių naudą sau mato labai siaurai ir dažniausiai ją vertina pinigine išraiška. Didelis vaidmuo tenka žmogaus psichologiniam nusiteikimui, pesimizmui, uždarumui. Tačiau per bendruomeninės organizacijos veiklą žmogus gali gauti netiesioginės naudos sau, pradedant nuo dvasinio žmogaus pasaulio ir tobulėjimo iki materialinių dalykų. Siekiama, kad organizacija būtų ne tik įkurta, bet, kad ir vykdytų veiklą. Todėl reikia sugebėti ne tik suburti žmones, ber ir sugebėti organizuoti veiklą, taip, kad būtų pasiekta rezultatų. Vykdant bet kokią veiklą, dažnai susiduriama su įvairiomis nesėkmėmis. Dėl to valdybos buvo klausiama, kaip jie reaguoja į organizacijos veiklos nesėkmes. Jie teigė, jog jiems nesėkmės didelės įtakos veiklai nedaro. Jie kaip dirbo taip dirba toliau, nekreipdama į nesėkmes dėmesio. 7 pav. Valdybos narių reakcija į veiklos nesėkmes, proc. Paklausus kaip į organizacijos veiklos nesėkmes reaguoja kiti nariai, dauguma atsakė, jog jie reaguoja panašiai, t.y. dirba kaip dirbę. Tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų, tada nariai ieško išeities, kad galėtų įgyvendinti numatytą veiklą, stengiasi pasimokyti iš savo veiklos nesėkmių, stengiasi išanalizuoti nesėkmių priežastis. 8 pav. Organizacijos narių reakcija į veiklos nesėkmes, proc. Tam, kad veikla būtų sėkminga, būtina įveikti visas kliūtis, kurios trukdo veiklai. Respondentai kaip pagrindines kliūtis įvardino paraiškų/ projektų patirties trūkumą, komandinio darbo patirties trūkumą, kompiuterio ir interneto naudojimo įgūdžių trūkumą, užsienio kalbos nemokėjimą. Žinoma yra ir kitų kliūčių, tačiau jos ne taip stipriai įtakoja organizacijos veiklą. 9 pav. Organizacijos veiklos kliūtys, proc. Asociacijos viena iš problemų yra žinių stoka. Tiek valdybai, tiek likusiems nariams yra svarbios žinios ir praktiniai įgūdžiai. Valdybai dažniausiai trūksta žinių, kad galėtų gerai organizuoti darbą, nariams, kad tinkamai atliktų užduotis. Dauguma valdybos narių teigė, kad jiems vis dar trūksta žinių organizuojant darbą. 10 pav. Valdybos narių pasiskirstymas pagal žinių stoką, proc. Buvo nustatyta, kad valdybos nariams labiausiai trūksta projektų rengimo, teisės ir vadybos žinių. Dėl šių priežasčių jie turėtų dažniau dalyvauti įvairiomis temomis rengiamuose seminaruose, savarankiškai mokytis, bei stengtis visuomet domėtis naujovėmis. Į klausimą, kur papildo trūkstamas žinias, dauguma atsakė, kad reikiamos medžiagos ieškosi savarankiškai ir kreipiasi į konsultantus. Respondentai į klausimą kokiomis temomis yra išklausę kursus, seminarus, atsakė, kad yra išklausę tokius: projektų rengimo, komandinio darbo organizavimo, psichologijos mokymus, kūrybiškumo ugdymo, mikroklimato komandoje kūrimo, strategijų rengimo. Nors valdybos nariai yra išklausęs projektų rengimo kursus, tačiau pažymėjo, kad jiems dar trūksta šių žinių. Organizacijos veiklos sėkmingumas priklauso ne tik nuo vadovo, bet ir nuo kitų organizacijos narių. Jeigu vadovas nuolat tobulinasi, o organizacijos nariai ne, tarp jų atsiranda „praraja“, t.y. vienas vadovas veiklos vykdyti negali, o organizacijos nariai jam padėti nepajėgūs, nes neturi pakankamai žinių ir supratimo. Pirmininkė patvirtino, kad ne visi nariai turi pakankamai žinių organizacijos veiklai vykdyti. Ji mano, kad nariams labiausiai trūksta projektų rengimo, vadybos, kalbų, kompiuterinio raštingumo, komandinio darbo, psichologijos, tarpusavio bendravimo, organizavimo žinių. Į klausimą kaip papildomos trūkstamos organizacijos narių žinios, vadovė atsakė, kad nariai lanko kursus, seminarus. Respondentai žymėdami problemas, kurios kyla dėl kompetencijos, išsilavinimo ir žinių stokos, nurodė, kad nemoka teisingai ir tikslingai suplanuoti laiką. Paklausus pirmininkės ar nariai turi galimybę mokytis vienas iš kito, teigė, kad nariai, kurie vyksta į kursus, visuomet grįžę pasidalina informacija, kurią gauna mokymų metu. Pirmininkė teigė, kad ji inicijuoja narių mokymosi procesą, informuodama kada kokie kursai, mokymai būna. Vadovė taip pat nurodė, jog organizacijoje yra domimasi kaip dirba kitos organizacijos, yra mokomasi iš gerosios patirties. Empirinio tyrimo metu pirmininkė teigė, kad ji visuomet atsižvelgia kaip nariams yra geriau dirbti: grupėje ar individualiai. Užduotys neprimetamos žmogui nežinant, visuomet yra pasitariama su juo. Skirstant darbus nariams yra siūloma, analizuojama, kas iš narių geriausiai galėtų atlikti darbą. Oranizacijos veikloje taip pat labai svarbūs sprendimų priėmimo būdai. Buvo klausiama pirmininkės, kaip randami bendri sprendimai. Ji teigė, kad ilgai vyksta diskusija, kol randamas bendras sprendimas. Vadovė pabrėžė, kad diskusijose aktyviai dalyvauja ir sprendimus priima keletas narių, kiti būna pasyvūs. Siekiant, kad organizacijos veikla būtų sėkminga nariai turi žinoti kokių tikslų yra siekiama, ir kokius uždavinius turi įgyvendinti, kad tikslas būtų pasiektas. Kiekviena veikla turi turėti šias sudedamąsias dalis. Tačiau interviu metu pirmininkė nurodė, kad nevisuomet yra numatomi užduoties tikslai ir uždaviniai. Tai labai apsunkina veiklą, ir nevisuomet gaunami laukiami rezultatai. Vadovė teigia, kad pakankamai dažnai nusivilia darbuotojais, organizacijos veikla. Jos buvo prašoma apibūdinti kokios komandos ji norėtų savo organizacijoje. Pirmininkė norėtų, kad nariai būtų labiau aktyvūs, iniciatyvūs, organizacinių gebėjimų turintys, sugebantys dirbti komandoje, turintys gerų idėjų žmonės. Pirmininkė apklausos metu nurodė kaip motyvuoja darbuotojus dirbti geriau. Ji teigė, jog nuolat akcentuoja organizacijos veiklos svarbą, stengiasi akcentuoti, kad nuo jų pačių įdėto darbo priklauso organizacijos ir visų žmonių gerovė. Ji mano, kad narius motyvuoja pati veikla, sėkmingai įgyvendinti projektai ir kiti sėkmingai padaryti darbai. Pirmininkės buvo klausiama, kaip ji, kaip vadovė planuoja organizacijos narių darbą. Ji teigė, kad narių laiko neplanuoja. Jie patys pasirenka kiek laiko galėtų skirti vienam ar kitam darbui atlikti. Paklausus kiek pati pirmininkė savo laisvo laiko (valandomis) per savaitę skiria organizacijos veiklai, atsakė, kad skiria 2 - 4 val. per savaitę. Paprašius pažymėti kaip dažnai visą savo laisvalaikį vadovė skiria organizacijos darbams nurodė, kad dažnai. Tyrimo rezultatai parodė, kad pirmininkė dažnai turi atlikti didžiają dalį darbo. Todėl galima įžvelgti problemą, kad vadovė nemoka paskirstyti darbų, nemoka jų deleguoti kitiems nariams. Taigi laikas nėra efektyviai panaudojamas. Buvo klausiama ar asociacija turi savo nuolatinę buveinę, t.y. patalpas. Paaiškėjo, kad turi. Organizacija yra įsikūrusi panaudos sutartimi perleistose savivaldybei priklausančiose nenaudojamose patalpose. Klausiant vadovės apie darbo sąlygas turimose patalpose, vadovė jas įvardino kaip patenkinamas. To priežastis yra ta, kad organizacija neturi pakankamai lėšų išlaikyti šių patalpų ir pagerinti savo darbo sąlygų (pvz. žiemą patalpose būna labai šalta). Prieš pradedant veikti, kad neatsitiktų nelaimė, kiekvienas darbuotojas turi būti instruktuojamas apie saugą darbe. Kaip ir visose organizacijose, šioje taip pat turėtų būti dokumentai, kurie patvirtintų, kad darbuotojas buvo supažindintas su saugių darbo sąlygų reikalavimais. Empirinio tyrimo metu paaiškėjo, kad ši organizacija turi dokumentus, patvirtinančius, kad nariai yra instruktuojami apie saugą darbe. Viena iš vadovo pareigų yra susirinkimų organizavimas. Iš organizacijos susirinkimų organizavimo periodiškumo, bendrų sprendimų radimo, žmonių dalyvavimo susirinkime aktyvumo galima pastebėti kaip aktyviai veikia organizacija. Kaip jau minėta, vienas iš svarbiausių vadovo tikslų yra informuoti žmones. Tai dažniausiai daroma per susirinkimus, kurių metu ne tik informuojama apie tai kas padaryta, tačiau sprendžiamos problemos, klausiama nuomonės vienu ar kitu klausimu. Interviu metu pirmininkės buvo klausiama, kokiu periodiškumu vyksta visuotiniai susirinkimai organizacijoje. Vadovė teigė, jog susirinkimus rengia tik vieną kartą per metus. Paklausus kaip dažnai organizacijos nariai susirenka aptarti einamųjų reikalų, paaiškėjo, kad aptarti einamųjų reikalų nariai susirenka rečiau nei kartą per mėnesį. Susirinkimas trunka apie vieną valandą. Paklausus vadovės kiek laiko ji ruošiasi susirinkimams, ji teigė, kad susirinkimui ruošiasi keletą valandų, o kartais visai nesiruošia. Tai galima susieti su susirinkimo trukme. Nepasiruošęs vadovas susirinkimą veda atmestiniau, nevisuomet išsako tai kas svarbu. Į klausimą, ar pakanka nariams informacijos apie organizacijos veiklą, pirmininkė atsakė, kad pakanka. Taip pat ji teigė, kad informacijos apie asociacijos veiklą pakanka ir vietos gyventojams. Vadovė teigė, jog informacija yra keičiamasi kartais aktyviai, kartais pasyviai. Tai dažniausiai priklauso nuo pačios informacijos pobūdžio, žmogaus geranoriškumo, individualių savybių bei nuotaikos. Analizuojant organizaciją pagal gyventojų informavimo apie asociacijos veiklą priemones, vadovė teigė, kad viešus pranešimus asociacija skelbia bent viename iš Kretingos rajono laikraščių. Informacija apie asociacijos veiklą ir įgyvendinamos strategijos eigą yra skelbiama Kretingos rajono savivaldybės internetiniame puslapyje. Organizacijos susirinkimo eiga parodo vadovo sugebėjimą vadovauti organizacijai ir sugebėjimą sudominti narius organizacijai aktualiomis temomis. Pirmininkė nurodė kaip organizacijoje vyksta susirinkimai: susirinkimo metu iš pradžių kalba asociacijos pirmininkė, vėliau vyksta diskusija, kurioje dalyvauja visi nariai. Šie rezultatai parodo, jog organizuojant darbą asociacijos nariai susiduria su daugybe problemų, kurios trukdo sėkmingai veikti. Todėl tam, kad asociacija veiktų sėkmingai, reikia tobulinti veiklos organizavimą. 3. KRETINGOS RAJONO KAIMO PLĖTROS ASOCIACIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMO GERINIMO PRIEMONIŲ PLANAS Remiantis Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijoje atlikto tyrimo duomenimis, galima būtų išskirti tokias jos stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes (SSGG analizė). Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo SSGG analizė Stiprybės Silpnybės • Organizacijos nariams nesėkmės didelės įtakos veiklai nedaro. Jie kaip dirbo taip dirba toliau, nekreipdami į nesėkmes dėmesio. • Nariai yra išklausę kursus, seminarus tokiomis temomis: projektų rengimo, komandinio darbo organizavimo, psichologijos mokymus, kūrybiškumo ugdymo, mikroklimato komandoje kūrimo, strategijų rengimo. • Organizacijoje yra domimasi kaip dirba kitos organizacijos, yra mokomasi iš gerosios patirties. • Vadovė visuomet atsižvelgia kaip nariams yra geriau dirbti: grupėje ar individualiai. Užduotys neprimetamos žmogui nežinant, visuomet yra pasitariama su juo. • Organizacija turi nuolatines patalpas. • Organizacija turi dokumentus, patvirtinančius, kad nariai yra instruktuojami apie saugą darbe. • Paraiškų/ projektų patirties trūkumas, komandinio darbo patirties trūkumas, kompiuterio ir interneto naudojimo įgūdžių trūkumas, užsienio kalbos nemokėjimas. • Žinių stoka: valdybai dažniausiai trūksta žinių, kad galėtų gerai organizuoti darbą, nariams, kad tinkamai atliktų užduotis. • Labiausiai trūksta projektų rengimo, teisės ir vadybos žinių. • Problemos, kurios kyla dėl kompetencijos, išsilavinimo ir žinių stokos: nemoka teisingai ir tikslingai suplanuoti laiką. • Ilgai vyksta diskusija, kol randamas bendras sprendimas. • Diskusijose aktyviai dalyvauja ir sprendimus priima keletas narių, kiti būna pasyvūs. • Nevisuomet yra numatomi užduoties tikslai ir uždaviniai. • Vadovė nemoka paskirstyti darbų, nemoka jų deleguoti kitiems nariams. • Prastos darbo sąlygos. • Susirinkimai vyksta tik kartą per metus, o einamųjų reikalų aptarti nariai susirenka rečiau nei kartą per mėnesį. Susirinkimas trunka apie vieną valandą. • Susirinkimui ruošiamasi per trumpai, o kartais visai nesiruošiama. GALIMYBĖS GRĖSMĖS • Asociacija tampa vis daugiau bendradarbiaujančia organizacija. • Nariams atsiras papildomų galimybių tobulėti, kelti savo kvalifikaciją. ◦ Žmonių pasyvumas, rūpinimąsis tik savo interesais, netikėjimas, kad organizacijos veikla gali ką nors pakeisti. ◦ Nepaksnkama motyvacija: vadovė tik akcentuoja organizacijos veiklos svarbą, akcentuoja, kad nuo pačių narių įdėto darbo priklauso organizacijos ir visų žmonių gerovė. Remiantis literatūros analize, atlikto empyrinio tyrimo rezultatais pagal darbo organizavimo elementus bei SSGG analize galima sudaryti organizacijos veiklos organizavimo gerinimo priemonių planą. Organizacijos vadovė yra pakankamai įsigilinusi į savo darbą, organizacijos specifiškumą, tačiau jai dar yra kur tobulėti. Pirmiausiai turėtų keistis vadovės ir pačių narių požiūris į darbą. Tačiau tai pakankamai ilgas procesas, reikalaujantis visų narių susitelkimo. Organizacijos problemoms spręsti reikėtų pasitelkti visas galimas jėgas: aukštesnes valdžios institucijas, partnerius. Problemų sprendimą įtakojančios jėgos įgyvendindamos savo funkcijas gali padėti organizacijai. Valdžios institucijos organizacijos problemas padeda spręsti aukštesniame lygyje. Be kai kurių valdžios institucijų sprendimo organizacijos nariams būtų žymiai sunkiau vykdyti veiklą, kai kuriais atvejais veikla gali žlugti (pvz. finansavimo nebuvimas). Partneriai organizacijos veikloje taip pat turi labai didelę įtaką. Be kai kurių partnerių bendradarbiavimo su organizacija būtų sunku įsivaizduoti sėkmingą organizacijos plėtrą ir gerą narių darbo organizavimą (pvz. mokymas ir konsultavimas). Bendradarbiavimas sustiprina tarpusavio santykius su partneriais, paįvairina organizacijos veiklą. Tiesioginę įtaką veiklai daro organizacijos nariai. Jie problemas sprendžia lokaliai, orientuojasi į organizacijos vidaus reikalus, organizacijos darbo organizavimą. Organizacijos veiklos tobulinimą reikėtų pradėti nuo jos narių poreikių išsiaiškinimo. Tuomet nustatoma dėl ko žmonės nori arba nenori dirbti tokį darbą. Galbūt daugelio žmonių nenoro dirbti priežastis yra ta, kad vykdoma nedominanti veikla. Vien poreikių išsiaiškinimo organizacijos darbo organizavime neužtenka. Tai tik vienas nedidelis elementas prieš patį veiklos organizavimo procesą. Didžiausias dėmesys organizacijoje turi būti skirtas veiklos organizavimo elementų tobulinimui. Teorinės analizės, empirinio tyrimo rezultatų bei SSGG analizės pagrindu 2 lentelėje pateikiamos veiklos organizavimo tobulinimo priemonės. 2 lentelė. Asociacijos narių veiklos organizavimo tobulinimo priemonės Darbo organizavimo elementai Priemonės Mokymas, kvalifikacijos kėlimas • Vadovė ir nariai turi nuolat lankyti kursus ir stengtis įgytas žinias pritaikyti praktiškai bei savo pavyzdžiu skatinti ir kitus narius mokytis. • Vadovė ir nariai turėtų savarankiškai ieškotis medžiagos bei kreiptis į konsultantus. • Skatinti narius mokytis, siunčiant juos į seminarus, mokymus. • Pasikviesti specialistus, kad nariams padėtų labiau pasitikėti savimi vykdant veiklą. • Rengti mokymus organizacijos viduje, kuriuose asmenys grįžę iš kursų pasidalintų gautomis žiniomis su savo kolegomis. • Išsiaiškinti narių mokymosi poreikį. • Tapti besimokančia organizacija: ◦ Reikia skatinti, kad nariai atsisakytų senojo mąstymo, spręsdami savo darbo problemas. ◦ Skatinti organizacijos darbus atlikti kūrybiškai. Darbo pasidalijimas ▪ Vadovė turėtų labiau domėtis darbo padalijimu. ▪ Vadovė turėtų didžiąją dalį darbų ne pati atlikti, o juos deleguoti kitiems nariams. ▪ Priimant sprendimus, vadovė turėtų skatinti narius būti aktyvesniems. ▪ Planuojant bet kokią užduotį organizacijoje būtinai reikia numatyti tikslą ir uždavinius, nes priešingai, bus sueikvojama daug laiko, o laukiamų rezultatų nebus. Motyvavimas ▪ Pasitenkinimas darbu yra vienas iš svarbiausių motyvavimo priemonių, todėl vadovė turėtų darbus paskirstyti pagal narių pomėgius. ▪ Priimant svarbius organizacijai sprendimus vadovė visomis įmanomomis priemonėmis (balsavimu, diskusijų metu) turėtų stengtis sužinoti visų narių nuomones ir atsižvelgti į daugumos nuomonę. ▪ Vadovė turėtų motyvuoti organizacijos narius, kad jie taptų aktyvesni, sugalvodama įvairias motyvavimo priemones, tokias kaip įvairios privilegijos, nuolaidos, vakaronės, ekskursijos. ▪ Į kiekvieną prisidėjusį prie veiklos narį būtina atkreipti dėmesį, jam padėkoti, įvertinti, pagirti, nes net ir žodinis motyvavimas psichologiškai gerai nuteiks žmogų. Darbo laiko panaudojimas, darbo sąlygos, darbo saugos užtikrinimas, darbo reglamentavimas ▪ Vadovė turėtų paskirstyti darbus nariams taip, kad jie juos spėtų atlikti. ▪ Ieškoti finansavimo patalpų remontui, kad darbo sąlygos būtų sveikos ir saugios. Apibendrinant 2 lentelėje pateiktus darbo organizavimo elementus ir darbo organizavimo tobulinimo priemones galima išskirti svarbiausius tobulinimo aspektus. Mokymesi, kvalifikacijos kėlime svarbiausia, kad organizacija siektų tapti besimokančia organizacija. Dėl to mokymasis turi tapti centrine organizacijos dalimi. Organizacija to pasiekti gali tik tuomet, kai pats vadovas mokosi ir savo pavyzdžiu skatina tai daryti narius. Vadovas organizacijos nariams turėtų akcentuoti veiklos dinamiškumą, nuolatinius pokyčius, taip padrąsindamas narius siekti naujų žinių, į viską žiūrėti kitaip, kūrybiškiau. Organizacijoje turi būti išsiaiškintas narių mokymosi poreikis, kokių žinių šiuo metu jiems labiausiai trūksta. Tik tuomet nariai turėtų būti skatinami vykti į tobulinimo kursus, seminarus. Po mokymų nariai turėtų įgytomis žiniomis pasidalinti su kitais nariais, surengdami nedidelį seminarą arba susirinkimų metu papasakoti įgytų žinių pritaikymą. Kitas būdas paskatinti organizacijos narius mokytis – konsultanto pakvietimas į organizaciją. Pagrindinis konsultanto uždavinys – ne spręsti problemą pačiam, o padėti ją išspręsti nariams. Konsultantai gali surengti konsultacijas – mokymus įvairiais aktualiais klausimais. Po tokių konsultacijų nariams atsiranda didesnis įkvėpimas pritaikyti įgytas žinias praktiškai, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi, todėl aktyviau išsakomos kylančios idėjos. Kitas darbo organizavimo elementas – darbo pasidalijimas. Vadovas yra tam, kad teisingai paskirstytų visas užduotis nariams. Todėl organizacijoje vadovas turi numatyti ar darbą geriau paskirti pavieniams asmenims ar suburti darbo grupes. Vadovas organizacijos einamųjų susirinkimų metu aktualiems klausimams spręsti, turėtų narius suskirstyti į grupeles. Kiekviena grupelė turi žinoti aiškų tikslą, ką turi pasiekti, priešingu atveju nebus pasiektas laukiamas rezultatas. Motyvavimas yra vienas iš svarbiausių narių darbo organizavimo elementų organizacijoje. Tokioje organizacijoje apmokėjimas už darbą nėra svarbiausia motyvavimo priemonė, todėl reikalingos ir kitokios motyvavimo priemonės. Kiekvienam nariui darbą reikėtų parinkti pagal jo pomėgius ir sugebėjimus. Tam, kad organizacijos narys įsipareigotų siekti tikslo ir prisiimtų atsakomybę vadovas turėtų: išklausyti narių nusiskundimus ir siūlomas idėjas, suteikti daugiau savarankiškumo, sprendimo priėmimo laisvę. Vadovas gali sugalvoti kaip atsidėkoti aktyviems nariams už atliktus darbus ir tuo pačiu motyvuoti neaktyvius narius prisijungti į aktyviųjų gretas. Nariams organizacijoje gali būti taikomos įvairios privilegijos, pvz. nemokamai pasidaryti dokumentų kopijas, kai kuriuose renginiuose dalyvauti nemokamai. Dėmesio atkreipimas į prie veiklos prisidėjusius asmenis visuomet yra labai malonus. Todėl vadovas neturėtų pamiršti paminėti bent susirinkimų ar kitų renginių metu nusipelniusių organizacijai narių pavardžių. Turint daugiau finansinių išteklių nariams gali būti įteikiami padėkos raštai, nedidelės atminimo dovanėlės, siunčiami sveikinimai gimtadienio ar kitokia svarbia proga. Darbo laiko panaudojimas, darbo sąlygos, darbo saugos užtikrinimas, darbo reglamentavimas. Tai mažiau svarbūs organizacijos narių darbo organizavimo elementai. Tačiau vis dėl to vadovas turėtų pasiteirauti kiek savo laisvo laiko nariai gali skirti organizacijos veiklai. Nariams darbus reikia paskirstyti taip, kad jie juos spėtų atlikti. Organizacija turėtų ieškoti finansavimo patalpų remontui, kad nariams būtų saugios ir sveikos darbo sąlygos. Beveik visos tobulinimo priemonės yra skirtos organizacijos vadovui, kadangi jis yra pagrindinis organizacijos „variklis‘, ant kurio pečių krenta didžiausia našta ir atsakomybė. Organizacijos vadovas turi teisingai pasirinkti valdymo stilių, kad nariai turėtų galimybę realizuoti save. Vadovas neturi būti griežtas, kad jo visi bijotų, tačiau neturi būti ir labai liberalus. Vadovas turi sugebėti kontroliuoti narius. Kartais nariams reikalingas griežtas vadovo žodis, o kartais svarbu, kad nariai patys sugebėtų parodyti savo iniciatyvą. Nuo vadovavimo stiliaus priklauso ir organizacijos narių tarpusavio santykiai. IŠVADOS Remiantis darbo organizavimo teorine analize ir empirinio tyrimo rezultatais galima daryti išvadas apie veiklos organizavimą bei jo tobulinimą organizacijoje: 1. Veiklos organizavimui priskiriami septyni darbo organizavimo elementai: mokymas ir kvalifikacijos kėlimas; darbo pasidalijimas; motyvavimas; darbo laiko panaudojimas; darbo sąlygos; darbo saugos užtikrinimas; darbo reglamentavimas. 2. Atlikta analizė parodė, kad žmonės nori dirbti tokioje organizacijoje dėl šių priežasčių: nori būti reikalingi kitiems, tiki organizacijos tikslais ir gali prisidėti prie jų siekimo, turi galimybę įgyti naujų gebėjimų. Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nenori dirbti tokioje organizacijoje: rūpinasi tik savo interesais, nemato naudos sau, netiki, kad organizacijos veikla gali ką nors pakeisti. 3. Apklausos rezultatai parodė, kad organizacijos vadovei labiausiai trūksta žinių, kad gerai organizuotų darbą, nariams, kad tinkamai atliktų užduotis. Vadovei trūksta vadybos, projektų rengimo ir teisės žinių. Nariams labiausiai trūksta komandinio darbo tarpusavio bendravimo, organizavimo, projektų rengimo, vadybos, kompiuterinio raštingumo žinių. Po mokymų tiek vadovas, tiek nariai turi įgytomis žiniomis dalintis su kitais nariais. 4. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad organizacijos nariai motyvuojami akcentuojant organizacijos veiklos svarbą, akcentuojant, kad nuo pačių narių įdėto darbo priklauso organizacijos ir visų žmonių gerovė. Narius motyvuoja pati veikla, sėkmingai įgyvendinti projektai ir kiti sėkmingai padaryti darbai. 5. Organizacijos vadovas turi teisingai pasirinkti valdymo stilių, kad organizacijos nariai turėtų galimybę realizuoti save, nebijotų vadovo. Organizacijos vadovas turėtų būti autoritetas nariams, kad jie juo pasitikėtų. Vadovas turi nuolat mokytis, tobulėti, ištikus nesėkmei niekuomet nepasiduoti, tačiau jis visuomet turi atsižvelgti ir į narių nuomones, nusiskundimus ar pageidavimus. Palankus klimato kūrimas yra labai svarbus organizacijos sėkmės veiksnys. LITERATŪRA 1. BARŠAUSKIENĖ, V.; JANULEVIČIŪTĖ, B. 1999. Žmogiškieji santykiai. Kaunas: Technologija. 2. BARŠAUSKIENĖ, V; LELIŪGIENĖ, I. 2005. Sociokultūrinis darbas bendruomenėje: užsienio šalių patirtis. Kaunas: Technologija. 3. Bendruomenės plėtra: praktinis vadovas./ Petrašiūnų bendruomenės centras, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo institutas. Kaunas, 2004. 4. BYARS, L. L.; RUE, L. W. 2006. Human Resourse Management. McGraw-Hill/Irwin. 5. ČIUPAILA, R. 2006. NVO atstovavimas nacionaliniame ir savivaldybių lygmenyse [žiūrėta 2010-03-16]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 9038 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • ĮVADAS3
  • 1. KAIMO BENDRUOMENĖS, BENDRUOMENINĖS ORGANIZACIJOS SAMPRATA, GYVAVIMO CIKLAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI5
  • 1.1. Bendruomenės, bendruomeninės organizacijos samprata5
  • 1.2. Bendruomeninės organizacijos funkcijos ir gyvavimo ciklas6
  • 1.3. Bendruomeninės organizacijos veiklos organizavimas12
  • 2. KRETINGOS RAJONO KAIMO PLĖTROS ASOCIACIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TYRIMAS IR ANALIZĖ16
  • 2.1. Tyrimo metodika16
  • 2.2. Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos analizė17
  • 2.3. Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo analizė20
  • 3. KRETINGOS RAJONO KAIMO PLĖTROS ASOCIACIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMO GERINIMO PRIEMONIŲ PLANAS27
  • IŠVADOS32
  • LITERATŪRA33
  • PRIEDAI35

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
38 psl., (9038 ž.)
Darbo duomenys
  • Viešasio administravimo kursinis darbas
  • 38 psl., (9038 ž.)
  • Word failas 442 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį kursinį darbą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo gerinimas

Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos veiklos organizavimo gerinimas Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą

Strateginės veiklos organizavimas: Varėnos rajono savivaldybė

Strateginės veiklos organizavimas: Varėnos rajono savivaldybė Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą

Jurbarko rajono strateginio veiklos plano analizė

Jurbarko rajono strateginio veiklos plano analizė Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą

Panevėžio visuomenės sveikatos centro veiklos organizavimas

Panevėžio visuomenės sveikatos centro veiklos organizavimas Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą

Bendradarbiavimo kaip viešojo sektoriaus veiklos organizavimo alternatyvos aspektai

Bendradarbiavimo kaip viešojo sektoriaus veiklos organizavimo alternatyvos aspektai Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą

Lyginamoji socialinių paslaugų administravimo analizė: Šiaulių rajono ir Radviliškio rajono savivaldybių atvejis

Lyginamoji socialinių paslaugų administravimo analizė: Šiaulių rajono ir Radviliškio rajono savivaldybių atvejis Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra, jos darbo organizavimas ir jo tobulinimas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos struktūra, jos darbo organizavimas ir jo tobulinimas Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Karsakiškio seniūnijoje praktikos darbas

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Karsakiškio seniūnijoje praktikos darbas Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą

Ar lygios mokymosi galimybės miesto ir kaimo mokyklose?

Ar lygios mokymosi galimybės miesto ir kaimo mokyklose? Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą

Kelmės miesto ir rajono strategija

Kelmės miesto ir rajono strategija Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą

Valstybės tarnautojų motyvavimo tobulinimas Plungės rajono savivaldybėje

Valstybės tarnautojų motyvavimo tobulinimas Plungės rajono savivaldybėje Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą

Įmonės, įstaigos veiklos dokumentavimas, techninių priemonių panaudojimas

Įmonės, įstaigos veiklos dokumentavimas, techninių priemonių panaudojimas Viešasis administravimas Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt