Baltijos šalių mokėjimų balansų apžvalga

Įvadas Darbe pateikiami Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokėjimų balansai, palyginami pagrindiniai jų straips­niai, apžvelgiama 2008 m. pirmojo pusmečio Lietuvos užsienio prekybos raida. Naudojant išvestinius rodiklius straipsnyje įvertinami Baltijos valstybių einamųjų sąskaitų deficitai. Mokėjimų balansas — tai statistinė ataskaita, į kurią įtrauktos šalies išorės operacijos, įvy­kusios per analizuojamą ataskaitinį laikotar­pį. Mokėjimų balansą sudaro dvi sąskaitos: einamoji bei kapitalo ir finansinė. Einamojo­je sąskaitoje parodytos visos užsienio preky­bos operacijos, darbo ir kapitalo pajamos ir einamieji pervedimai, o kapitalo ir finansinė­je sąskaitoje pavaizduoti investicijų procesai ir operacijos, susijusios su užsienio finansi­niais aktyvais ir įsipareigojimais. Šioje są­skaitoje taip pat pateikiami šalies oficialiųjų tarptautinių atsargų kurios yra svarbiausia mokėjimų balanso dalis, pasikeitimai. Tačiau mokėjimų balansas yra ne tik statistinė ataskaita, analizuojant jo rodiklius galima da­ryti ekonomiškai pagrįstas išvadas apie ša­lies užsienio ekonominius ryšius, lyginti juos su kitų šalių laimėjimais, o apskaičiavus iš­vestinius rodiklius galima spręsti apie eina­mosios sąskaitos deficito priimtinumo lygį. Darbo tikslas yra supažindinti su Lietu­vos, Latvijos ir Estijos mokėjimų balansų rodikliais, atlikti šių valstybių mokėjimų ba­lansų lyginamąją analizę, išanalizuoti Lietu­vos užsienio prekybos raidą ir atskleisti ją nulėmusius pagrindinius veiksnius, įvertinti trijų Baltijos valstybių mokėjimų balansų ei­namųjų sąskaitų deficitus. Pirmoje darbo dalyje remiantis trijų Baltijos valstybių mokėjimų balansų duome­nimis atlikta 2008 m. pirmojo pusmečio balansų lyginamoji analizė. Antroje dalyje ap­žvelgti Lietuvos užsienio prekybos pokyčiai ir juos nulėmę pagrindiniai veiksniai. Trečio­je dalyje pateiktas trijų Baltijos valstybių mo­kėjimų balansų einamųjų sąskaitų deficitų įvertinimas. 1. Lietuvos, Latvijos ir Estijos 2008 m. pirmojo pusmečio mokėjimų balansų apžvalga 2008 m. pirmąjį pusmetį Baltijos valstybės toliau žengė ilgalaikio ekonominio augimo kryptimi. Jų ekonominiai rodikliai didėjo, o ekonominė būklė nerodo ūkių recesijos po­žymių. Pavyzdžiui, bendrojo vidaus produk­to (BVP) didėjimo tempai tiek 2007 metais, tiek pirmąjį praėjusių metų pusmetį ženkliai padidėjo visose trijose valstybėse. 2007 metais, palyginti su 2006 metais, į Lietuvą laikinai atvykusių užsieniečių skaičius padidėjo 17,7 proc. (ketvirtąjį ketvirtį — 22 proc), o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius — 20,2 proc. (ketvirtąjį ketvirtį — 18,4 proc). 2007 metais ke­lionių pajamos sudarė 2,84 mlrd. Lt (padidėjo 11,1 proc), o kelionių išlaidos — 2,49 mlrd. Lt (padi­dėjo 20,6 proc). Bendras kelionių balanso perviršis sumažėjo 28,8 proc. 2007 metais paslaugų eksportas į ES-25 šalis sudarė 53,3 proc viso paslaugų eksporto, o paslau­gų importas iš ES-25 šalių — 58,4 proc Bendroje paslaugų eksporto ir importo struktūroje NVS šalims tenkanti dalis sudarė atitinkamai 31,6 ir 27,1 proc. Ketvirtojo 2007 metų ketvirčio paja­mų balanso deficitas sudarė 294,4 mln. Lt, o 2007 metais - 2,28 mlrd. Lt (2006 metais buvo 1,73 mlrd. Lt). 2007 metais pajamų balanso deficitą daugiausia didino padidėjusios nerezidentų rein­vesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos kaip tiesioginių investicijų da­lis). Tai ir turėtų būti pagrindiniai ekonominį augimą skatinantys veiksniai. Tačiau mažos atviros ekonomikos šalys, o tokios yra trys Baltijos valstybės, pri­klauso ir nuo ekonominių ryšių su užsieniu. Šių ryšių būklę rodo mokėjimų balanso ro­dikliai, kuriuos toliau ir analizuosime. Mokėjimų balanso rodikliai pateikiami 1 lentelėje. 2008 m. pirmąjį pusmetį visų tri­jų valstybių einamosios sąskaitos buvo defi­citinės ir jų balansai sudarė: Lietuvos - -391,9 Eurų , Latvijos - -256,5 Eurų , Estijos 372,4 mln. Eurų T, 2; 3]. Palyginti su 2007 m. pirmuoju pus­mečiu, visų trijų valstybių einamosios sąskai­tos deficitai padidėjo: Lietuvos - 51,9 pro­cento, Latvijos - 32,9 procento, Estijos - net 226,1 procento. Tačiau Lietuvos einamosios sąskaitos deficito dalis BVP buvo mažiau­sia - 6,3 procento, o Latvijos ir Estijos -6,7 procento ir 12,3 procento (žr. 1 pav.). Pagrindinis einamosios sąskaitos deficitą nulėmęs veiksnys buvo neigiamas užsienio prekybos balansas. Sis rodiklis Lietuvoje su­darė -9,7 procento, Latvijoje -16,6 procen­to, Estijoje -17,0 procento BVP. Šių šalių prekių eksportas atitinkamai sudarė 43,1 pro­cento, 30 procentų ir 52,4 procento BVP. Palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotar­piu, 2008 m. pirmąjį pusmetį labiausiai padi­dėjo Lietuvos prekių eksportas (12,1 proc). Į Europos Sąjungos šalis buvo eksportuota 8,0 procento daugiau nei atitinkamą 2007 m. pusmetį, o šių šalių grupės dalis išliko di­džiausia Lietuvos eksporto struktūroje - su­darė 50,4 procento [3]. Prekių eksportas pa­didėjo ir į Nepriklausomų Valstybių Sandrau­gos šalis (25,5 proc), o vien tik į Rusiją -55,2 procento. Prekių eksporto dalis, tenkan ti šioms šalims, sudarė 21,2 procento viso eksporto [3]. 1 lentelė. Einamosios sąskaitos deficitas ir jo santykis su BVP ESD, mln. Lt ESD ir BVP santykis, proc. 2006 -5114,93 -7,2 I ketv. -776,93 -5,3 11 ketv. -1349,88 -7,6 III ketv. -1418,71 -7,5 IV ketv. .krq d.1 -8,0 2007 -8884,45 -10,8 I ketv. -1765,42 -10,4 11 ketv. -1848,82 -9,0 III ketv. -2636,17 -12,1 IV ketv. -2634,04 -11,6 2 lentelė. Einamosios sąskaitos balanso ir jo sudedamųjų dalių pokyčiai ir juos lėmę veiksniai 2006 m., mln. Lt 2007 m mln. Lt Pokytis, proc. Veiksniai. proc. Einamosios sąskaitos balansas -6114,93 -8884,45 73,7 73,7 Prekybos balansas -8145,00 -11413,74 40,1 63,9 Paslaugų balansas 2926,06 2980,01 1,8 -1,1 Pajamų balansas -1730,15 -2280,72 31,8 10,8 Einamųjų pervedimų balansas 1834,16 1830,00 -0,2 0,1 Prekių eksportas labiausiai padidėjo dėl antžeminio, oro, vandens transporto priemo­nių ir pagalbinių įrengimų eksporto. Palygin­ti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, 2008 m. pirmąjį pusmetį šių prekių eksportas padidė­jo 51,3 procento ir sudarė 11,8 procento vi­so prekių eksporto vertės. Be transporto priemonių eksporto, taip pat didėjo paruoštų maisto produktų, gėrimų, tabako (15,2 proc.) ir medienos dirbinių eksportas (12,5 proc). Nors mineralinių produktų eksportas praėju­sių metų pirmąjį pusmetį vis dar sudarė di­džiausią prekių eksporto dalį (20,9 proc), tačiau, palyginti su 2007 m. pirmuoju pus­mečiu, sumažėjo 16,4 procento [3]. Latvijos prekių eksportas padidėjo 2,2 pro­cento, o Estijos sumažėjo 14,0 procento. Lat­vija daugiausia eksportavo medieną ir jos dir­binius (34,5 procento viso prekių eksporto), pagrindinius metalus ir jų dirbinius (13,3 proc), tekstilę ir jos dirbinius (12,2 proc.) [1]. Pagrindinės šalys, į kurias Latvija daugiausia eksportavo, buvo Didžioji Britanija, Vokietija, Švedija ir Lietuva. 3 lentelė. 2008 m. pirmojo pusmečio Baltijos valstybių mokėjimų balansai (mln. Eurų ) Lietuva Latvija Estija Einamoji sąskaita -391,9 -256,5 -372,4 %BVP -6,3 -6,7 -12,3 Prekybos balansas -599,2 -641,C -515,6 %BVP -9,7 -16,6 -17,0 Prekių eksportas 2672,0 1156,4 1587,3 Prekių importas -3271,1 -1797,4 -2102,9 Paslaugos 245,9 296,9 244,9 %BVP 4.0 7,7 8,1 Kreditas 617,8 608,7 927,3 Debetas -371,9 -311,8 -682,4 Pajamos -131,5 -17,4 -166,8 % BVP -2,1 -0,5 -5,5 Kreditas 84,8 134,9 79,2 Debetas -216,3 -152,3 -246,0 Einamieji pervedimai 92,9 104,9 65,1 %BVP 1,5 2,7 2,1 Kreditas 94,3 214,C 93,7 Debetas -1,3 -109.C -28,6 Kapitalo ir finansinė sąskaita 281,6 245,4 324,C %BVP 4,5 6,4 10,7 Kapitalo sąskaita (grynoji) 18,2 8,3 4,8 263,4 237,1 319,2 Tiesioginės investicijos 419,7 244.C 113,8 Investicijos užsienyje 0,5 -2," -67,4 Užsienio investicijos 419,3 246,6 181,2 Investicijų portfelis (grynasis) 264,5 -149,( 62,7 Užsienio turtas -102,( -148,( i -59,5 įsipareigojimai 366,. i -o,: 5 122,2 Finansinės išvestinės priemonės (grynosios) 0, / 7, i -0,8 Užsienio turtas 9, 3 -14, 7 -1,2 Įsipareigojimai -8, 5 22, 3 0,4 Kitos investicijos (grynosios) 51, 9 70, 0 172,6 Užsienio turtas 82, 9 -210, 2 -68,0 Įsipareigojimai -30, 9 280, 2 240,6 Oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjimas ) -473 4 64 9 -29,1 %BVP -7 6 1 7 -1,0 Klaidos ir praleidimai 110 3 11 1 48,4 Šaltiniai: [1; 2; 3]. Estijos prekių eksportas sumažėjo dėl 42,5 procento sumažėjusio tarpinio vartojimo produktų, skir­tų toliau perdirbti, eksporto. 2008 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos prekių importas sudarė 52,8 procento BVP ir, paly­ginti su 2007m. pirmuoju pusmečiu, padidė­jo 15,1 procento. Daugiausia padidėjo antže­minio, oro, vandens transporto priemonių ir pagalbinių įrengimų (102,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių (20,4 proc.) bei netau­riųjų metalų ir jų dirbinių (17,2 proc.) impor­tas [3]. Lietuvos prekių importas iš ES šalių padidėjo 24,5 procento, o iš NVS šalių su­mažėjo 13,6 procento. Prekių importas į Latviją padidėjo 10,9 pro­cento ir sudarė 46,6 procento BVP. Latvija daugiausia importavo mašinas ir mechaninius įrenginius, chemijos pramonės šakų produk­ciją, transporto priemones ir mineralinius pro­duktus. Pagrindinės šalys, iš kurių Latvija daugiausia importavo, buvo Vokietija, Lietu­va, Rusija, Suomija ir Estija [1]. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį Estija prekių importa­vo 4,2 procento mažiau nei atitinkamą 2007 m. laikotarpį. Labiausiai sumažėjo tarpi­nio vartojimo prekių importas (42,0 proc.) [2]. Lietuvos, Latvijos ir Lstijos prekių eks­porto ir importo rodiklių analizė parodė, kad eksporto apimtis vis dar buvo gerokai ma­žesnė už importo, ir todėl užsienio prekybos deficito padidėjimas atitinkamai 30,9 procen­to, 31,1 procento ir 48,0 procento buvo pa­grindinis einamųjų sąskaitų deficito padidė­jimo veiksnys. 2008 m. pirmojo pusmečio Baltijos vals­tybių bendrieji paslaugų balansai buvo tei­giami ir, palyginti su atitinkamu praėjusių me­tų laikotarpiu, Lietuvos padidėjo 15,4 pro­cento, Latvijos - 12,3 procento, o Estijos su­mažėjo 10,1 procento. Visų trijų valstybių paslaugų eksportas padidėjo atitinkamai 16,3 procento, 1,2 procento ir 23,2 procento. Lietuvoje sparčiausiai didėjo kitų verslo pa­slaugų eksportas (44,3 proc), kuris apima prekybinio tarpininkavimo, su prekyba susietų paslaugų, veiklos lizingo ir įvairių verslo pa­slaugų eksportą. Taip pat padidėjo transporto paslaugų (17,2 proc), kelionių (11,5 proc.) eksportas. Tuo tarpu kitų paslaugų eksportas didėjo nežymiai, o draudimo ir finansinių pa­slaugų eksportas sumažėjo [3]. Latvijos pa­slaugų eksporto apimties padidėjimą užtikri­no spartesnis kelionių ir kitų paslaugų eks­porto padidėjimas 11,4 procento.ir 7,0 pro­cento. Tačiau sumažėjo transporto paslaugų eksportas (2,2 proc), jis ir nulėmė mažesnį bendro paslaugų eksporto padidėjimą, kadan­gi šių paslaugų bendro Latvijos paslaugų eks­porto dalis yra didžiausia (64,7 proc.) [1]. Es­tijoje labiausiai padidėjo transporto (45,7 proc), statybos (8,9 proc.) paslaugų ir kelionių (4,5 proc.) eksporto apimtis [2]. Analizuojamu laikotarpiu daugiausia padi­dėjo paslaugų importas į Estiją - net 42,0 pro­cento. Nors, palyginti su 2007 m. pirmuoju pusmečiu, labiausiai padidėjo statybos paslau­gų importas (322,8 proc), tačiau didžiausią įtaką bendram paslaugų importo padidėjimui turėjo 72,8 procento padidėjęs transporto pa­slaugų ir 15,8 procento kelionių importas [3]. Paslaugų importas į Lietuvą padidėjo 16,8 pro­cento dėl padidėjusios kitų verslo paslaugų, transporto paslaugų ir kelionių importo apim­ties. Tuo tarpu 18,8 procento sumažėjus kitų paslaugų importui bendras paslaugų impor­tas į Latviją sumažėjo 7,4 procento [1]. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos grynosios paslaugos sudarė 4,0 procento, Latvijos - 7,7 procento, o Estijos - 8,1 procento BVP. Estijos suteiktų užsieniečiams paslau­gų apimtis (927,3 mln. Eurų , arba 30,6 proc. BVP) buvo didžiausia tarp trijų šalių. Lietuvai, Latvijai ir Estijai bendra yra tai, kad ne rezidentams suteikta daugiau paslaugų, negu iš jų gauta, o didžiausiomis pa­slaugų eksporto ir importo dalimis išlieka transporto ir kelionių paslaugos, kurios ir le­mia bendrą paslaugų balanso kitimą. 2008 m. pirmąjį pusmetį Baltijos valsty­bių bendrieji pajamų balansai buvo neigiami ir atitinkamai sudarė: Lietuvos - 2,1 procento, Latvijos - 0,5 procento ir Estijos - 5,5 pro­cento BVP. Vadinasi, išmokos ne rezidentams už jų kapitalo investicijas ir jų darbo paja­mos šiose valstybėse buvo didesnės negu jų rezidentų gautos pajamos iš užsienio. Pagrin­dines Lietuvos išmokas ne rezidentams suda­rė palūkanos už Vyriausybės išleistus skolos vertybinius popierius. Latvijos ir Estijos pa­grindinės išmokos buvo sumokėti dividendai tiesioginiams užsienio investuotojams. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos, Latvijos ir Estijos einamųjų pervedimų ba­lansai buvo teigiami. Kapitalo ir finansinėje sąskaitoje parody­ti visi šalies investiciniai procesai su užsie­niu, taip pat einamosios sąskaitos deficito fi­nansavimo šaltiniai. 2008 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos, Latvijos, Estijos kapitalo ir finan­sinės sąskaitos buvo teigiami ir su­darė 4,5 procento, 6,4 procento ir 10,7 pro­cento BVP (žr. 1 lentelę). Ne rezidentų in­vesticijos šiose valstybėse buvo didesnės ne­gu jų ūkių subjektų investicijos užsienyje. Lie­tuvos kapitalo ir finansinės sąskaitos struktū­roje didžiausią BVP dalį sudarė tiesioginės užsienio investicijos (6,8 proc.) ir užsienio in­vesticijų portfelis (5,9 proc), Latvijos - tiesio­ginės užsienio investicijos (6,4 proc.) ir kitos užsienio investicijos (7,3 proc), o Estijos -tiesioginės užsienio investicijos (6,0 proc), kitos užsienio investicijos (7,9 proc.) ir užsienio investicijų portfelis (4,0 proc). Vadi­nasi, Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas buvo finansuojamas dau­giausia tiesioginėmis užsienio investicijomis ir užsienio investicijų portfeliu, o Latvija ir Estija, be tiesioginių užsienio investicijų, eina­mosios sąskaitos deficitui finansuoti naudojo ir kitas užsienio investicijas, kurių didžiausią dalį sudarė grynieji pinigai ir indėliai. 2008 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su ati­tinkamu 2007 m. laikotarpiu, tiesioginių už­sienio investicijų srautas į Lietuvos ir Latvi­jos ūkius padidėjo atitinkamai 55,2 procento ir 86,8 procento. Praėjusių metų pir­mojo pusmečio pabaigoje daugiausia visų investicijų teko apdirbamajai pramonei (29,8 proc), finansinio tarpininkavimo veik­lai (19,6 proc), didmeninei ir mažmeninei prekybai (17,7 proc), transporto, sandėliavi­mo ir nuotolinių ryšių veikloms (17,3 proc.) Švedijos, JAV, Vokietijos ir Estijos investuo­tojai. ES šalių investuotojams teko 60,6 pro­cento, šalims kandidatėms į ES - 13,5 pro­cento visų investicijų [3]. Tuo tarpu tiesiogi­nės užsienio investicijos į Estiją sumažėjo 35,6 procento dėl sumažėjusių investicijų į pagrindinį ir kitą kapitalą. Daugiausia inves­ticijų teko finansinio tarpininkavimo, trans­porto ir ryšių bei apdirbamosios pramonės veiklai, o didžiausi investuotojai buvo iš Šve­dijos, Suomijos ir JAV [2]. Neigiamą Latvijos investicijų portfelį, ku­ris 2008 m. pirmąjį pusmetį sudarė 3,9 pro­cento BVP, lėmė padidėjęs komercinių ban­kų vertybinių popierių portfelis. Komerciniai bankai investavo į Ekonominio bendradarbia vimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vertybinius popierius [1]. 2008 m. pirmąjį pusmetį teigiamas Lietuvos investicijų port­felis susidarė išplatintus Vyriausybės skolos vertybinius popierius (euroobligacijas) užsie­nyje, už kuriuos buvo gauta 362,4 mln. Eurų . Estijos teigiamas investicijų portfe­lis susidarė dėl tos pačios priežasties kaip ir Lietuvos. 2008 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos ir Lat­vijos gautos grynosios užsienio paskolos bu­vo neigiamos ir sudarė 102,7 mln. ir 33,0 mln. Eurų . Tai rodo, kad daugiau užsienio paskolų buvo grąžinta negu gauta. Tuo tarpu šis Estijos rodiklis yra teigiamas (21,5 mln. Eurų ). Ji gavo daugiau užsienio pa­skolų negu grąžino. Tačiau Latvijos ir Esti­jos kitų įsipareigojimų užsieniui dalyje di­džiausią dalį sudarė grynieji pinigai ir indė­liai (105,9 procento ir 50,1 procento visų įsi­pareigojimų). Jais ir buvo iš dalies finansuo­jamas einamosios sąskaitos deficitas. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, visų trijų Baltijos valstybių oficialiosios tarptautinės at­sargos padidėjo: Lietuvos - 61,5 procento, Latvijos - 31,0 procento, Estijos - 20,1 pro­cento. Lietuvos oficialiųjų tarptautinių atsar­gų padidėjimą galima paaiškinti padidėjusio­mis Vyriausybės įplaukomis už išplatintas euroobligacijas ir Lietuvos banko nupirktu didesniu bazinės valiutos kiekiu iš komerci­nių bankų negu buvo jiems parduota. Latvi­jos ir Estijos oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo dėl tų pačių priežasčių kaip ir Lietuvos [1; 2]. 2008 m. pirmojo pusmečio Baltijos valsty­bių mokėjimų balansų apžvalga parodė, kadi jų einamosios sąskaitos ir toliau išlieka deficįj tinės. Sulėtėjęs prekių eksporto didėjimo tempas buvo pagrindinis einamosios sąskaitos del facto susidarymo veiksnys. Baltijos valstybių.; teigiami paslaugų balansai mažino einamosios j sąskaitos deficitą, o investicijų struktūroje (procentais nuo BVP) 2008 m. pirmąjį pusmetį di­džiausią dalį sudarė tiesioginės užsienio in­vesticijos. Nors visų trijų šalių einamosios są­skaitos deficitas buvo finansuojamas šiomis investicijomis, tačiau Latvija ir Estija dar nau­dojo ir kitas investicijas. Oficialiosiomis tarp­tautinėmis atsargomis einamosios sąskaitos de­ficitas nebuvo finansuojamas. 1.1.Užsienio prekybos politika Per 2008 m. I pusmetį prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, galiojančiomis kainomis, palyginti su 2007 m. I pusmečiu padidėjo 33,6 proc. importas - 24,9 proc. Užsienio prekybos deficitas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 4,8 proc. Išankstiniais duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos (TUI) 2008 m. balandžio 1 d. sudarė 33,63 mlrd. litų (9,74 mlrd. eurų) ir buvo 2,8 procento mažesnės nei prieš ketvirtį (2008 m. sausio 1 d. 34,60 mlrd. litų). Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10,0 tūkst. litų tiesioginių užsienio investicijų (2008 m. sausio 1 d. – 10,3 tūkst. litų). Sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų sumažėjimui įtakos turėjo sumenkęs TUI srautas. Tiesioginių užsienio investicijų srautas 2008 m. I ketvirtį buvo 0,64 mlrd. litų, t.y. 57,5 procento mažesnis nei 2007 m. IV ketvirtį. Mažesnį TUI srautą nulėmė sumažėjęs akcinis kapitalas ir kitas kapitalas, kuris apima lėšų skolinimąsi ir skolinimą. Daugiausia Lietuvoje investavo Lenkijos – 5,34 mlrd. litų (15,9 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų), Danijos – 4,24 mlrd. litų (12,6 proc.), Švedijos – 4,23 mlrd. litų (12,6 proc.), Rusijos – 3,20 mlrd. litų (9,5 proc.), Vokietijos – 3,06 mlrd. litų (9,1 proc.), Estijos – 2,10 mlrd. litų (6,2 proc.), Suomijos – 1,82 mlrd. litų (5,4 proc.), Latvijos – 1,61 mlrd. litų (4,8 proc.), Nyderlandų – 1,37 mlrd. Litų (4,1 proc.) investuotojai. Tiesioginės investicijos iš ES 27 šalių sudarė 27,03 mlrd. litų (80,4 proc.), iš NVS šalių – 3,30 mlrd. litų (9,8 proc.) visų tiesioginių užsienio investicijų. 2008 m. balandžio 1 d. Lietuvoje buvo 3453 užsienio investuotojai. Daugiausia jų buvo iš Vokietijos (425), Latvijos (317), Estijos (293), Danijos (266) ir Švedijos (238). Tuo tarpu Lenkija, kurios TUI vertė buvo didžiausia Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu, pagal investuotojų skaičių užėmė tik 9 vietą (163), nes didžiąją dalį investavo vienintelis stambus lenkų investuotojas – naftos perdirbimo koncernas PKN ORLEN. 2008 m. balandžio 1 d. daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 34,8 procento (iš jos į naftos ir chemijos produktų gamybą – 21,6 proc.), finansinį tarpininkavimą – 17,0, transportą, sandėliavimą ir ryšius –13,5, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 11,7, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmones – 9,0, elektros, dujų ir vandens tiekimą – 9,0 procento visų tiesioginių užsienio investicijų. Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į naftos produktų ir chemijos gaminių gamybą – 7,28 mlrd. litų (62,2 proc. visų apdirbamosios gamybos investicijų), maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą – 1,57 mlrd. litų (13,4 proc.). 1 pav. Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonomines veiklos rūšis 2008 12 01 Šaltinis: Statistikos departamentas Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, 2008 m. balandžio 1 d. Lietuvoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (9,74 mlrd. eurų) ir toliau buvo mažesnės nei Estijoje, kurioje TUI siekė 11,75 mlrd. eurų, o Latvijoje šis rodiklis išliko žemiausias iš trijų Baltijos valstybių ir sudarė 7,54 mlrd. eurų. Reikia pastebėti, kad atotrūkis tarp Lietuvos ir Estijos, kurį laiką mažėjęs, vėl pradėjo augti, nes Estijoje kas ketvirtį sukauptų TUI prieaugis sudaro virš 3 proc., o Lietuvoje TUI paskutinį ketvirtį net gi sumažėjo 2,8 proc. Vienam Lietuvos gyventojui 2008 m. balandžio 1 d. teko tris kartus mažiau TUI (2898 eurai), nei vienam estui (8759 eurai). Lietuvą taip pat lenkia Latvija, kurioje vienam šalies gyventojui teko 3.323 eurai. Taigi, jei 2007 m. I ketv. vienam lietuviui teko vos 14 eurų mažiau TUI, nei latviui, tai 2008 m. I ketv. šis skirtumas jau sudarė 425 eurus. Lietuvoje 2008 m. pirmąjį ketvirtį labai sumažėjo tiesioginių užsienio investicijų srautai, dėl to atotrūkis nuo kaimyninių valstybių pagilėjo pagal visus investicijų rodiklius. TUI srautas per 2008 m. I ketv. Lietuvoje buvo beveik 2 kartus mažesnis (185,5 mln. eurų), nei tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu (360,8 mln. eurų). Latvijoje šis rodiklis padidėjo iki 353 mln. eurų, o Estijoje buvo nežymiai mažesnis (556,5 mln. eurų). Padėtis dar atrodo prastesnė, kai lyginame šalių TUI srauto ir BVP santykio rodiklius: Lietuva nuo Latvijos atsilieka 2,8 karto, nuo Estijos 5,6 karto. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (*negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų) duomenimis, 2008 m. sausio–birželio mėn. (toliau – analizuojamas laikotarpis), palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, eksportas padidėjo 33,6 proc., o importas – 24,9 proc. Šių rodiklių didėjimas buvo daug spartesnis nei tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu (atitinkamai – 7,2 proc. ir 17,3 proc.). 1 lentelė. Prekybos balansas Rodikliai 2007 m. sausio–birželio mėn. *2008 m. sausio–birželio mėn. *Pokytis mln. Lt mln. Lt % Prekybos apyvarta 50180,5 64456,8 28,4 Eksportas 20596,9 27521,4 33,6 Importas 29583,6 36935,4 24,9 Balansas –8986,7 –9414,0 4,8 Svarbiausios Lietuvos užsienio prekybos partnerės 2008 m. sausio–birželio mėn. buvo Rusija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Estija, Prancūzija ir Danija. Analizuojamu laikotarpiu, kaip ir tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, daugiausia prekių iš Lietuvos eksportuota į tas valstybes, kurios pastaraisiais metais buvo svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės: Rusiją (15 proc. bendro Lietuvos eksporto), Latviją (11,1 proc.), Vokietiją (7,5 proc.), Lenkiją (6 proc.) ir Estiją (6,0 proc.). Palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, į ES (ES-27) valstybes eksportuotų prekių vertė padidėjo 25,1 proc. ir sudarė 61,7 proc. bendro Lietuvos eksporto, o į NVS – atitinkamai padidėjo net 35,5 proc. ir sudarė 23,4 proc. bendro Lietuvos eksporto. Eksporto į ELPA valstybes vertė taip pat padidėjo (30,6 proc.), tačiau jis ir toliau sudarė nedidelę (3,2 proc.) bendro Lietuvos eksporto dalį. 2 pav. Lietuvos eksportas pagal valstybių grupes, mln. Lt 2008 m. sausio–birželio mėn. mln. Lt 16000 12000 8000 4000 Šaltinis: Statistikos departamentas Nagrinėjant eksporto struktūrą pagal Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) prekių skyrius didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, kurių vertė, palyginti su ankstesniais metais padidėjo 2,4 karto. Toliau – mašinos, mechaniniai, elektros įrenginiai ir aparatūra, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija, transporto priemonės ir įrenginiai bei plastikai ir jų dirbiniai. Analizuojamu laikotarpiu mažėjo tik medienos ir jos dirbinių bei tekstilės medžiagų ir dirbinių, o didėjo visų kitų prekių skyrių eksportuotų prekių vertė. 3 pav. Prekių eksporto struktūra pagal prekių skyrius 2008 m. sausio–birželio mėn. Mineraliniai Šaltinis: Statistikos departamentas Daugiausia teigiamos įtakos bendro Lietuvos eksporto plėtrai analizuojamu laikotarpiu turėjo didėjęs mineralinių produktų (4113,8 mln. Lt), chemijos pramonės ir jos šakų produkcijos (1084 mln. Lt), augalinių produktų (632 mln. Lt), mašinų, mechaninių, elektros įrenginių ir aparatūros (273,1 mln. Lt), prietaisų ir aparatų (271,1 mln. Lt) bei netauriųjų metalų ir jų dirbinių (239,7 mln. Lt) skyrių prekių eksportas. AB „Mažeikių naftos“ technologinės galimybės buvo atkurtos 2007 m. pabaigoje vykusio remonto metu, todėl 2008 m. sausio–birželio mėn., palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, joje perdirbtų naftos produktų eksportas padidėjo 2,6 karto, o tai turėjo teigiamos įtakos bendro Lietuvos eksporto rodiklio augimo tendencijoms. Analizuojamu laikotarpiu didžiausia į Lietuvą importuotų prekių vertė buvo iš Rusijos (30,2 proc. bendro Lietuvos importo), Vokietijos (11,7 proc.), Lenkijos (9,8 proc.), Latvijos (5,2 proc.) ir Nyderlandų (3,4 proc.). Bendra iš Rusijos importuotų prekių vertė, palyginti su ankstesniais metais, labai padidėjo (2 kartus, arba 4367 mln. Lt) dėl labai padidėjusio (4856,7 mln. Lt, arba 2,7 karto) žalios naftos importo iš šios šalies. Nagrinėjant analizuojamo laikotarpio prekių importą į Lietuvą pagal valstybių grupes matyti, kad importuotų iš ES valstybių prekių vertė padidėjo 6,3 proc. ir sudarė 57,8 proc. bendro Lietuvos importo, o iš NVS valstybių importuotų prekių vertė (dėl minėto padidėjusio žalios naftos importo iš Rusijos) padidėjo 1,9 karto ir sudarė 33,9 proc. bendro Lietuvos importo. 5 pav.Prekių importas pagal valstybių grupes, mln. Lt 2008 m. sausio–birželio mėn. mln. ES ELPA NVS Kitos Šaltinis: Statistikos departamentas Nagrinėjant analizuojamo laikotarpio importo struktūrą pagal prekių skyrius, matyti, kad didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai, mašinos, mechaniniai ir elektros įrenginiai, transporto priemonės ir įrenginiai, chemijos pramonės ir jos šakų produkcija bei netaurieji metalai ir jų dirbiniai. Pažymėtina, kad šiek tiek mažėjo importuotų žaliaminių odų, tekstilės medžiagų ir įrenginių bei netauriųjų metalų ir jų dirbinių, tačiau didėjo visų kitų prekių skyrių importuotų prekių vertė. 6 pav. Prekių importo struktūra pagal prekių skyrius 2008 m. sausio–birželio mėn. Kita produkcija 27,1% Netaurieji metalai ir jų dirbiniai 6,5% Chemijos pramonės produkcija 9,4% Antžeminio transporto priemonės 13,6% Mineraliniai produktai 29,0% Mašinos ir mechaniniai įrenginiai 14,4% Šaltinis: Statistikos departamentas Analizuojamu laikotarpiu daugiausia padidėjo mineralinių produktų (5554,4 mln. Lt), chemijos pramonės ir jos šakų produkcijos (553 mln. Lt), augalinių produktų (279,8 mln. Lt), mašinų, mechaninių, elektros įrenginių ir aparatūros (259,9 mln. Lt), gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų (196,5 mln. Lt) bei paruoštų maisto produktų (173 mln. Lt) importo vertė. Bendras užsienio prekybos balansas analizuojamu laikotarpiu buvo deficitinis ir, palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, padidėjo 4,8 proc. Nagrinėjant užsienio prekybos deficitą pagal valstybes matyti, kad jis tradiciškai didžiausias prekiaujant su Rusija (sudarė 7018,6 mln. Lt) ir Vokietija (2248,1 mln. Lt). Palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, prekybos deficitas su Rusija dėl labai išaugusio žalios naftos importo padidėjo net 2,7 karto. Prekybos su Vokietija deficitas beveik nesikeitė (padidėjo 0,9 proc.), tačiau analizuojamu laikotarpiu (kaip ir pastaraisiais metais) didėjo prekybos deficitas prekiaujant su Lenkija (sudarė 1946,1 mln. Lt), Kinija (809,5 mln. Lt), Italija (784,3 mln. Lt) ir Belgija (578,2 mln. Lt).Pagal valstybių grupes didžiausias prekybos deficitas analizuojamu laikotarpiu buvo prekiaujant su NVS valstybėmis (6083,1 mln. Lt) ir, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, dėl daug spartesnės importo iš šių valstybių nei eksporto plėtros, jis padidėjo net 3,2 karto. Prekyboje su ES valstybėmis šis rodiklis sumažėjo 32,7 proc. dėl į šias valstybes sparčiau didėjusio eksporto nei prekių importo iš jų. Nagrinėjant užsienio prekybos deficitą pagal KN prekių skyrius matyti, kad daugiausia padidėjo ir didžiausias prekybos deficitas susidarė prekiaujant mineraliniais produktais dėl labai sparčiai didėjusio jų importo. Prekiaujant transporto priemonių ir įrenginių bei mašinų, elektros įrenginių ir aparatų skyrių prekėmis didelis prekybos deficitas susidarė dėl pastaraisiais metais didėjusios jų importo vertės, kuri analizuojamu laikotarpiu buvo bemaž dvigubai didesnė už eksportą. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos užsienio preky­bos politikos pagrindiniais orientyrais tapo integracij a į tarp­tautinę prekybos sistemą, laisvosios prekybos sutarčiųplčt-ra, pasvertas prekybos liberalizavimas. Per dešimtmetį Lie­tuva sudarė laisvosios prekybos sutartis su beveik 30 Euro­pos šalių, buvo priimta į PPO ir galiausiai tapo ES nare [5, g]. Nuo 2005 m. gegužės 1 d. Lietuva perėmė visus ES sutartinius santykius su trečiosiomis šalimis bei tarptauti­nėmis organizacijomis ir nutraukė anksčiau sudarytas lais­vosios prekybos sutartis, kurios negalioja ES. Tapus ES nare, Lietuva ne tik įgyvendina bendrosios užsienio politikos prekybos priemones, bet kartu su kito­mis narėmis privalo formuoti bendrosios prekybos politi­ką, jos tikslus, principus, procedūras ir pan. ES sutarties 130 str. teigiama, jog „tarpusavyje įsteigdamos muitų są­jungą, valstybės narės siekia bendrų interesų labui prisidėti prie darnios pasaulinės prekybos plėtojimo, nuoseklaus tarp­tautinės prekybos apribojimų naikinimo ir muitu mokesčių mažinimo" [4] . Lietuva, dalyvaudama ES politikoje, turė­tų aktyviai prisidėti įgyvendinant kliūčių prekybos apribo­jimams mažinimo tikslą, nes tai naudinga šaliai. Lietuvos išorinių ekonominių santykių politiko s spren­dimams priimti nemažą reikšmę turi informacija apie pre­kių bei paslaugų srautus tarp Lietuvos ir kitų valstybių, t. y. užsienio prekybos statistika. Įstojus į ES, ji labai pasikeitė. Lietuvos užsienio prekybos duomenys pasidalijo į dvi dalis - Ekstrastatą ir Intrastatą. Ekstrastato sistema apima Lietuvos prekybos su ne ES šalimis duomenis, kurių šalti­nis ir toliau bus muitinės deklaracijos Bendrojo dokumen­to (BD) informacija. Ji apskaito šalies importą ir eksportą Intrastatas - tai duomenų surinkimo sistema iš įmonių, ku­rios prekiauja su ES šalimis. Prekių vežėjai duomenis apie prekių apimtį teikia teritorinei muitinės įstaigai tik kartą per mėnesį pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, o ne kiek­vieną kartą gabendami prekes. Lietuva naudoja kiek pasenusias eksporto rėmimo for­mas [9], Nemažai parengta ir išleista informacinių leidinu­kų. Tačiau jų efektyvumas yra abejotinas. Tai dažniausiai leidiniai užsienio poilsiautojams, turistams, kuriuose pri statinėjama architektūra ir kraštovaizdžiai. Interneto pus­lapiai, skirti eksportui, nepakankamai informatyvūs, pro­duktai reklamuojami gana šaltai, neprikausto dėmesio, ne-spalvingi, nedinamiški. Lietuvos eksporto ir importo drau­dimo įmonės (LEID) portalą būtina tobulinti. LEID pirma­sis puslapis netraukia dėmesio: spalvos pilkos, beveik treč­dalis puslapio juodas, emblema nepatraukli (pilka). LEID portale nėra mūsų įmonių pasiūlymų, o jame net 28 užsie­nio firmų pasiūlymai pirkti jų prekes. Pavyzdžiui, Lenkijos portale — keletas tūkstančių Lenkijos įmonių pasiūlymų. LEID portale pateikiami įmonių pavadinimai ir adresai, o produkcija tik išvardijama, nenurodant jokių teigiamų cha­rakteristikų, savybių, kurios galėtų nors dėmesį patraukti. Nuorodos į įmonių puslapius yra, tačiau kai kurių įmonių puslapiai - tik lietuvių kalba. Turizmo portalas irgi nelabai vykęs. Vaizdeliai iš Druskininkų- tik namų stogai ar pa­matai, o latviai ir estai pateikia gražius vaizdus [7]. LEID portale pateikiamos tik 4 su komercija susiju­sios institucijos - tai Vertybinių popierių birža, Vertybinių popierių depozitoriumas, Pramonės, prekybos ir amatų rū­mų asociacija ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. 1.2. Užsienio prekybos analizė ir bendrieji parametrai Apskritai Lietuva išorinių santykių ir eksporto srityje privalo laikytis tarptautinių įsipareigojimų, bet neturėtų dėl teorinio užsienio prekybos liberalizavimo, kuris praktiko­je, deja, dažnai iškreipiamas ir ne visada naudingas, tapti ES lydere [10]. Lietuva yra nedidelė valstybė, todėl jai objektyviai bū­dingas santykinai didelis ekonomikos atvirumo laipsnis. 2006 m. eksporto ir importo apimtys sudarė atitinkamai 40 % ir 35 % šalies BVP. Taigi užsienio prekybos srautai daro didelę įtaką ūkio augimui, gyventojų užimtumui ir ge­rovei. Užsienio prekybos skatinimas yra svarbus eksporto plėtrai, kuri turi būti įgyvendinama prekybos liberalizavi­mo priemonėmis bei eksporto skatinimo programomis [11]. Atviroji ekonomika - tai tokia ekonominė sistema, kurioje kartu su finansinėmis operacijomis, vykdomomis šalies vi­duje, įtrauktos ir tarptautinės finansinės operacijos. Kitaip tariant, atvirai ekonomikai būdinga aktyvi užsienio preky­ba. Iki 1995 m. užsienio prekybos rodikliai blogėjo dėl ap­skritai chaotiškos situacijos posovietinės ekonomikos erd­vėje, kurią lėmė specialistams gerai žinomi dalykai. Vėliau užsienio prekybai būdingos prieštaringos tendencijos. 1995-1997 m. jos apimtys augo sparčiausiai (eksportas padidėjo 1,9 karto, importas - 2,4 karto), nors augimo tempai aiškiai lėtėjo. Užsienio prekybos deficitas išaugo beveik 2 kartus ir pasiekė 7,1 mlrd. Lt. 1998-1999 m. užsienio prekybos apimtys dėl Rusijos finansinės krizės ir jos pasekmių gana smarkiai sumažėjo (eksportas - 24 %, importas - 15 %). Pastaraisiais metais (2001-2006 m.) šalies užsienio preky­bos apimtys turėjo aiškią augimo tendenciją, nors metiniai augimo tempai skiriasi dvigubai. Iki įstojimo į ES jie buvo spartūs, tačiau aiškiai lėtėjo, vėliau padidėjo. 2006 m. eksportuota 32,8 mlrd. litų vertės prekių, į Lietuvą importuota prekių, kurių vertė - 43 mlrd. Lt. Eks­portas ir importas padidėjo, palyginti su 2005 m., atitinka­mai 27,1 ir 25 %. Lietuvos užsienio prekybos deficitas iš­augo iki 10,2 mlrd. Lt. ir buvo 18,7 % didesnis negu 2005 m. Eksporto ir importo struktūra pagal makroekonomikos ka­tegoriją klasifikaciją iš esmės nepasikeitė. Preliminariais duomenimis, 2007 m. prekių eksportas padidėjo apie 20 %. Dėl spartesnio prekių importo (palyginti su prekių eksportu) didėjimo užsienio prekybos deficitas padidėjo apie 2,9 mlrd. litų. Apžvelgiant pastarųjų metų tendencijas, gali būti da­romos tokios išvados: pirma, užsienio prekyba augo spar­čiau negu šalies ekonomika; antra, eksporto plėtra buvo spartesnė negu importo (eksportas 2006 m., palyginti su 2000 m., padidėjo 2,3 karto, importas - 2 kartus); trečia, užsienio prekybos deficitas išliko gana stabilus (apie 8.0 ml. Lt) ir jo neigiamas poveikis šalies ekonomikai, augant BVP, mažėja (formaliąja prasme) [7]. Apskritai Lietuvos narystė ES teigiamai paveikė eks­portą. Verta paminėti, kad verslo tendencijų apklausos re­zultatai taip pat palankūs. Pvz., 2006 m. birželio mėn. 456 pasisakymuose įmonių, kuriose dirbo 53 % pramonėje dir­bančių darbuotojų, kad produkcijos eksporto paklausa pa­kankama ar net per didelė, įvertina 67 % [12]. Pažymėtina, kad svarbiausiais Lietuvos eksporto part­neriais jau ilgą laikotarpį išlieka tos pačios šalys. Pasitvir­tina ir literatūroje dažnai minimas teiginys, kad intensy­viausiai prekiaujama su kaimyninėmis ar netoliese esan­čiomis šalimis. Tačiau nerimą kelia tai, kad su dauguma jų nepavyksta pasiekti eksporto stabilumo, o tai signalizuoja apie verslo struktūrų ilgalaikių prekybos sutarčių stoką. 1.3. Eksporto struktūra Lietuvos eksporto struktūrą galima analizuoti įvairiais pjūviais: pagal Kombinuotosios prekių nomenklatūros (KPN) skyrius, Makroekonomikos kategorijų klasifikaci­ją, verslo subjektus ir t.t. Pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikaciją, ku­rios 2001-2007 m. duomenys pateikti 1 lentelėje, eksporte dominuoja tarpinio vartojimo prekės. Ekonomikos konku­rencingumo požiūriu tai nėra teigiamas reiškinys, nes šios prekės yra mažos pridėtinės vertės. Vartojimo prekių apim­tys didėjo, bet lėčiau nei viso eksporto, todėl jų dalis nu­osekliai mažėjo. Kuo aukštesnis šalies išsivystymo lygis, tuo daugiau ji eksportuoja investicinių prekių. Lietuvoje jų dalis iš bendro eksporto ilgą laiką siekė 5-5,5 %, tik 2002-2003 m. labai išaugo iki 11-12 %, o 2005 m. vėl nukrito iki 8.1 % (1 lentelė). Verta paminėti, kad 2006-2007 m. spar­čiai mažėjo ir investicinių prekių, kurios būtinos tvariam ekonomikos augimui, įvežimas. Šalies mokėjimų balansas yra svarbi priemonė jos vi­daus ir užsienio ekonominei politikai formuoti. Jame dvi­gubo įrašo principu (kreditas, debetas) apskaitomos visos ekonominio pobūdžio operacijos tarp Lietuvos ir kitų pa­saulio šalių. Pagrindinis mokėjimų balanso straipsnis yra einamoji sąskaita. Duomenys apie einamąją sąskaitas tiks­liau einamosios sąskaitos deficitą (ESD), bet kurioje šalyje priskiriami prie svarbiausių ekonominių rodiklių [13, 14]. Lietuvos einamosios sąskaitos analizė rodo (2 lente­lė), kad ESD sumažėjimas 2001 m. buvo laikinas, vėliau jis didėjo iki 2005 m., o 2006 m. siekė 4,9 rnlrd. Lt arba 7,0 % BVP. Pavyzdžiui, ESD ir BVP santykis 2006 m. Latvijoje buvo 10,5 % ir Estijoje - 12,5 %, t. y. vos ne perpus pras­tesnis. Labai išsivysčiusiose Šalyse Lietuvos lygio ESD būtą vertinamas kaip nepatenkinamas ar net grėsmingas, o pas mus - kaip dar nepavojingas. Argumentuojama tuo, kad jį lemia ne žemas konkurencingumo lygis ar prasta iždo poli­tika, o spartūs ekonomikos (ypač vidaus paklausos) kilimo tempai, poreikis naudoti ES struktūrinius fondus ir pertvar­kyti gamybinių paslaugų sektorius. Su tuo iš dalies galima sutikti, jeigu pasitvirtins ekonomikos subjektų ateities lū­kesčiai [7]. 1.4.Eksporto plėtros ir skatinimo priemonių efektyvumas Einamoji sąskaita. Ankstesniuose skyriuose pradėdami nagrinėti atvirąją ekonomiką, darydavome prielaidą, kad mūsų prekes ir paslaugas įsivežančiose šalyse mūsų prekių ir paslaugų paklausa yra aiški. Dabar paaiškėjo, kad paklausa Lietuvos eksportui bus tuo didesnė, kuo: 1. Aukštesnis pajamų lygis likusioje pasaulio dalyje; 2. Žemesnis Lietuvoje naudojamų pinigų keitimo kursas; 3. Didesnis Lietuvos konkurencingumas pasaulio rinkose.1 Beje, konkurencingumo mažėjimas ar didėjimas ne iš karto atsiliepia eksportui, nes pirkėjai nežino, ar Šis pakeitimas laikinas, ar ilgalaikis. Be to, svarbu, kiek išeikvota lėšų reklamai. Tačiau ilguoju laikotarpiu eksportas pasikeis. Kalbant apie importą į Lietuvą, tinka tie patys argumentai, tik jie taikomi atvirkščiai. Aišku, kad tokios einamosios sąskaitos dalys, kaip karinės išlaidos užsienio bazėms išlaikyti, ekonominė pagalba užsieniui ir pan., priklauso nuo vyriausybės politikos. Kapitalo sąskaita. Pasaulyje šios dalies vaidmuo ypač išaugo, nes ištobulėję ryšiai įgalino atlikti finansinius sandėrius įvairių šalių finansų rinkose.2 Palaipsniui buvo pašalinti apribojimai, varžę tarptautinį kapitalo judėjimą. Sandėrius kapitalo sąskaitoje ypač paspartino staigus 1973 m. OPEC šalių sukeltas naftos kainų kilimas. Vakaruose susidarė dideli einamosios sąskaitos deficitai, o OPEC šalių pajamos išaugo sparčiau negu prekių importas iš Vakarų. Didėjantį einamosios sąskaitos deficitą turėjo kompensuoti kapitalo sąskaitos perteklius. Todėl Vakarai skatino OPEC šalis pirkti aktyvus Vakarų šalyse. Dėl to ir dabar, siekiant didesnių pajamų, yra galimybė daug pinigų permesti iš vienos šalies rinkos į kitą. Tobulasis kapitalo judrumas (mobilumas) (perfect mobility of capital) reiškia, kad didžiulės masės fondų gali būti pervestos iš vienos valiutos į kitą, kai tik vienos Šalies aktyvų rentabilumas tampa didesnis už kitos šalies aktyvų rentabilumą. Dabartinės transnacionalinės korporacijos yra tokios didelės, kad jų operacijos gali užgožti normalų eksporto ir importo judėjimą einamojoje sąskaitoje. Spekuliacija rentabilumu yra aktyvų pirkimas, siekiant vėliau parduoti, tikintis, kad tokios bendrosios pajamos (palūkanos ar dividendai plius kapitalo prieaugis dėl valiutos nuvertėjimo) viršys bendrąsias pajamas, kurios gali būti gautos aktyvuose. Tarptautinėse fondų rinkose kapitalo prieaugis, atsirandantis dėl kurso pasikeitimo, yra labai svarbus. 14x1000 Tarkime, kad turite 1000 litų; Lietuvos banke galite gauti 20 proc. palūkanų, o banke - 0. Taigi, laikydami litus banke, galite uždirbti 200 litų per metus. Sakykim, kad per tą laiką dolerio kursas išaugo nuo 2 Lt iki 14 Lt/USD. Investavę pinigus į dolerius, galite išlošti: -1000 = 6000 Lt, t.y. palyginti su pirmu variantu: 6000-200=5800 litų. Beje, kai vyks atvirkštinis procesas, galima ir pralošti. Esant tobulajam tarptautiniam kapitalo judrumui, kai tik skolinimo užsieniui rentabilumas viršys vidinę palūkanų normą, didžiuliai kapitalai plūs iš šalies. Svarbus ne tik lūkesčiai dėl busimojo kurso - norėdami laimėti kapitalo, žmonės, gali pardavinėti savo kapitalus iš vienos šalies į kitą. Aišku, plaukiojantis kursas ir fiksuotas kursas, sąlygas spekuliacijoms sudarys nevienodas. Dar viena išvada: kartais mokėjimų balanso subalansavimui ar išbalansavimui gali užtekti gandų, dėl kurių keičiasi žmonių lūkesčiai. Dabar aptarsime ryšį tarp ekonomikos pakilimo ar smukimo ir mokėjimų balanso einamosios sąskaitos išorinio balanso (ESIB). Aišku, šis ryšys nėra paprastas. Vienose šalyse ekonomikai augant ESIB teigiamas, kitose - neigiamas. Įvairius galimus ryšio tarp to, kai ekonomika yra smukimo ar pakilimo stadijoje, ir ESIB pertekliaus ar deficito. Pradėkime nuo vidaus produkto pasiūlos ir paklausos. Prisiminkime žinomą lygtį: Y=C+I+G+(X-Z); čia Y - vidaus produktas, o kita lygties pusė - vidinė bendroji paklausa, arba vidinė absorbcija, kurią sudaro šios išlaidos: C - vartojimui; / - investicijoms; G - vyriausybės perkamoms prekėms ir paslaugoms; (X-Z) - grynajam eksportui (eksportas X minus importas Z). Šalies vidinė ekonomika yra pusiausvira (vidinė pusiausvyra) (equilibrium of internal economy/internal equilibrium) tada, kai bendroji paklausa lygi produkto potencialiajam (visiško užimtumo) lygiui. Esant lėtam kainų ir atlyginimų prisitaikymui, bendrosios paklausos mažėjimas sukels priverstinį nedarbą. Ir tik tada, kai kainos ir atlyginimai nukris, produktas galės padidėti iki visiško užimtumo lygio, ir vidinis balansas atsistatys. Šalis yra išorinės pusiausvyros (external equilibrium) tada, kai subalansuota mokėjimų balanso einamoji sąskaita. Jei vyriausybė nesikiša į valiutų keitimo rinką, mokėjimų balanso kapitalo sąskaita taip pat turi būti subalansuota. Vidinės ekonomikos būsenos ir einamosios sąskaitos būsenos ašių susikirtimo taške yra ir išorinė, ir vidinė pusiausvyra. Beje, paprastai didelėmis pinigų sumomis disponuojantys asmenys turi tokią tobulą informacijos sistemą, kad juos paveikti gandais gana sunku. Pasiekiama tik ekonomikos ilgojo laikotarpio pusiausvyros taške, kai dėl atlyginimų ir kainų prisitaikymo atsistato visiškas užimtumas, t.y. gamyba pasiekia potencialųjį lygį ir sutampa su bendrosios paklausos kiekiu. Tada nėra nuolatinio spaudimo į užsienio valiutos rezervus, ir pastovių srautų kapitalo sąskaitoje; nei užsieniečiai įsigyja vis daugiau vietinių aktyvų, nei vietos piliečiai perka daugiau užsienio aktyvų. Sukrėtimus (šokus), kurie trumpuoju laikotarpiu gali išbalansuoti ekonomiką: pavyzdžiui, einamosios sąskaitos perteklius ir vidinis sąstingis. Jį gali sukelti išaugęs polinkis taupyti ar prisitaikymas prie stabdančiosios fiskalinės ir monetarinės politikos. Visa tai sumažina bendrąją paklausą, o tai ne tik sukelia nuosmukį, bet ir sumažina importą. Panašiai veikia ir realiojo valiutos kurso padidėjimas, tarptautinio šalies prekių konkurencingumo sumažėjimas, nes tai sumažina pasaulinės rinkos šalies eksporto paklausą ir padidina importo paklausą. O dėl to atsiranda einamosios sąskaitos deficitas ir sumažėja bendroji paklausa bei padidėja nedarbas. 2003 m. eksporto plėtros ir skatinimo specialiosios pro­gramos priemonėms įgyvendinti buvo skirta 28,7 mln. Lt arba beveik 3 kartus daugiau negu vėlesniais metais (4 len­telė). Tuo laikotarpiu daug lėšų skirta paramai inovacijoms ir paslaugų verslui, infrastruktūros projektams (mokslo ir technologijų parkams, inkubatoriams, verslo informacijos centrams ir kt.), taip pat administraciniams gebėjimams stip­rinti, ruošiantis efektyviai panauuou ES struktūrinių fondų paramą (Lietuvos verslo paramos agentūra), ir kitoms prie­monėms, kurios vėliau visiškai ar iš dalies pradėtos finan­suoti iš kitų šaltinių. Apskritai objektyviai atskirti tarpusa­vyje susijusias verslo paramos ir eksporto paramos prie­mones gana sudėtinga. Nuo 2005 m. kasmet programai įgyvendinti skirta ar­ba planuojama skirti apie 10 milijonų litų. 2007 m. buvo planuojamas lėšų sumažėjimas iki 8,5 milijonų litų. Iš da­lies tai susiję, ir su komercijos atašė veiklos finansavimu iŠ kitos programos. Šios lėšos, palyginti su visu šalies biudžetu, yra labai mažos. Tačiau ir jų efektyvus naudojimas yra svarbi pro­blema. Lėšų, skirtų eksporto plėtros ir skatinimo strategijos priemonėms įgyvendinti, efektyvumą įvertinti galima, jei: 1) turimi ilgo laikotarpio duomenys apie vykdytas priemones bei panaudotas lėšas (sąnaudas) ir gau­tus rezultatus (naudą); 1) yra aiškiai nustatyti naudos vertinimo kriterijai; yra įmanoma eliminuoti kitų veiksnių įtaką. 4 lentelė. Eksportą veikiančių veiksnių koreliacija Eil, Nr. Veiksnys Lygtis Koreliacijos koeficientas 1 Lėšos mokslui ir mokymui y = 0,16a - 2,2 0,914 2 Tiesioginės užsienio investicijos y = 0,31a - 5,2 0,878 3 BPV y = 0,54a - 8,1 0,826 4 Lėšos švietimui irmokymui y = 0,21a - 3,6 0,727 5 Informacinių technologijų produkcija y = 0,23a - 3,7 0,693 6 Statybos produkcija v = 0,19a - 3,2 0,612 Šaltinis [5] Siekiant įvertinti priemonių efektyvumą, reikia sukurti eksporto plėtros ir skatinimo veiksmų nuolatinio stebėjimo bei vertinimo sistemą, kuri, beje, pareikalautų nemažai lė­šų. Kita vertus, jos funkcionavimu turi būti suinteresuoti ūkio subjektai — eksportuotojai, kurie teiktų reikalingą in­formaciją. Kadangi absoliuti programos priemonių daugu­ma yra netiesioginė parama, pasiekti tokį suinteresuotumą, problemiška [7]. Kitas dalykas - naudos vertinimo kriterijai ir rodik­liai. Eksporto rėmimo priemonių efektyvumą liudija eks­porto apimties augimas, pelno iš eksporto augimas, naujų darbo vietų sukūrimas ir kt. Tačiau visi kriterijai turi rimtų trūkumų, ypač kai kalbama apie įvertinimą nacionaliniu lygiu. Lietuvos eksporto apimtys 2006 m. padidėjo 27,1 proc, tačiau objektyviai pasverti, kokią dalį poveikio sudaro eks­porto rėmimo priemonės kol kas praktiškai neįmanoma, nes nesurinkta informacija iš naudos gavėjų apie jiems suteik­tos paramos efektyvumą. Bandymas nustatyti koreliacinį ryšį tarp eksporto plėtrai skirtų lėšų ir eksporto apimčių augimo buvo nesėkmingas. Taip yra todėl, kad investicijų nauda matoma ne iŠ karto, o tik po metų ar daugiau. Lėšos eksportui remti 2005 m., palyginti su 2003 m., sumažėjo beveik 2,8 karto, o prekių eksporto apimtys išaugo 21 proc. (5 lentelė). 5 lentelė. Lėšų eksportui skatinti ir eksporto apimčių dinamika Rodikliai 2003 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Lėšos skatinti, mln. Lt 28,7 10,6 11,1 8,4 Eksporto (prekių) prieaugis, proc. 9,1 21,0 27,1 20 Pateikti rezultatai rodo, kad eksporto augimą lemia daugybė veiksnių, pavyzdžiui, tarptautinės aplinkos pasi­keitimai, pokyčiai tikslinėse rinkose, valiutų, kurso svyra­vimai. Kiekybiškai įvertinti kiekvieno jų poveikį itin sudė­tinga. Dauguma valstybių skiria lėšų eksportui remti, neat-Hkdamos apibendrinamojo jų naudingumo (efektyvumo) įvertinimo dėl pernelyg sudėtingų skaičiavimų. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės neformuluoja eksporto plėtros tikslų ir nebando jų. susieti su konkrečių veiksmų įgyvendinimu [17]. Eksportui palankios aplinkos kūrimas. Šiam tikslui 2005 m. panaudota 2,8 mln. litų, arba 26,4 proc, visų pro­gramai panaudotų lėšų. Skirtos lėšos 52 įmonių kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemoms pagal ISO 9000 bei ISO 14000 ir gaminiams sertifikuoti, 16 organizacijų - pro­dukcijos kokybės, verslo informacinės infrastruktūros, rin­kų plėtros, verslo konkurencingumo didinimo projektams įgyvendinti, parama eksportuotojų ne rinkos rizikos drau­dimo išlaidoms iš dalies padengti. Išaugusi eksporto paklausa mažina keitimo kursą, sukelia ekonomikos pakilimą. Padidėjęs taupymas, stabdančioji monetarinė ir fiskalinė politika sumažina importo paklausą. Vidinis ekonomikos pakilimas. Mažėja taupymas, monetarinė ir fiskalinė politika tampa skatinančiąja. Vidinis ekonomikos smukimas. Nuosmukis. Einamosios sąskaitos deficitas kitose šalyse, mažėja eksportas, didėja valiutos kursas. Nagrinėdami uždarąją ekonomiką, matėme, kad, jei prie vidinės pusiausvyros artėjama per lėtai, tai galima paspartinti per monetarinę ir fiskalinę politiką. Atvirojoje ekonomikoje taip bandant išeiti iš nuosmukio, pasekmės gali būti visai kitokios, ir jos priklauso nuo valiutos kurso režimo. Tarkime, kad ekonomikai būdinga išorinė ir vidinė pusiausvyra. Tada grynasis eksportas (X-Z) turi būti lygus nuliui, o vidaus produktas lygus visiško užimtumo lygiui. Taigi fiskalinė ir monetarinė politika turi užtikrinti, kad šitą lygį Y atitiktų ir norimas išlaidų lygis C+I+G (vidinė absorbcija arba vidinė bendroji paklausa). Jeigu yra nurodytas Y bei realiosios pajamos likusioje pasaulio dalyje, tai tiktai vienintelė realiojo kurso reikšmė leis sulyginti eksporto paklausa su importo paklausa. Jei realusis kursas bus aukštesnis ar žemesnis už tą reikšmę, tai, atitinkamai, bus arba prekybos balanso deficitas, arba perteklius.3 Taigi galime padaryti labai svarbią išvadą, kad, esant Fiksuotam nominaliajam kursui, vidinė ir išorinė pusiausvyra įmanoma tik tuo atveju, jeigu sutampa infliacijos tempai šalies viduje ir likusioje pasaulio dalyje. Jei taip nebus, pasikeis realusis kursas, ir dėl to išsibalansuos importo ir eksporto-pusiausvyra. Tarkime, susidarė mokėjimų balanso deficitas. Tada vyksta tokie procesai. 1. Dauguma privačių individų pasiima pinigus, nes jiems reikia užsienio valiutos užsieninėms prekėms ir aktyvams įsigyti. Taigi vidinė pinigų pasiūla sumažėja tiek, koks yra mokėjimų balanso deficitas. 2. Vyriausybė per oficialųjį finansavimą siekia išlaikyti fiksuotą kursą valiutų rinkoje. Tam ji parduoda dalį užsienio valiutos rezervų - išima iš cirkuliacijos, pavyzdžiui, litus. Taigi, esant fiksuotam keitimo kursui, lirą tiekimas į rinką priklausys ne tik nuo vyriausybės sprendimo jų daugiau prispausdinti; esant mokėjimų balanso deficitui, padidėja litu nutekėjimas iš rinkos, o esant balanso pertekliui, - atvirkščiai, priteka papildomai litų. Jeigu vyriausybė nenori, kad sumažėtų pinigų pasiūla, ji gali pabandyti sterilizuoti vidinę pinigų pasiūlą. Sterilizacija (sterilization) yra atvirosios rinkos operacija vidaus obligacijomis ir vidaus pinigais, siekiant neutralizuoti mokėjimų balanso išbalansavimo įtaką šalies vidaus pinigų pasiūlai. Pavyzdžiui, esant mokėjimų balanso deficitui ir dėl to sumažėjus vidaus pinigų pasiūlai, vyriausybė gali nurodyti centriniam bankui supirkti dalį obligacijų. Tai padidina pinigų pasiūlą. Dėl šių operacijų vyriausybė išeikvoja dalį cirkuliavusių obligacijų ir užsienio valiutos rezervų, kad padengtų mokėjimų balanso deficitą. Tobula sterilizacija iš esmės yra šalies vidaus obligacijų panaudojimas vietoj užsienio valiutos rezervų.4 Čia panagrinėsime, kaip ekonomika prisiderina prie šoko, kai vyriausybė nesiima jokių fiskalinių ar monetarinių priemonių tokiam prisiderinimui reguliuoti. Uždarojoje ekonomikoje padidėjus polinkiui taupyti, mažėjant vartojimo išlaidoms ir esant pastoviam pinigų tiekimui bei finansinei politikai, pradinis nuosmukis palaipsniui sukels atlyginimų ir kainų kritimą, o tai padidins realiąją pinigų pasiūlą, sumažins palūkanų normas ir grąžins bendrąją paklausą iki visiško užimtumo lygio. Kaip bus atvirojoje ekonomikoje, jeigu vyriausybė sieks palaikyti pastovų nominalųjį kursą, kai yra tobulasis kapitalo judrumas? Kai norimas vartojimas krinta, pasireiškia vidinis nuosmukis, pajamos irgi mažėja, o dėl to krinta ir importo paklausa, atsiranda einamosios sąskaitos perteklius. Tačiau jis pranyksta kapitalo sąskaitos pokyčiuose. Kadangi pajamų sumažėjimas, esant pastoviam pinigų tiekimui, sumažina pinigų paklausą, krinta palūkanų norma. Tai tuoj pat sukelia kapitalo išplaukimą iš šalies. Dėl to kapitalo sąskaitos deficitas išliks tol, kol pinigų išplaukimas sumažins pinigų vidaus tiekimą tiek, kad vidaus palūkanų norma grįžtų iki pasaulinės palūkanų normos. Ir tik tada susilpnės kapitalų ištekėjimo spaudimas į kapitalo sąskaitą mokėjimų balanse.5 Palaipsniui vidinis nuosmukis tiek nužemins vidines kainas ir atlyginimus, kad išaugs tarptautinis eksporto konkurencingumas, ir dėl to padidės skirtumas (X-Z). Priešingai nei uždarojoje ekonomikoje, kurioje kainų ir atlyginimų kritimas didina AD (bendrąją paklausą), nes mažina palūkanų normą, atvirojoje ekonomikoje, kur palūkanų norma nusistovi pasaulinio lygio, krintančios kainos ir atlyginimai padidina AD, didindamos tarptautinį konkurencingumą ir grynąjį eksportą. Taigi pradinis C+I+G kritimas galiausiai padidina (X-Z), kol visų šių dydžių suma susilygina su potencialiuoju produktu YP. Grįžta vidinė pusiausvyra, tačiau išlieka einamosios sąskaitos perteklius. Sukeltas kainų kitimas vienas nepajėgus atkurti kartu ir išorinį balansą. Ilguoju laikotarpiu bus išorinė pusiausvyra, jei (X-Z) lygus nuliui, o vidinė absorbcija (C+I+G)=Y. Tačiau tobulasis kapitalo judrumas "prikala" vidinę palūkanų normą prie pasaulinio lygio. Maža to, realioji pinigų pasiūla M/P turi būti lygi realiajai pinigų paklausai L(Y, r), kurią nustato visiško užimtumo produkto lygis YP ir pasaulinė palūkanų norma r. Pinigų politika negali padidinti realiosios pinigų pasiūlos ilguoju laikotarpiu. Taigi vienintelis būdas pasiekti vidinę ir išorinę pusiausvyrą yra fiskalinės politikos pasitelkiamas kol (C+I+G) padidėja tiek, kad būtų neutralizuotas nepageidaujamas vartojimo sumažėjimas. Vadinasi, arba turi padidėti vyriausybės išlaidos, arba turi būti sumažinti vartojimo ir investicijų skatinimo mokesčiai. Taigi, skirtingai nuo uždarosios ekonomikos, atvirojoje ekonomikoje nėra automatinio mechanizmo visiškai ft.y. vidinės pusiausvyros ir išorinės pusiausvyros susidarymo kartu pusiausvyrai gražinti ilguoju laikotarpiu. Jeigu šoka sukelia užsienyje esančios priežastys, tai išvada kitokia. Tarkime, kad aukštesnės užsieniečių pajamos padidina mūsų eksporto paklausą. Einamoji sąskaita (X-Z) įgauna perteklių. Padidėja bendroji paklausa ir produktas, o todėl ir pinigų paklausa. Vidinė palūkanų norma turi išaugti. Tada padidėja kapitalo įplaukos kapitalo sąskaitoje, ir tai tęsis tol, kol sugrįš lygybė tarp vidinės ir pasaulinės palūkanų normų. Kai kainų prisitaikymas nerangus, pinigų pritekėjimas padidina realiąją pinigų pasiūlą atitinkamai su aukšta realiąja pinigų paklausa. Auganti palūkanų norma nenuslopina to AD padidėjimo, kurį sukėlė eksporto paklausos padidėjimas. Ilgesniu laikotarpiu aukštesnė AD palaipsniui pakelia kainas ir atlyginimus, sumažina tarptautinį konkurencingumą (nes nominalusis valiutos kursas laikomas pastoviu). Kai šis procesas išsivystys tiek, kad (X-Z) pasidarys lygus nuliui, tai reikš, kad atkurta tiek vidinė, tiek išorinė pusiausvyra. Taigi išprovokuotas kainų ir atlyginimų prisitaikymas galiausiai gali "susidoroti" su užsienio priežasčių sukeltu šoku. Kol kas laikomės nuomonės, kad vyriausybė nereaguoja į šokus. Dabar pažiūrėsime, kas atsitiktų, jei šio apribojimo nebūtų. Jeigu kainų prisitaikymas lėtas, nominaliosios pinigų pasiūlos padidėjimas padidina realiąją pinigų pasiūlą trumpuoju laikotarpiu ir skatina vidinės palūkanų normos mažėjimą. O esant tobulajam kapitalo judrumui, tai sukelia kapitalo nutekėjimą į užsienį, kol vidaus pinigų pasiūla sumažės iki pradinio lygio, ir palūkanų norma sugrįš iki pasaulinio lygio. Žodžiu, vidaus pinigu politika yra bejėgė, esant Fiksuotam kursui ir tobulajam kapitalo judrumui.6 Tobulasis kapitalo judrumas reiškia, kad vyriausybė negali nustatyti nei pinigų pasiūlos, nei valiutos kurso nepriklausomų tikslų. Tada vyriausybė privalo nustatyti tokią šalies vidaus pinigų pasiūlą, kuri sulygina vidinę ir pasaulinę palūkanų normą. Vėliau pamatysime, kad vyriausybė gali užfiksuoti vidaus pinigų pasiūlą tik tada, kai leidžia valiutos kursui laisvai prisitaikyti. Bet ji negali užfiksuoti abiejų šių dydžių. O tai reiškia, kad neveiks ir sterilizacija, nes, vyriausybei įpumpuojant vis daugiau pinigų, palūkanų norma nusileidžia žemiau pasaulinio lygio, o tarptautinio kapitalo savininkai norės išvežti dar daugiau pinigų. Dėl to, kylant mokėjimų balanso deficitui, vyriausybė turės eikvoti užsienio valiutos atsargas. Ir jeigu jos mažesnės už spekuliantų išvežamą tarptautinį kapitalą, vyriausybė turi pasiduoti - arba sumažinti kursą, arba sumažinti vidaus pinigų pasiūlą, o tai dar mažiau pageidautina.7 Uždarojoje ekonomikoje, kai kainų prisitaikymas nerangus, monetarinė politika gali pakeisti realiąją pinigų pasiūlą tik trumpuoju laikotarpiu, o ne ilguoju. Atvirojoje ekonomikoje, kaip matėme, kapitalo judrumas atima net ir tokią galimybę. Tačiau fiskalinė politika atvirojoje ekonomikoje yra netgi galingesnė trumpuoju laikotarpiu negu uždarojoje ekonomikoje. Uždarojoje ekonomikoje skatinančioji fiskalinė politika trumpuoju laikotarpiu padidina Y, bet užkelia r, o tai lėtina K didėjimą. Ilguoju laikotarpiu padidėjusi AD pakelia kainas ir sumažina realųjį pinigų kiekį, didindama r tol, kol C ir I sudaryta paklausa nukris tiek, kad AD paveiks visiško užimtumo YP lygį. Atviroje ekonomikoje kapitalo srautai susieja r su pasaulinio lygio r . Todėl trumpojo laikotarpio fiskalinė politika turės didesnę įtaką fiksuoto kurso ekonomikai. Ilguoju laikotarpiu aukštesnė AD pakels kainas ir atlyginimus, sumažindama konkurencingumą ir grynąjį eksportą, kol įsivyraus vidinė pusiausvyra ar visiškas užimtumas. Tačiau ilguoju laikotarpiu išliks einamosios sąskaitos deficitas. Taigi, esant nustatytai vidinei palūkanų normai r, nustatytam pasauliniam pajamų lygiui ir pasaulinei palūkanų normai r , yra tik vienintelė fiskalinė politika, kuri ilguoju laikotarpiu gali užtikrinti ir vidinę, ir išorinę pusiausvyrą. Vidinis kainų lygis gali prisitaikyti, kad užtikrintų tokį konkurencingumą, kuris sulygins eksportą su importu, o vidinė ekonomika bus visiško užimtumo būklės. Vidinis užimtumas galimas, jei potencialusis YP bus lygus vidinei absorbcijai (C+I+G), kai vidinė palūkanų norma yra pasaulinio lygio.8 2. Lietuvos užsienio prekybos raida 2008 m. Įgyvendindama laisvą prekių judėjimo principą, Eu­ropos Sąjunga, kaip pabrėžiama ES direktyvose EEC2603/ 69; 2604/69; 39187/91 ir Europos Tarybos Reglamentuose (EEC) 2603/69; (EEC) 1934/82; (EEC) 3918/91 bei EB 980/2006 siekia dviejų tikslų: 1) nevaržomo prekių judėji­mo tarp ES šalių ir laisvo prekių eksporto įfrečiąsiass šalis; 2) nustatyti bendras taisykles eksportui į trečiąsias šalis ska­tinti ir priemones ES šalių rinkai apsaugoti trečiųjų šalių atžvilgiu. Pirmojo tikslo siekiama įgyvendinant laisvo prekių ju­dėjimo principą, t. y. kad eksportas į bet kurią ES šalį neri­bojamas muitais, kvotomis ir kitais techniniais ar ekono­miniais prekybos barjerais. Tačiau laisvo prekių judėjimo principas neužkerta kelių laikytis ir įvesti naujus kiekybi­nius apribojimus ar draudimus remiantis politikos, visuo­menės moralės ar saugumo užtikrinimo tikslais. Kai kurių produktų judėjimą iš trečiųjų šalių reguliuoja atskiros di­rektyvos, jų laikymasis yra atskirų eksportuotojų ar jų gru­pių atsakomybės sfera. Europos Sąjunga nustato visoms ES šalims bendras Europos Komisijos informavimo apie įve­damus apribojimus procedūras ir taisykles. Komisija taip pat gali pareikalauti iš šalių pateikti statistinius duomenis apie tendencijas atskirų produktų rinkose irinformacijąapie tų produktų judėjimą duotose rinkose. Komisija po konsul­tacijų su kitomis ES šalimis gali nutraukti apribojimus ar pratęsti jų galiojimą. ES šalys yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės, todėl jos turi laikytis bendrų PPO nuostatų. Jų tiks­las - užtikrinti vienodus reikalavimus ir unifikuoti atskirų Šalių elgseną pasaulinėse rinkose. Pasaulio šalių patirtis rodo, kad tik įsitraukimas į tarptautinį darbo pasidalijimą, dalyvavimas tarptautinės ekonominės integracijos proce­suose užtikrina ekonominę šalies gerovę [2]. Europos Par­lamentas ir Europos Komisija po atitinkamų derybų bei svarstymų parengia direktyvas ir reglamentus, o išaiškinu­si galimus šių principų pažeidimus, šalims pažeidėjoms taiko sankcijas. PPO ir ES principai ir nuostatos draudžia tiesioginį eksporto rėmimą. Viena veiksmingiausių netie­sioginės paramos eksportuotojams formų yra užsienio šalių rinkų analizė ir tyrimo duomenų perdavimas ar pardavi­mas sumažintomis kainomis eksportuotojams. Plačiau apžvelgsime eksportą lemiančius veiksnius ir kliūtis, siekiant efektyvios eksporto strategijos. Lietuvos užsienio prekybos apyvarta pasta­raisiais metais sparčiai didėjo. 2008 m. pir­mąjį pusmetį, palyginti su 2007 m. pirmuoju pusmečiu, ji padidėjo 8,0 procento. Prekių eksportas sudarė 9 332,3 mln. litų, importas -13 400,7 mln. litų. 2008 m. pirmąjį pusmetį prekių eksportas didėjo nedaug (3,3 proc), o importas sparčiau (11,5 proc). 2008 m. pirmąjį pusmetį didžiausią Lietu­vos eksporto struktūros dalį sudarė minera­liniai produktai (20,9 proc). Tekstilės me­džiagos ir tekstilės dirbiniai sudarė 16,5 pro­cento, antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai įrengimai -11,8 pro­cento, mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elek­tros įrenginiai, televizijos vaizdo ir garso įra­šymo bei atkūrimo aparatai - 10,7 procento viso eksporto. Palyginti su atitinkamu 2007 m. pusmečiu, padidėjo beveik visų grupių pre kių eksportas. Daugiausia padidėjo transpor­to priemonių ir pagalbinių transporto įren­ginių eksportas (51,3 proc). Didėjantis šios grupės prekių eksportas bendrą eksportą pa­didino 4,2 procento. Paruoštų maisto produk­tų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, acto ir tabako eksportas padidėjo 15,2 procento, dėl to bendras eksportas padidėjo 0,7 pro­cento. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį medienos ir medienos dirbinių eksportas padi­dėjo 12,5 procento, chemijos pramonės šakų produkcijos eksportas padidėjo 6,7 procento, o mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrenginių, televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatų eksportuota 6,5 procen­to daugiau. Šių grupių prekių eksporto prie­augis bendrą eksportą padidino 1,7 procento. Tuo tarpu mineralinių produktų eksportas su­mažėjo 16,4 procento ir tai bendrą prekių eksportą sumažino 4,2 procento. 2008 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas (be mineralinių produktų) padidėjo 10,2 pro­cento. 2008 m. pirmąjį pusmetį didžiausią Lietu­vos importo struktūros dalį sudarė minerali­niai produktai (18,0 proc). Transporto prie­monės ir pagalbiniai transporto įrenginiai sudarė 17,2 procento, mašinos ir mechani­niai įrenginiai, elektros įrenginiai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo apara­tai - 16,7 procento viso importo. Palyginti su 2007 m. pirmuoju pusmečiu, daugiausia padidėjo transporto priemonių ir pagalbinių transporto įrenginių importas - 102,4 procento. Mašinų ir mechaninių įrenginių, elek­tros įrenginių, televizijos vaizdo ir garso įra­šymo bei atkūrimo aparatų importas padidėjo 20,4 procento, netauriųjų metalų ir jų dir­binių - 17,2 procento, medienos ir jos dir­binių - 10,2 procento. Šių grupių prekių importo padidėjimas bendrą prekių importą padidino 13,9 procento. Labiausiai sumažėjo gyvų gyvūnų ir jų produktų (19,4 proc.) ir mineralinių produktų (16,0 proc.) importas. Tai bendrą prekių importą sumažino 4,2 pro­cento. 2008 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos importas (be mineralinių produktų) padidėjo 20,1 pro­cento. Analizuojamu laikotarpiu prekių ekspojtui ir importui padidėti didžiausią įtaką turėjo padidėjęs transporto priemonių eksport ir importas. Tai galima paaiškinti tuo, kaj nuo 2008 m. liepos 1 d. buvo panaikintas dėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimai., juridiniams asmenims, įsigyjantiems naujas transporto priemones. Todėl daugelis įmonių stengėsi iki tos dienos įsigyti transporto priei mones 18 procentų pigiau. Tai buvo pagrin­dinė transporto priemonių importo didėjimo priežastis. O eksportas didėjo todėl, kad pa-į didėjo Rusijos importuotojų lengvųjų automobilių paklausa, atsigavo po Rusijos krizės: stagnavusi rinka. Automobilių paklausą Rusi­joje dar labiau padidino nuo 2008 m. spalio 1 d. įsigalioję padidėję lengvųjų automobilių importo muitai. 2008 m. pirmąjį pusmetį Lietuva daugiau­sia eksportavo į ES valstybes (50,4 procen­to viso prekių eksporto). Eksportas į NVS valstybes sudarė 21,2 procento. Svarbiausios eksporto partnerės buvo Didžioji Britanija (15,8 procento viso prekių eksporto), Vokie­tija (10,7 proc), Rusija (13,5 proc.) ir Lat­vija (9,1 proc). Eksportas į ES valstybes praėjusių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 24,5 procento. Tai bendrą eksportą padidino 11,2 procento. Tačiau eksporto į ES valsty­bes padidėjimą lėmė 36,2 procento padidėjęs perdirbtų naftos produktų eksportas į ES vals­tybes: Didžiąją Britaniją, Daniją, Švediją Prancūziją. Lietuvos eksporto (be mineralinių produktų) veiksnių analizė rodo, kad didžiau­sią įtaką bendram eksportui turėjo padidėjęs 21,8 procento eksportas į NVS valstybes. Dėl to bendras prekių eksportas (be mineralinių produktų) padidėjo 4,6 procento. Sumažėjęs prekių eksportas (be mineralinių produktų) į Vokietiją, JAV, Suomiją, Ukrai­ną ir Nyderlandus bendrą prekių eksporto (be mineralinių produktų) didėjimą sumaži­no 6,0 procento. 2008 m. pirmąjį pusmetį Lietuva daugiau­sia importavo iš kitų ES valstybių (51,0 procen­to viso prekių importo). Importas iš NVS vals­tybių sudarė 24,0 procento viso prekių im­porto. Padidėjęs 24,5 procento importas iš kitų ES valstybių bendrą prekių importą padidino 11,2 procento. Importo iš NVS šalių sumažė­jimą lėmė sumažėjusios žalios naftos kainos (mineraliniai produktai sudarė 72,1 procento viso prekių importo iš NVS valstybių). Im­portas (be mineralinių produktų) iš NVS vals­tybių sumažėjo 9,8 procento, o tai bendrą prekių importą (be mineralinių produktų) su­mažino 1,1 procento. Importo (be mineralinių produktų) kaitos veiksniai rodo, kad praėjusių metų pirmąjį pusmetį importą 14,7 procento padidino 24,6 procento padidė­jęs importas iš kitų ES valstybių. Svarbiausia iš jų - Vokietija. Bendrą prekių importą 5,2 procento padidino 22,7 procento padidėjęs im­portas iš šios šalies. Šį padidėjimą lėmė pa­didėjęs transporto priemonių importas iš Vo­kietijos. 2008 m. pirmąjį pusmetį palyginti su 2007 m. pirmuoju pusmečiu, Lietuvos užsie­nio prekybos deficitas padidėjo 36,2 procen­to ir buvo 4068,4 mln. litų. Prekių eksporto ir importo saldo be mineralinių produktų padidėjo dar daugiau - 47,3 procento. Jį 45,2 procento padidino transporto priemonių 1 pav. Pagrindinių prekybos partnerių įtaką Lietuvos importo (be mineralinių produktų) kaitai 2008 m. pirmąjį pusmetį Labiausiai bendrą užsienio prekybos defi­citą padidino 87,7 procento ir 112,6 procento padidėję neigiami prekybos balansai su kitomis ES valstybėmis ir Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijos (CELPA) šalimis. Minėti veiksniai bendrą užsienio prekybos deficitą padidino atitinkamai 33,3 procento ir 12,9 pro­cento. Tačiau bendrą prekybos deficitą procento mažino 42,2 procento sumažė­jęs neigiamas prekių eksporto ir importo sal­do su NVS šalimis. Analizuodami užsienio prekybos deficitą, apskaičiuotą be minerali­nių produktų, matome, kad padidėjus neigia­mam užsienio prekybos su ES šalimis saldo procento, užsienio prekybos deficitas pa­didėjo 53,2 procento. Teigiamas prekybos (be mineralinių produktų) su NVS valstybėmis balansas, kuris praėjusių metų pirmąjį pus­metį padidėjo 94.3 procento, bendrą užsienio prekybos (be mineralinių produktų) deficitą sumažino 16,7 procento. Apibendrinant užsienio prekybos Lietuvo­je analizę pasakytina, kad 2008 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos užsienio prekybai didžiau­sią įtaką turėjo transporto priemonių ekspor­tas ir importas. Ankstesniais metais didžiau­sią įtaką turėjęs mineralinių produktų eks­portas ir importas praėjusiais metais padarė teigiamą poveikį, t. y. dėl sumažėjusių naftos kainų neigiamas mineralinių produktų balan sas praėjusiais metais sumažėjo 14,4 pro­cento, kartu sumažindamas Lietuvos užsie­nio prekybos deficitą 2,6 procento. Tuo tarpu 193,9 procento padidėjęs neigiamas transpor­to priemonių balansas bendrą prekių ekspor­to ir importo saldo padidino 26,4 procento. 3. Baltijos valstybių einamųjų sąskaitų deficitų įvertinimas Einamosios sąskaitos deficito kitimas priklau­so nuo daugelio veiksnių. Juos analizuojant galima teigti apie geresnes ar blogesnes ūkio raidos tendencijas. Toliau pamėginsime įver­tinti Baltijos valstybių einamųjų sąskaitų de­ficitus pasinaudodami 2 lentelėje pateikiamais išvestiniais rodikliais. 2008 m. pirmąjį pusmetį visų trijų Baltijos valstybių einamųjų sąskaitų deficitai buvo nei­giami ir, palyginti su atitinkamu 2007 m. lai­kotarpiu, padidėjo. Didžiausią įtaką tam tu­rėjo padidėję neigiami užsienio prekybos ba­lansai, kurie Lietuvos einamosios sąskaitos deficitą padidino 54,8 procento, Latvijos -78,7 procento, o Estijos - 146,4 procento. Spartesnis importo augimas buvo pagrindi­nis neigiamo užsienio prekybos balanso susi formavimo veiksnys. Nepaisant to, kad eina­mosios sąskaitos deficitai padidėjo, tai lėmė objektyvūs veiksniai - užsienio investicijų di­dėjimas, realus valiutos brangimas. Einamosios sąskaitos deficito finansavimo tiesioginėmis užsienio investicijomis lygį rodo einamosios sąskaitos deficito, apskaičiuoto be tiesioginių užsienio investicijų, ir BVP santykis. Šis rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo -1,1 pro­cento (2007 m.) iki 0,4 procento (2008 m. pir­mąjį pusmetį), Latvijoje - nuo -7,4 procento iki -0,3 procento, o Estijoje sumažėjo nuo 3,7 procento iki - 6,3 procento. Tik Lietuvai pakako tiesioginių užsienio investicijų eina­mosios sąskaitos deficitui visiškai finansuoti. Be to, Lietuvos einamosios sąskaitos defici­tas buvo finansuojamas ir užsienio investicijų portfeliu (atėmus ir šias investicijas, teigia­mas Lietuvos einamosios sąskaitos balansas sudarytų 6,3 procento BVP). Kitos užsienio investicijos, iš jų ir užsienio paskolos, nebuvo naudojamos Lietuvos einamosios sąskaitos deficitui finansuoti. To negalima pasakyti apie Latviją ir Estiją. Latvijai ir Estijai neužteko tiesioginių užsienio investicijų ir užsienio in­vesticijų portfelio visiškai finansuoti einamo sios sąskaitos deficitą. Labiausiai pasikeitė Estijos rodiklis, kadangi 35,6 procento su­mažėjo tiesioginės užsienio investicijos. Einamosios sąskaitos deficitui dengti šios šalys taip pat naudojo kitas užsienio investicijas, kurių didžiausią dalį sudarė grynieji pinigai įr ne rezidentų indėliai komerciniuose ban­kuose. BVP augimo ir įsipareigojimų užsieniui atotrūkį atspindi BVP augimo ir einamosios sąskaitos deficito (proc. BVP) santykis. Šis santykis optimalus, jeigu jis yra ne mažesnis už vienetą. 2008 m. pirmąjį pusmetį nė vie­noje Baltijos valstybėje šis santykis neviršijo vieneto ir buvo mažesnis nei 2007 metais. Lietuvoje jis buvo didžiausias (0,9). Vadina­si, BVP augimo ir įsipareigojimų užsieniui atotrūkis šiek tiek padidėjo, o tai nėra geras ženklas stabiliam einamosios sąskaitos defi­citui išlaikyti. 2008 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos pre­kių ir paslaugų eksportas padidėjo 12,9 pro­cento ir buvo pagrindinis einamosios sąskai­tos deficitą mažinantis veiksnys. Šis Latvijos rodiklis padidėjo nedaug (1,9 proc), o Esti­jos sumažėjo 3,3 procento. Visų trijų šalių prekybos partneriai buvo Vakarų rinkose, ta­čiau pastebimas eksporto didėjimas ir į NVS šalis (palyginti su 2007 m. pirmuoju pusme­čiu, Lietuvos prekių eksportas į NVS šalis padidėjo 25,5 procento [3]). Tai rodo, kad šių šalių gamintojai, įvertinę Rusijos krizės padarinius, vėl atranda rinkas Rytuose. Tačiau visų trijų Baltijos valstybių einamosios sąskai­tos deficitą didino spartesnis nei eksporto pre­kių ir paslaugų importo didėjimas (žr. 2 len­telėj. Šis didėjimas siejamas su užsienio in­vesticijų, kurios buvo skirtos importuojamoms investicinėms prekėms įsigyti, didėjimu. Vien Lietuvoje šių prekių importas 2008 m. pir­mąjį pusmetį padidėjo 66,3 procento. Užsienio prekybos apyvartos (prekių ir pa­slaugų eksporto ir importo) ir BVP santykis rodo šalies ūkio atvirumo lygį. Kuo šis san­tykis yra didesnis, tuo šalis laikoma labiau atviros ekonomikos šalimi, o jos užsienio pre­kyba yra mažiau jautri išorės disbalansams. Tokios šalies galimybės aptarnauti užsienio skolą ateityje priklauso nuo jos sugebėji­mų gauti užsienio valiutos įplaukų. 2008 m. pirmąjį pusmetį Estijos užsienio prekybos apyvartos ir BVP santykis buvo didžiausias iš trijų Baltijos valstybių (175,0 proc). Po jos ėjo Lietuva ir Latvija (111,8 proc. ir 100,5 proc). Vadinasi, Estija, eksportuoda­ma prekes ir paslaugas, galėtų gauti daugiau užsienio valiutos pajamų ir jos užsienio sko­los aptarnavimo išlaidos būtų mažesnės. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį Baltijos valstybių paslaugų balansai buvo teigiami. Pa­lyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, Lie­tuvoje ir Latvijoje jie padidėjo atitinkamai 15,4 procento ir 12,3 procento. Tai taip pat leido sumažinti einamųjų sąskaitų deficitą. Tuo tarpu Estijos paslaugų balansas, 42,0 pro­cento padidėjus paslaugų importui, sumažėjo 10,1 procento. Didžiausias iš trijų Baltijos valstybių buvo Latvijos paslaugų balansas (296,9 mln. Eurų ). Tiesioginės užsienio investicijos yra vie­nas iš pagrindinių einamosios sąskaitos defi­cito finansavimo šaltinių. Palyginti su atitin­kamu 2007 m. laikotarpiu, 2008 m. pirmąjį pusmetį jos Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo 55,2 procento ir 86,8 procento. Tik Lietuvai jų visiškai užteko einamosios sąskaitos defi­citui finansuoti. Tiesioginių užsienio investi­cijų Lietuvoje padidėjimą lėmė stambių ūkio objektų sėkmingas privatizavimas. Tuo tarpu tiesioginės užsienio investicijos Estijoje su­mažėjo ir jų neužteko finansuoti einamosios sąskaitos deficitą. Kitas einamosios sąskaitos deficito finan­savimo šaltinis - užsienio investicijų portfe­lis. Tik Latvijoje šios investicijos sumažėjo. Lietuvai ir Estijai sėkmingai išplatinus vy­riausybių euroobligacijas, jų užsienio inves­ticijų portfeliai padidėjo. Tačiau Estijai to ne­pakako einamosios sąskaitos deficitui finan­suoti. Tam Latvija ir Estija naudojo ir kitas užsienio investicijas. Tiesioginių užsienio investicijų ir užsienio investicijų portfelio santykis rodo, kuris iš šių rodiklių yra pagrindinis einamosios sąskai­tos deficito finansavimo šaltinis. Sis Lietu­vos ir Estijos rodiklis yra didesnis už viene­tą, todėl drąsiai galima teigti, kad pagrindinis einamosios sąskaitos deficito finansavimo šal­tinis buvo tiesioginės užsienio investicijos. 2008 m. pirmąjį pusmetį Lietuva ir Latvija grąžino daugiau užsienio paskolų negu gavo. Todėl jų grynosios užsienio paskolos buvo neigiamos. Taigi šios šalys einamosios są­skaitos deficitui finansuoti nenaudojo užsie­nio paskolų. To tarpu Estijos grynosios už­sienio paskolos buvo teigiamos (daugiau jų gauta nei grąžinta). Tačiau, minėta, Latvijos ir Estijos didžiausią kitų užsienio investicijų dalį sudarė grynieji pinigai ir indėliai. Jais ir buvo iš dalies finansuojamas einamosios są­skaitos deficitas. Tradicinis oficialiųjų užsienio atsargų pa­kankamumo rodiklis yra jų apimtis, skai­čiuojama importo mėnesiais. Lietuvos ir Lat­vijos galimybės finansuoti importą oficia­liosiomis tarptautinėmis atsargomis (skai­čiuojant mėnesiais) išliko pakankamai geros. 2008 m. pirmąjį pusmetį šis Lietuvos rodik­lis sudarė 3,87 (2007 m. - 2,99), o Latvijos -3,48 (3,43) mėnesio. Tuo tarpu Estijos im­porto finansavimo trukmė buvo mažiausia -2,16 mėnesio. Vadinasi, prireikus, importą dengti šiomis atsargomis Lietuva ir Latvija galėtų ilgiau. 6 lentelė. Išvestiniai rodikliai, skirti įvertinti einamosios sąskaitos deficitą Rodikliai Lietuva Latvija Estija 2007 m. m. 2008 m. I pusmetis 2007 m. 2008 m. I pusmetis 2007 m. 2008 m. I pusmetis Einamosios sąskaitos deficitas, % BVP -4,8 -6,3 -9,7 -6,7 -6,2 -12,3 Einamosios sąskaitos deficitas minus -1,1 0,4 -7,4 -0,3 3,7 -6,3 BVP pokytis / Einamosios sąskaitos deficitas, % BVP 1,23 0,90 0,79 0,66 0,80 0,42 Prekių ir paslaugų eksportas / BVP, % 50,4 53,1 44,9 45,8 91,9 83,0 Prekių ir paslaugų eksporto didėjimas, % 18,3 12,9 4.0 1,9 4,6 -3,3 Prekių ir paslaugų importo didėjimas, % 14,8 15,3 9,6 7,8 3,6 4,1 Užsienio prekybos apyvarta (prekių ir paslaugų) / BVP, % 106,3 111,8 101,1 100,5 187,6 175,0 Paslaugų balanso kitimas, % 20,1 15,4 11,6 12,3 7,6 -10,1 Tiesioginių užsienio investiciją 17,7 55,2 -56,7 86,8 40,2 -35,6 Užsienio investicijų portfelio didėjimas, % -41,4 85,7 649,4 -100,6 11,8 31,1 Tiesioginės užsienio investicijos / Užsienio 1,87 1,14 0,94 n. d. 6,42 1,48 Grynųjų užsienio paskolų didėjimas (valst.), % -31,6 39,7 -86,8 -29,9 -23,5 n. d. Grynųjų užsienio paskolų didėjimas 97,5 -25,8 602,8 -129,0 n. d. -85,0 Grynosios užsienio paskolos (valst.) / n. d. n. d. n. d. n. d. n. d. 126,3 Oficialiosios tarptautinės atsargos / 2,99 3,87 3,43 3,48 2,08 2,16 Oficialiųjų tarptautinių atsargų didėjimas, % 22,9 61,5 32,5 31,0 -10,2 20,1 Bendroji užsienio skola / Prekių ir paslaugų 87,1 86,3 163,7 178,0 65,5 75,5 Bendroji užsienio skola / BVP, % 43,9 44,2 73,5 75,2 60,1 64,6 Pastaba. Didėjimo tempas apskaičiuotas lyginant ataskaitinį laikotarpį su tuo pačiu praėjusių metą laikotarpiu 2008 m. pirmąjį pusmetį visų trijų Baltijos valstybių oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo: Lietuvos - 61,5 procento, Latvi- I jos - 31,0 procento, Estijos - 20,1 procento, 1 palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu. 1 Visos trys valstybės jų nenaudojo finansuoti 8 einamosios sąskaitos deficitą. Reikia atkreipti dėmesį į Baltijos valstybių bendrosios užsienio skolos kaitą. Skaičiuojant procentais nuo BVP, 2008 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bendroji užsienio skola buvo mažiausia (44,2 proc). Jos didėjimo tempai taip pat yra lėtesni nei Latvijos ir Es tijos. Pagal Pasaulio banko taikomą klasifikavimą priimtinas ir nepavojingas lygis yra j iki 60 procentų BVP ir nuo 132 procentų iki 1 220 procentų prekių ir paslaugų eksporto [4]. Į Latvija ir Estija viršijo šią ribą pagal pirmąjį rodiklį o pagal antrąjį Latvija išsiveržusi toli į priekį tarp trijų Baltijos valstybių. Ateityje šioms šalims gali kilti sunkumų grąžinti šią skolą, taip pat didės skolos aptarnavimo iš­laidos. Lietuvos, Latvijos ir Estijos 2008 m. pir­mojo pusmečio mokėjimų balansų klaidos ir praleidimai buvo su teigiamu ženklu. Vadi­nasi, į statistinę apskaitą nepateko dalis eks­porto ir investicijų pajamų. Tai rodo, kad šių valstybių einamųjų sąskaitų deficitai galėtų būti mažesni. 2007 metais, palyginti su 2006 metais, re­investicijos padidėjo 1,02 mlrd. Lt ir sudarė dau­giau kaip tris ketvirtadalius viso pajamų balanso deficito. Tuo tarpu dividendų išmokos tiesiogi,-niams užsienio investuotojams per nagrinėjamąjį laikotarpį. Gerokai spartesni prekių eksporto, palyginti su prekių importu, augimo tempai 2008 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su an­truoju ketvirčiu, lėmė, kad šalies mokėjimų ba­lanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) suma­žėjo 25,2 procento. Lyginant su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, 2008 m. trečiojo ketvirčio ESD padidėjo 72,0 procento (529,1 mln. Lt), o sau­sio-rugsėjo mėnesiais - 74,9 procento (1,77 mlrd. Lt). Išankstiniais duomenimis, 2008 m. trečiojo ketvirčio ESD sudarė 7,7 pro­cento, o sausio - rugsėjo mėnesiais - 9,2 procento BVP.9 1 lentelė. ESD bei ESD ir BVP santykis ESD, mln. Lt. ESD ir BVP santykis, % 2007 m. I ketv. -4761 -3,8 II ketv. -1158,06 -8,3 III ketv. -734,76 -5,0 IV ketv. -2369,03 -5,8 2008 m. I ketv. -1 189,23 -9,0 II ketv. -1 690,83 -11,0 III ketv. -1 263,85 -7,7 IV ketv -4 143,91 -2 2008 m. sausio-rugsėjo mėnesiais ESD dau­giausia augo dėl užsienio prekybos deficito ir didėjančio neigiamo pajamų balanso. Sparti ša­lies ūkio raida, didėjančios pajamos, palankesnės skolinimosi sąlygos didino vidaus paklausą. Išau­gusi vidaus paklausa didino spartų vartojimo pre­kių importą ir blogino užsienio prekybos balansą. Struktūriniu požiūriu einamosios sąskaitos de­ficito padidėjimą daugiausia lėmė nacionalinių santaupų sumažėjęs lygis ir tik iš dalies - pa­didėjęs investicijų lygis. Užsienio prekyba. 2008 m. trečiąjį ketvirtį (antrąjį ketvirtį iš eilės) prekių eksporto prie­augio tempas buvo didesnis už importo prieaugio tempus (atitinkamai sudarė 21,5% ir 19,6%). Iš­ankstiniais Statistikos departamento prie Lie­tuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2008 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 18,2 procento, o prekių im­portas - 17,1 procento. Palyginti sparčius prekių eksporto didėjimo tempus lėmė bendras stabilus šalies ūkio subjektų konkurencingumo lygis, sparčiai kylantis darbo našumas (palyginti su dar­bo užmokesčiu) ir stabilus eksporto kainų lygis pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu. Lietuvos prekių eksportą daugiausia veikė ES rinka. 2008 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, paly­ginti su 2007 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, prekių eksportas į ES (25 šalys) padidėjo 22,4 procento (į ES-15 - 23%, į naująsias ES nares - 21,2%). Eksporto į ES šalis augimas sudarė šiek tiek dau­giau kaip tris ketvirtadalius viso eksporto prie­augio. Prekių eksportas į NVS šalis per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 24,4 procento. Tai daugiausia lėmė spartus eksporto į Ukrainą ir Baltarusiją augimas (atitinkamai 50,9% ir 37,9%). Eksportas į Rusiją padidėjo 10,5 procento. Eksporto į NVS šalis augimas nulėmė penktadalį viso eksporto augimo.10 Didžiausią poveikį prekių eksporto didėjimui turėjo mineralinių produktų eksportas. Per na­grinėjamąjį laikotarpį jis padidėjo 44,4 procento ir sudarė pusę viso prekių eksporto prieaugio. Neįskaitant mineralinių produktų, prekių eks­portas 2008 m. sausio-rugsėjo mėnesiais padi­dėjo 11,5 procento. Mašinų ir įrenginių eksportas padidėjo 42,1 procento ir sudarė beveik ketvir­tadalį viso eksporto prieaugio. Nors prekių eksportas didėjo sparčiau negu importas, 2008 m. sausio-rugsėjo mėnesiais už­sienio prekybos deficitas, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, padidėjo 785,5 mln. litų. Prekių importo augimą skatino padidėjusi vi­daus paklausa ir sumažėjusios importo kainos dėl nuvertėjusio dolerio. 2008 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, sparčiausiai di­dėjo vartojimo prekių importas - 23,8 procento, o iš jų ilgalaikio vartojimo prekių - net 42,0 pro­cento. Išvados 1. Baltijos valstybių einamųjų sąskaitų defi­citų analizė parodė, kad 2008 m. pirmąjį pus­metį visų trijų valstybių einamųjų sąskaitų deficitai susidarė dėl objektyvių priežasčių. Didžiausią įtaką tam padarė padidėjęs užsie­nio prekybos deficitas ir neigiamas pajamų balansas. Padidėjęs prekių ir paslaugų eks­portas į Vakarų rinkas buvo einamosios są­skaitos deficitą mažinantis veiksnys. 2. Lietuvos užsienio prekybos rodikliai 2008 m. sausio–birželio mėn. (pagal Statistikos departamento Specialiąją prekybos sistemą), palyginti su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, sparčiai didėjo: eksportuotų prekių vertė padidėjo 33,6 proc., o importuotų – 24,9 proc. Eksporto plėtra šiuo laikotarpiu buvo spartesnė, todėl prekybos deficitas padidėjo, palyginti nedaug (4,8 proc.). 3. Minėtų rezultatų tendencijoms įtakos turėjo nusistovėję AB „Mažeikių nafta“ darbo rezultatai ir joje perdirbtų naftos produktų eksporto, kuris, kaip ir ankstesniais metais, vėl sudarė didelę Lietuvos eksporto dalį. Dėl minėtų priežasčių eksportuotų Lietuvos kilmės prekių vertė žymiai padidėjo (38,4 proc.). Didžiausia prekių dalis eksportuota ir importuota į ES bei ELPA valstybių rinkas, kuri kartu sudėjus sudarė 64,8 proc. viso Lietuvos eksporto ir 58,6 proc. viso Lietuvos importo. 4. Pagrindinis Baltijos valstybių einamo­sios sąskaitos deficito finansavimo šaltinis -investicijos. Nors tiesioginės užsienio inves­ticijos į Lietuvą ir Latviją padidėjo, tačiau tik Lietuvai jų visiškai užteko finansuoti eina­mosios sąskaitos deficitą. Tuo tarpu sumažė­jus šioms investicijoms Estijoje, ji kartu su Latvija taip pat naudojo užsienio investicijų portfelį ir kitas investicijas, kurių didžiausią dalį sudarė grynieji pinigai ir ne rezidentų indėliai komerciniuose bankuose. Tai nėra tin­kamas finansavimo šaltinis, nes jis didina valstybės užsienio skolą. 5. 2008 m. pirmąjį pusmetį importo paden­gimas oficialiosiomis tarptautinėmis atsargo­mis (mėnesiais) Lietuvoje ir Latvijoje buvo pakankamai didelis. Vadinasi, prireikus jos galėtų ilgiau nei Estija importą dengti šiomis atsargomis. 6. Visų trijų Baltijos valstybių oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo. Vadinasi, ei­namosios sąskaitos deficitui finansuoti jos ne­buvo naudojamos. 7. Latvijos ir Estijos bendrosios užsienio skolos ir BVP santykis viršijo priimtinas ri­bas. Be to, Latvijos užsienio skolos ir prekių ir paslaugų eksporto santykis yra gerokai nu­tolęs nuo kitų dviejų Baltijos valstybių. Lat­vijai, taip pat Estijai gali iškilti sunkumų atei­tyje grąžinti šią skolą, gali padidėti skolos aptarnavimo išlaidos. 8. Lietuvos, Latvijos ir Estijos 2008 m. pir­mojo pusmečio mokėjimų balansų klaidos ir praleidimai buvo teigiami. Vadinasi, į statis­tinę apskaitą nepateko dalis eksporto ir in­vesticijų pajamų. Tai rodo, kad šių valstybių einamosios sąskaitos deficitas galėtų būti ma­žesnis. Literatūra 1. Balance of Payments of Latvia. Quarterly Bul-letin. 2/2008. Bank of Latvia, 2008. 2. Estonian Preliminary Balance of Payments for the Second Quarter of 2008. Newsletter No 5 (228), Bank of Estonia, 23 September 2008. 3. Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas 2008/2. Lietuvos bankas, 2008. 4. Roubini N., Wachtel P. Current Account Sustain-ability in Transition Economies. National Bureau of Economic Research, Working Paper No 6468, 1998. 5. Lietuvos statistikos metraštis 2006. Vilnius: Statistikos depar­tamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006.437 p. 6. BIVAINIS, J.; MIŠKINIS, G.; ŽIAUNYS, H. Užsienio pre­kybos analizės metodika. Vilnius: Mokslo aidai, 1999. 37 p. 7. PATALAVIČIUS, R.; ŽIAUNYS, H. Užsienio prekyba: ten­dencijos, efektyvumas ir problemos. Vilnius: Mokslo aidai, 2001. 70 p. 8. MIEČINSKIENĖ, A. Tiesioginio investavimo užsienyje mo­deliavimas: daktaro disertacija; socialiniai mokslai; ekonomi­ka. Vilnius: Technika, 2003. 118 p. 9. PETROŠIŪTĖ, M. Tiesioginių_ užsienio investicijų analizė: baigiamasis magistro darbas. Vilnius: Technika, 2005. 115 p. 10. URBONAS, J. A. Eksporto organizavimas ir planavimas. Kau­nas: Technologija, 2003. 192 p, 11. JAKUTIS, A.; LIUKAITIS, R.; PURLYS, Č. Lietuvos prekių bei paslaugų, eksporto analizė, jo plėtros ir skatinimo strate­ginių krypčių parengimas; mokslo tiriamojo darbo ataskaita [interaktyvus], Vilnius, 2006. 73 p. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!