Šalies socialinės-demografinės aplinkos pokyčiai Lietuvai integruojantys į ES

Migracijos procesų ypatumai, būdingi Europos Sąjungai ir kitoms aukšto pragyvenimo lygio valstybėms, pamažu tampa būdingi ir Lietuvai. Dėl valstybės geopolitinės padėties ir narystės Europos Sąjungoje Lietuvai didėja migracinis spaudimas iš Rytų. Antra vertus, ekonominiai veiksniai lemia iš tiesų didelius emigracijos iš Lietuvos Vakarus srautus, maždaug pusę jų sudaro nelegali darbo migracija.
Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo viena iš pirmųjų Vidurio ir Rytų Europoje priėmė mig­racijos procesus reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus, sukūrė migracijos procesų val­dymo sistemą, pradėjo rengti specialistus. 1995 m. buvo pasirašyta, o 1996 m. ratifikuota Europos sutartis, Įsteigusi Europos Bendrijų ir jos narių bei Lietuvos asociaciją, kuri įsigaliojo nuo 1998 m. vasario l d. Jau 2003 m. gruodį buvo baigtas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą procesas ir 2004 m. balandžio 14 d. pasirašyta Stojimo į Europos Sąjungą sutartis. 2005 m. gegužės l d.
Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos valstybe nare. Lietuva pradeda dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Eu­ropos Sąjungos politiką vizų, migracijos, prieglobsčio ir laisvo asmenų judėjimo srityse. Toliau ren­giamasi narystei pagal Šengeno sutartį. Numatoma, kad Lietuva bus visiškai pasirengusi prisijungti prie Šengeno sutarties 2007 m.
Darbo objektas – šalies socialinės-demografinės aplinkos pokyčiai Lietuvai integruojantys į ES.
Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos socialinės-demografinės aplinkos pokyčius Lietuvai tapus ES narę.
Darbo metodai – teorinės literatūros analizės, sisteminės ir loginės analizės metodai, statistinės bei matematinės analizė.
Nuo praėjusio dešimtmečio pradžios Lietuvos demografinė raida ryšium su Europintegraciniais procesais kinta iš esmės. Visų demog­rafinių procesų (gimstamumo, šeimos formavimo, mirtingumo, migracijos) pokyčiai neigiami. De­mografinė jų pasekmė — gyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, depopuliacija, spartus gyventojų senėjimas. Neigiami demografiniai pokyčiai reiškiasi ir sudėtingomis socialinėmis, ekonominėmis problemomis.
Seimą ir gimstamumas. Per praėjusį dešimtmetį labai sumažėjo gimstamumas, esminius pokyčius išgyvena šeimos institutas, vyksta jo destabihzacija, silpnėja šeimyniniai saitai, didėja šeimų įvairovė, gausėja nepilnų šeimų. Tokių problemų atsiradimo ir plitimo prielaidos susijusios tiek su esminėmis socialinėmis ekonominėmis transformacijomis ir visuomenės adaptyvumo prie rinkos santykių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!