Baltijos šalių komercinių bankų sektoriaus analizė pasaulinės finansų krizės kontekste: pokyčiai bankiniame sektoriuje

komerciniams bankams.
o vienas iš didžiausių šalyje veikiančių komercinių bankų - „Parex banka“ gelbėjamas nuo bankroto.
Šiuo klausimu iš Baltijos valstybių atspariausia – Estija.
Šiame rašto darbe siekėme išanalizuoti Baltijos šalių komercinių bankų būklės dinamiką
prieš kriziniu ir po kriziniu laikotarpiais, įvardyti susidariusius padarinius ir išsiaiškinti priežastis.
Buvo remiamasi šia literatūra: Vilija Aleknavičienė „Finansai ir kreditas“ (2005), Vytautas
Vaškelaitis „Pinigai: komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas“ (2003), Deivis Ivaškevičius ir
Algimantas Sakalas „Bankų vadyba“ (1997), Rūta Vainienė „Ekonomikos terminų žodynas“ (2005),
Christopher Pass ir Bryan Lowes “Ekonomikos terminų žodynas“ (1997), Vytautas Vaškelaitis
“Pinigai: komerciniai bankai ir jų rizikos valdymas” (2003), Valdonė Darškuvienė „Įmonių finansinė
analizė: rodiklių skaičiavimo metodika“ (2010).
Darbo tikslas: išanalizuoti Baltijos šalių komercinių bankų pokyčius pasaulinės
finansų krizės kontekte;
Darbo uždaviniai:
1. Teoriniu aspektu aptarti banko sampratą, rūšis bei bankinio sektoriaus veiklą;
2. Aptarti komercinių bankų veiklos efektyvumą nusakančius rodiklius;
3. Išanalizuoti ir palyginti 2006 - 2012m. Baltijos šalių komercinių bankų („Swedbank“, „SEB“)
sektorių remiantis efektyvumo normatyvais.
4
1.Teorinė problemos analizė
1.1 Banko samprata ir veiklos rūšys
Bankas yra finansinis tarpininkas (D.Ivaškevičius ir A.Sakalas 1997). Kitaip tariant tai finansų
įstaiga, telkianti iš skolintojų jų laikinai laisvas lėšas ir santaupas, teikianti kreditus, tarpininkaujanti
atliekant piniginius atsiskaitymus, leidžianti į apyvartą pinigus, vertybinius popierius, atlikinėjanti su
jais susijusias operacijas ir kitas funkcijas ( J.Bagdonavičius, P.Stankevičius, L.Lukoševičius 1997).
Banko veiklos objektas – pinigai ir jiems prilyginamos likvidžios priemonės – kvazipinigai
(D.Ivaškevičius ir A.Sakalas 1997).
Pagal veiklos pobūdį išskiriamos bankų rūšys ( J.Bagdonavičius, P.Stankevičius,
L.Lukoševičius 1997):
Centrinis bankas – valstybės bankas, turintis valstybės suteiktą išimtinę teisę vykdyti
pinigų politiką, leisti pinigus, prižiūrėti kredito įstaigas ir reguliuoti palūkanų normas. Centrinio
banko dažniausiai keliamas tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekiant šio tikslo, centrinis bankas
vykdo intervencijas į rinką: nustato privalomųjų atsargų normą, diskonto normą, atlieka paskutiniojo
skolintojo funkciją, taip darydami įtaką palūkanų normai rinkoje ir netiesiogiai veikdami gamybą,
užimtumą ir kainas. Dauguma centrinių bankų buvo įsteigti arba kaip valstybės (dažnai monarchijos)
atsakas į tam tikrą pinigų rinkos nestabilumą, arba kaip papildomų lėšų gavimo įrankis, kai valstybės
projektams (dažnai karams) finansuoti nepakako...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!