Vartotojiškumas - natūralus vystimasis ar pasaulinė liga?

Temos aktualumas. Pirmą kartą vartotojiškumą paminėjo ir pateikė jo kritiką Thorstein Veblen 1899 metais (Veblen, 1899 [1994]). Vartotojiškumas skatino žmones tobulėti ir vystytis toliau , tačiau šiandieniniame pasaulyje žmonės perka daugybę jiems visiškai nereikalingų daiktų, taip prisidėdami prie socialinės atskirties didinimo, gamtos naikinimo, žmonių išnaudojimo, korporacijų klestėjimo. Taip pat dažnai tai, kad žmonės tampa vis labiau individualūs ir konkurencingi, siekdami materialinės gerovės, dažnai pamindami bendruomeniškumą, dvasingumą, draugiškumą. Žmonės vertinami ne pagal jų asmenines savybes, o pagal tai, ką jie gali įsigyti.
Darbo tikslas. Išanalizuoti vartotojiškumą kaip vystymasis ir pasaulinę ligą.
Vartotojiška kultūra pasižymi kaip prekių vartojimo sistema, kurioje prekės tampa savikūros instrumentais. Vartojimo kultūra prasideda rinkos teritorijoje, kultūrinėje dykumoje be savybių, ir šioje dykumoje didžiąją gyvenimo dalį pragyvena į vartotojus perdaryti individai. Vartotojiškumas perbraižo visuomenės socialinę struktūrą – tradicinę klasinę stratifikaciją pakeičia „sėkmingų“ vartotojų ir tų, kurie nori, bet negali vartoti, dichotomija. Ekonominius ir organizacinius pokyčius lydėjo platesnis kultūros posūkis, kuris vietoje tradicinių, kolektyvinių moralinio autoriteto šaltinių rėmėsi laisvai pasirenkamo gyvenimo stiliaus ir saviraiškos etika. Šis posūkis vadinamas įvairiais vardais: posūkiu nuo darbo visuomenės į žaidimų visuomenę, nuo asketizmo į hedonizmą, nuo gamybos į vartojimą. Fordiškosios visuomenės vidurinės klasės atstovai identitetą suvokė kaip profesinių laimėjimų, ilgalaikio atsidavimo ir užsitarnauto atlyginimo nuoseklų (koherentišką) naratyvą, tuo tarpu postfordiškosios visuomenės identiteto dėmesys sutelktas „kontroliuojamo hedonizmo“ praktikoms arba iš- moktų kompetencijų savirealizacijai, pasinaudojant ryškiai individualizuotais gyvenimo stiliais.
Šiandien visuotinai pripažįstama, kad vartojimas yra tiek simbolinis, tiek materialus. Jis gali išreikšti individo vietą pasaulyje, jo identiteto branduolį. Vartojimas formuoja identitetą: esu tuo, kokį veiksmą atlieku tam, kad pristatyčiau save savo trokštamais daiktais. Patenkindamas savo lūkesčius perku arba valgau maistą, skaitau knygas, klausau muzikos, žiūriu filmą, kartu išreikšdamas savo identitetą. Skirtingi malonumo lygiai, susiję su skirtingomis savęs pateikimo formomis, gali įtvirtinti individo preferencijas vartoti vieną drabužių modelį, prekės ženklą, o ne kitą. Laikui bėgant, per įpročius gali atsirasti tam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!