Vartojimo paskolų rinkos tyrimas: AB "Swedbank"

 VILNIAUS KOLEGIJA EKONOMIKOS FAKULTETAS Marketingo katedra AB „HANSA BANKAS“ VARTOJIMO PASKOLŲ RINKOS TYRIMAS Banko rinkodaros kursinis darbas Vilnius 2008 TURINYS ĮVADAS 3 I. Teorinė dalis 1. "Hansabanko" charakteristika 4 2. Vartojimo paskola. 6 II. Analitinė dalis 1. Segmentavimas pagal amžių 8 2. Segmentavimas pagal šeimyninę padėtį 12 3. Segmentavimas pagal pajamas 16 IŠVADOS 20 LITERATŪRA 21 PRIEDAI 22 ĮVADAS Lietuvos ekonomikos augimo tempas pasireiškia visose gyvenimo srityse, tai yra didėja gyventojų poreikiai daugiau pirkti, investuoti. Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau žmonių naudojasi bankų teikiamomis paslaugomis, nes bankas - tai saugi vieta laikyti pinigus, investuoti savo santaupas ir tuo pačiu uždirbti dar daugiau lėšų. Iš sukauptų investicijų bankas teikia paskolas savo klientams, todėl bankas turi elgtis protingai su šiais pinigais. Tai indėliai, kuriuos reiks grąžinti klientams jiems pareikalavus. Būtent dėl šios priežasties vadybininkų atsakomybė yra labai didelė, nes teikiant paskolas reikia peržvelgti daugybę aspektų, susijusių su kreditais: kur pinigai bus panaudoti, ar skolininkas galės laikų grąžinti paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis. Todėl reikia išsiaiškinti klientų, imančių paskolą, finansinę padėtį, pastovias pajamas, taip pat klientų mokomumą bei disponavimą pinigais praeityje, kaip ir kur jis juos panaudodavo. Jeigu visos šios sąlygos yra patenkinamos, bankas suteiks klientui paskolą. Gerėjant finansinei padėčiai vis daugiau gyventojų naudojasi bankų teikiamais ilgalaikiais ir trumpalaikiais kreditais. Bankas, matydamas ypatingai didėjančią paklausą, stengiasi pritraukti kuo daugiau klientų, siūlydamas jiems įvairias akcijas, priimtinas palūkanas, išsimokėjimo sąlygas. Darbo tikslas – atlikus rinkos tyrimą, išsiaiškinti Vilniaus miesto gyventojų nuomonę apie HANSA BANKO teikiama vartojimo paskolą ir pasiūlyti sprendimą kaip tą padėtį pagerinti. Darbo problema – nepakankamas informacijos kiekis apie HANSA BANKO teikiamas paskolas. Darbo tikslas bus siekiamas šiais uždaviniais : ▪ išnagrinėti vartojamąją paskolą; ▪ atlikti anketinę apklausą; ▪ išsiaiškinti ar apklaustieji naudojosi vartojimo paskolą; ▪ išsiaiškinti tarp kurių respondentų populiari vartojimo paskola; ▪ išsiaiškinti kokios priežastys lėmė apklaustųjų apsisprendimą imti ar neimti paskolą. Tyrimo objektas – HANSA BANKO siūlomas vartojimo paskolos produktas. Tyrimo metodas – tiesioginė apklausa klausimyno pagalba. Buvo apklausta 60 respondentų Vilniaus mieste, kuriuos tiesiogiai apklausėme anketos būdu. Išsami ir tiksli rinkodaros analizė nukreips banko veiklą teisinga kryptimi. Nuo rinkodaros analizės taip pat priklausys tolesni į ateitį numatyti banko tikslai. Tinkamai vykdant rinkodaros politiką bankas gali užsitikrinti veiklos efektyvumą ir pelningumą ilgam laikui. Tai nulemia rinkodaros analizės svarbą banko veikloje. TEORINĖ DALIS 1. „Hansabanko“ CHARAKTERISTIKA 2001 metų birželio pradžioje įsigaliojo sutartis, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybė pardavė Estijoje įregistruotam bankui AS Hansabank 90.733 proc. AB Lietuvos taupomojo banko (LTB) akcijų paketą ir LTB tapo privačiu banku. Tuo metu LTB Lietuvos rinkoje užėmė antrąją vietą pagal valdomą turtą (3,592 milijardo litų, t. y. 26,9 proc. visos rinkos). LTB buvo išdavęs 804 milijonus litų paskolų (tai sudaro 17,8 proc. rinkos) bei turėjo 1,5 milijono klientų. Pagal skyrių tinklą tai buvo stambiausias bankas Lietuvoje, jis turėjo daugiau kaip 400 klientų aptarnavimo skyrių. Iš viso banke dirbo 3662 darbuotojai. 2001 rugpjūčio mėn. bankas išplatino naują 150 mln. litų akcijų emisiją ir padidino akcinį kapitalą iki 317.332 mln. litų. Visą emisiją įsigijo bankas AS Hansabank. 2001 gruodžio mėn. buvo baigtas Lietuvos taupomojo banko reorganizavimas - prie jo prijungtas AB bankas "Hansabankas".Po reorganizavimo akcinis banko kapitalas tapo 370.332 mln. litų. Buvo pertvarkoma banko struktūra. 48 banko skyriai pertvarkyti į 9 regionų skyrius. Regionų skyriai Lietuvos Respublikos įmonių registre galutinai įregistruoti 2002 metų sausio mėn. Taip pat buvo įgyvendinama ir viso tinklo pertvarka - iš daugiau kaip 400 banko padalinių buvo palikta 211. Kartu vyko banko darbuotojų atranka, kuriai pasibaigus viso banko darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 3629 iki 3100 (per 7 mėnesius). Vykstant skyrių pertvarkai buvo steigiami nauji klientų aptarnavimo padaliniai. Siekiant aukštesnės kokybės didžiuosiuose miestuose du, trys ar daugiau poskyrių buvo sujungti į vieną didelį padalinį. Be to, bankas užmezgė gerus bendradarbiavimo santykius su stambiausiomis prekybos organizacijomis - didžiausiose jų parduotuvėse pradėti steigti banko poskyriai. Po reorganizavimo bei skyrių tinklo pertvarkymo bankas ir toliau liko plačiausią padalinių tinklą Lietuvoje turinčiu banku. Reorganizuojant skyrių tinklą buvo diegiamas naujas, į klientus orientuotas organizacijos modelis, kuris pakeis anksčiau egzistavusią "operacinės nuostatos" organizaciją. 2001 metų pabaigoje, užbaigus darbuotojų atranką, visuose 9 regionų skyriuose dirbo 2438 darbuotojai - tai 17 procentų mažiau negu metų pradžioje. 2001 metais pradėta diegti bankinę sistemą, veikiančią realaus laiko režimu. 2001 metais bankas sukūrė pagrindą naujai gyventojų kreditavimo sistemai. Standartizavus banko paskolų produktus ir suaktyvinus darbą su skolininkais, pagerėjo privačių paskolų portfelio kokybė, laikų negrąžintų paskolų dalis sumažėjo iki 5 procentų. Nuo 2001 m. kovo mėnesio bankas pradėjo teikti vartojamąsias paskolas, o nuo spalio mėnesio pradėjo teikti kreditavimo paslaugas internetu. Suteiktų paskolų suma per metus padidėjo nuo 963 mln. iki 1188 mln. litų, iš tos sumos juridiniams asmenims išduotų paskolų portfelis buvo padidintas daugiau kaip 240 milijonų litų. Priimtų indėlių padaugėjo iki 3276 mln. litų palyginti su 2825 mln. metų pradžioje. Tuo metų, kai AB "Hansabankas" buvo prijungtas prie LTB, jis turėjo išdavęs paskolų už 211 mln. litų, o indėliai jame sudarė 273 mln. litų. Per 6 mėnesius visoje banko "Hansa - LTB" struktūroje buvo įdiegti bendrieji Hansabank grupės kreditavimo ir įmonių reitingų nustatymo principai. Padedant Hansabank grupės kreditų analitikams buvo išnagrinėta didžiausių banko skolininkų finansinė būklė, įvertintos perspektyvos ir sumodeliuotos kritinės situacijos. Tai leido objektyviai įvertinti banko paskolų, suteiktų įmonėms, portfelio būklę ir imtis reikalingų priemonių galimoms rizikos rūšims sumažinti. 2001 metais telefoninės bankininkystės departamentas pradėjo teikti paslaugas telefonu, kad klientai visą reikiamą informaciją galėtų gauti telefonu vienoje vietoje. Nuo 2001 m. spalio mėn. telefoninės bankininkystės specialistai pradėjo registruoti elektroniniu paštu gaunamus klientų laiškus (skundus, pretenzijas, prašymus ir pan.), elektroniniu paštu teikti atsakymus šių laiškų autoriams, teikti pagalbą hanza.net ir Telehansa klientams bei banko kortelių turėtojams. 2. VARTOJIMO PASKOLA Vartojimo paskola teikiama fiziniams asmenims, vartojimo poreikiams tenkinti - būstui suremontuoti, sumokėti už gydymą arba mokslus, išvykti atostogų, tačiau labai dažnai vartojamosios paskolos teikiamos reikalingam pirkiniui įsigyti - baldams, įvairiai įrangai ar technikai. Paskolos suma priklauso nuo gaunamų grynųjų pajamų – suteikiama nuo 1000 iki 20000 Lt paskola. Kadangi komerciniai bankai platina mokėjimo korteles fiziniams asmenims, kurios yra plačiai naudojamos kaip atsiskaitymo priemonė, tai ir kredito limitus komerciniai bankai fiziniams asmenims paprastai nustato mokėjimo kortelių sąskaitose. Išnaudotas kredito limitas paprastai turi būti padengiamas kiekvieną mėnesį, tačiau nuolatiniams ir patikimiems klientams kredito įstaigos leidžia kas mėnesį padengti ne iškarto visą, o sutartą dalį panaudoto kredito limito. Vartojimo paskola gali būti skirstoma pagal: 1) panaudojimo pobūdį; 2) paskolos terminą. Pagal panaudojimo pobūdį skirstoma į: 1) paskolą neatidėliotiniems poreikiams tenkinti – gydymo, mokslo išlaidoms padengti; 2) mokesčiams, draudimo įmokoms sumokėti. 3) kapitalinio remonto išlaidoms padengti. Bankai suteikdami paskolą, nekontroliuoja, kur jie panaudojami. Vartojimo paskola suteikiama tiesiogiai besikreipiantiems asmenims į banką. Svarbiausias šios paskolos požymis, kuris ją išskiria iš visų kitų kreditavimo formų – tai trumpalaikiškumas. Terminas nuo 3 mėn. iki 5 metų, nustatomas priklausomai nuo kredito sumos, gaunamų pajamų. Vidutinio ilgumo ir ilgiems kreditams būtina grąžinimo garantija – kito patikimo asmens laidavimas arba užstatomas turtas, trumpalaikėms paskoloms (iki 3 metų) to nereikia. Paskola be užstato yra išduodama trumpesniam laikui negu paskola su užstatu. Visos vartojimo paskolos yra periodiško mokėjimo, tiek skolininkui, tiek skolintojui yra patogiau paskolą grąžinti dalimis, nei kaupti sumą ir visą grąžinti iš karto. Nors kreditinės operacijos laikomos pačia pelningiausia bankų veiklos srytimi, tačiau jos susijusios su tam tikra tikimybe, kad suteikti kreditai nebus grąžinti dėl pervertintų klientų finansinių galimybių. Teikiant paskolas dėl tam tikro neapibrėžtumo rinkos ekonomikoje visada egzistuoja rizika, kad bus pažeista kredito grąžinimo tvarka. Dėl to norint išvengti neigiamų pasekmių būtina kuo tiksliau įvertinti klientų kreditingumo galimybes. 1 lentelė Klientams suteiktos paskolos, mln. Lt. AB bankas „HANSABANKAS“ 2005 m. 6101 2006 m. 9266 2007 m. 13433 2 lentelė Palūkanų normų pasikeitimas Lietuvos bankuose 2005 - 2007 metais, sausio mėn. Eil. nr. Metai, mėn. Palūkanų norma, (proc.) Skirtumas su 2005 01 metais (proc.) 1. 2005 01 10,40 - 2. 2006 01 6,84 -34,23 3. 2007 01 7,89 -24,14 1 pav. Palūkanų normų pasikeitimas Lietuvos bankuose 2005 - 2007 metais, sausio mėn. Iš antros lentelės ir pirmo paveikslo matome, kad palyginus su 2005 metais, 2006 metais vartojamųjų paskolų palūkanų norma sumažėjo 34,23%, nes 2005 m. sausio mėn. jį buvo 10,40%, o 2006 m. sausį 6,84%. Kadangi 2007 m. sausio mėn. vartojamųjų paskolų palūkanos buvo 7,89%, tai palyginus su 2005 m. tuo pačių laikotarpių sumažėjo 24,14 %. Matome kad 2007 m. sausio mėn., sumažėjimas mažesnis negu 2006 m. sausio mėn. Palūkanų normos sumažėjimas lėmė suteiktų paskolų dydį. ANALITINĖ DALIS SEGMENTAVIMAS PAGAL AMŽIŲ 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių 3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems žinomas „HANSABANKAS“ ar ne. 4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems žinoma vartojimo paskola ar ne. 5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie yra pasinaudoję vartojimo paskola ar ne. 6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokiam banke paėmė vartojimo paskolą. 7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kas lėmė jų apsisprendimą imti vartojimo paskolą. 8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, iš kur sužinojo apie vartojimo paskolą. 9 pav. Respondentų apsisprendimo priežastys, lėmusios imti kreditą pasirinktame banke. Šiame rinko tyrime dalyvavo 60 Vilniaus miesto gyventojų. Atlikus apklausą ir suvedus visus duomenis iš 2 diagramos matome, kad respondentų pasiskirstymas pagal amžių yra įvairus: didžiausią dalį sudaro 26 – 35 metų amžiaus (25%) ir 36 – 45 metų (25%) amžiaus apklaustieji, 23 % visų respondentų yra 18 – 25 metų asmenys, dalyvavę apklausoje, kiek mažiau yra virš 56 metų (17 %) bei 45 – 55 metų amžiaus respondentų (10 %). 3 diagrama rodo, kad apie HANSA BANKĄ žino visi apklaustieji. 4 diagrama rodo, kad apie vartojimo paskolą nežinojo tik 3,3% respondentų virš 56 metų. Iš 5 diagramos matosi, kad daugiausiai naudojasi vartojimo paskola jauni žmonės 18 – 25 metų (8,3%), šie respondentai yra bepradedantys gyventi savarankiškai ir norėdami įsitvirtinti ima kreditus. Visai neima kreditų žmonės virš 56 metų (0%), vyresnio amžiaus žmonės nelabai pasitiki bankais, ir nėra linkę skolintis pinigų. 18 – 25 metų amžiaus respondentai, imantys paskolas, labiausiai pasitiki HANSA ir SNORO banku (atitinkamai 3,3% ir 3,3%), todėl naudojasi jų paslaugomis, 26 – 35 metų amžiaus apklaustieji taip pat pirmenybę teikia HANSA bankui (3,3%). Visi apklaustieji nuo 18 iki 46 metų truputi mažiau pasitiki SEB Vilniaus banku (1,7%). Iš 7 grafiko matome, dėl kokių priežasčių respondentai ima paskolą. 18 – 25 metų amžiaus apklaustieji dažniausiai imdavo paskolą mašinos pirkimui, arba buitinės technikos pirkimui (3,3% ir 3,3%), vyresnieji 26 – 35 metų amžiaus daugiausiai imdavo buto remontui. Paklausus, iš kur žmonės sužinojo apie vartojimo paskolą, štai kaip pasiskirstė nuomonės. 18 – 25 metų amžiaus respondentai daugiausiai sužinojo iš draugų (10%), o 26 – 35 ir 36 – 45 metų amžiaus iš banko darbuotojų (10% ir 15%). Vyresnio amžiaus respondentai, virš 56 metų daugiausiai sužinojo iš reklamų rodymų per TV arba iš spaudos (8,3%). Apsisprendimą imti paskolą iš banko lemia tam tikros priežastys. Mūsų atveju visi respondentai, išskyrus tuos, kurie neėmė paskolos, atsakė vienareikšmiškai, kad toji priežastis buvo per mažos pajamos. Kiekvienas asmuo, naudodamasis banko paslaugomis pastebi vienokius ar kitokius to banko bei jo teikiamos informacijos trūkumus. Respondentai yra nepatenkinti dėl didelių palūkanų, norėtų daugiau informacijos apie bankų teikiamus kreditus bei reiktų palankesnių išsimokėjimo sąlygų. SEGMENTAVIMAS PAGAL ŠEIMYNINĘ PADĖTĮ 10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį. 11 pav. . Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems žinomas „HANSABANKAS“ ar ne. 12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems žinoma vartojimo paskola ar ne 13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie yra pasinaudoję vartojimo paskola ar ne. 14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokiam banke paėmė vartojimo paskolą. 15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kas lėmė jų apsisprendimą imti vartojimo paskolą. 16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, iš kur sužinojo apie vartojimo paskolą. 17 pav. Respondentų apsisprendimo priežastys, lėmusios imti kreditą pasirinktame banke. Suvedus duomenys iš 10 grafiko matome, kad didesnė dalis respondentų pagal šeimyninę padėtį sudaro vedę žmonės – 55%, nevedę sudaro – 26,7% ir likusioji dalis išsiskyrę žmonės – 18,3%. Kaip matome 11 grafike, apie HANSA BANKĄ žino visi apklaustieji respondentai. Iš 12 grafiko matome, kad apie vartojimo paskolą nežinojo tik 1,7% vedusių žmonių ir 1,7% išsiskyrusių žmonių. 4 grafikas rodo, kad daugiausiai skolinasi iš banko vedę žmonės (11,7%) ir nevedę (8,3%), o išsiskyrę respondentai nėra linkę imti vartojimo paskolos (0%). Respondentai pagal pasirinktą banką pasiskirstė labai įvairiai: nevedę žmonės daugiausiai naudojasi HANSABANK paslaugomis (6,7%), vedę žmonės pasirinko SEB VILNIAUS BANKĄ (5%). Iš 6 grafiko matome, kad nevedę respondentai vartojimo paskolą panaudojo automobilio pirkimui (5%) ir buitinės technikos pirkimui (3,3%).Vedę respondentai paimtą vartojimo paskolą daugiausiai panaudojo buto remontui (6,7%), automobilio pirkimui (3,3%), mažiausiai panaudojo buitinės technikos pirkimui (1,7%). Žvelgiant į 7 grafiką matome informacijos šaltinį iš kurio respondentai sužinojo apie vartojimo paskolą. Nevedę žmonės dažniausiai sužinodavo apie vartojimo paskolą iš draugų (13,3%), iš televizijos, spaudos ar interneto (8,3%), o iš banko darbuotojų sužinojo tik nedaug (5%) apklaustųjų. Vedę respondentai apie vartojimo paskolą sužinojo iš banko darbuotojų (28,3%) ir iš televizijos, spaudos ar interneto (17%). Iš draugų sužinojo 8,3%, o visai nežinojo apie vartojimo paskolą 1,7% respondentų. Išsiskyrę žmonės dažniausiai sužinodavo apie vartojimo paskolą iš televizijos, spaudos ar interneto - 8,3%, iš draugų - 5%, ir iš banko darbuotojų - 3,3%, o nežinojo apie vartojimo paskolą 1,7%. Apsisprendimą imti paskolą iš banko lėmė mažos respondentų pajamos. Nevedusių – 3,3%,o vedusių - 11,7% . Išsiskyrę žmonės nebuvo paėmę vartojimo paskolos. SEGMENTAVIMAS PAGAL PAJAMAS 18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pajamas 19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems žinomas „HANSABANKAS“ ar ne. 20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems žinoma vartojimo paskola ar ne. 21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie yra pasinaudoję vartojimo paskola ar ne. 22 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokiam banke paėmė vartojimo paskolą. 23 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kas lėmė jų apsisprendimą imti vartojimo paskolą. 24 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, iš kur sužinojo apie vartojimo paskolą. 25 pav. Respondentų apsisprendimo priežastys, lėmusios imti kreditą pasirinktame banke. Atlikus apklausą ir suredagavus duomenis iš 18 diagramos matome, kad daugumos respondentų pajamos yra nuo 1000 - 2000 Lt, tai sudaro 63,3 % apklaustųjų. Kiek mažiau – 18,3 % apklaustųjų – 2000 – 3000 Lt, 16,7 % respondentų pajamos iki 1000 Lt, o mažiausiai tik 1,7 % apklaustųjų – virš 3000 Lt. Iš 19 diagramos matome, kad apie HANSA banką žino visi respondentai. 20 diagrama mums rodo, kad tik nedidelė dalys apklaustųjų nežinojo apie vartojimo paskolą 1,7%. Atsižvelgiant į 21 diagramos duomenis galime teigti, kad dauguma apklaustųjų nėra paėmę paskolos. Labiausiai nelinkę imti kreditų yra respondentai, kurių šeimose pajamos iki 1000Lt ir virš 3000 Lt (0 %). Daugiausiai ima paskolas žmonės, kurių pajamos yra 1000 – 2000 Lt (13,3%), mažai ko skiriasi ir tie, kurių pajamos 2000 – 3000Lt (6,7%). Didėjant pajamų daliai tenkančiai vienam šeimos nariui mažėja ir skirtumas tarp ėmusių kreditus ir neėmusių. Taigi galime teigti kad pajamų dalis tenkanti vienam šeimos nariui yra svarbus rodiklis imant kreditus, kai ši suma yra maža tai ir žmonės nėra linkę imti kreditus ir atvirkščiai. Žmonės, kurie daugiausiai ima kreditus, o tai yra tie, kurių pajamos 1000 – 2000Lt yra paėmę kreditą HANSA banke (5%) ir SEB Vilniaus banke (5%), o SNORO banke tik 3,3%. Tokį jų apsisprendimą galėjo lemti palankios išsimokėjimo sąlygos ar teigiami atsiliepimai iš trečiųjų asmenų, arba kitos palankios sąlygos. Kai pajamos yra 2000 – 3000Lt respondentai pirmenybę teikė taip pat HANSA bankui (3,3%), ir tik visai nedaug apklaustųjų yra pasiskolinę iš SNORO banko ir kitų bankų (atitinkamai 1,7% ir 1,7%). Remiantis 23 diagramos duomenimis galime pasakyti, kad dauguma respondentų, kurių pajamos 1000 – 2000Lt paskolą paėmė mašinos pirkimui (8,3%), buitinės technikos pirkimui 3,3%, ir buto remontui 1,7%. O tie, kurių pajamos 2000 – 3000Lt paskolą daugiausiai ėmė buto remontui (5%) ir 1,7% buitinės technikos pirkimui. Informacijos apie vartojimo paskolą respondentai, kurių pajamos iki 1000Lt gavo iš TV, spaudos ar interneto (8,3%), iš draugų (3,3%) ir banko darbuotojų (3,3%). Tie, kurių pajamos 1000 – 2000Lt daugiausiai sužinojo iš banko darbuotojų (26,7%), kiti 18,3% iš TV, spaudos ar interneto, o likusieji 16,7% iš draugų. Kurių pajamos 2000 – 3000Lt apie vartojimo paskolą sužinojo iš TV, spaudos ar interneto (6,7%) ir iš draugų (6,7%), kiti 5% sužinojo iš banko darbuotojų. Tiems, kurių pajamos virš 3000Lt tikriausiai užtenka savų lėšų, todėl jie nesidomi paskolomis, tai rodo apklausa. Atsižvelgiant į 25 diagramos duomenis matome, kad vienintelė priežastis, lėmusi respondentų apsisprendimą imti paskolą, yra mažos pajamos. Tų, kurių pajamos 1000 – 2000lt (13,3%), o tų kurių 2000 – 3000Lt (6,7%). IŠVADOS IR SIŪLYMAI Kiekvienas bankas, siekdamas pritraukti kuo daugiau klientų ir kuo tiksliau patenkinti jų lūkesčius, turėtų atsižvelgti į esamų ir potencialių klientų poreikius. Kadangi banko pagrindinis pelno šaltinis susideda iš klientų mokamų palūkanų už suteiktus kreditus, tai bankas turėtų labiausiai atsižvelgti į paskolų rinką. Atlikdamos šį darbą mes stengėmės kuo tiksliau išsiaiškinti vartotojų žinias, lūkesčius ir priežastis, sąlygojančias klientų apsisprendimą imti paskolas . Dauguma apklaustųjų nėra paėmę iš banko vartojimo paskolos. Tam įtakos turi jų amžius, kadangi vyresni žmonės nėra linkę skolintis pinigų, šeimyninė padėtis, o taip pat ir pajamos. Kuo mažesnės šios pajamos, tuo mažesnė galimybė gauti iš banko kreditą, o turint pakankamas pajamas skolintis nereikia. Tuo tarpu vidutines pajamas gaunantys respondentai yra linkę imti kreditus. Taip pat respondentai, dalyvavę apklausoje, pirmenybę teikia HANSABANK, nes jame, jų nuomone, yra palankios išsimokėjimo sąlygos, nedidelės palūkanos ir šiaip palankios sąlygos eiliniam žmogui. Norint pagerinti teikiamų kreditų kokybę, atsižvelgdamos į respondentų siūlymus ir pageidavimus, HANSABANK siūlytumėme teikti kuo daugiau, klientus dominančios informacijos, apie teikiamus kreditus, kadangi informacijos stoka mažina potencialių klientų kiekį. Atitinkamai plėsti informacijos pateikimo kanalus, t.y. informaciją platinti kuo įvairesniais būdais (reklama skrajutėse, skambučiai esamiems ir potencialiems klientams ir pan.). Taip pat bankas, siekdamas pritraukti kuo daugiau klientų, galėtų teikti kreditus mažesnėmis palūkanomis ir palankesnėmis išsimokėjimo sąlygomis. Žinoma, tai padaryti yra sudėtinga, kadangi banko tiek palūkanų, tiek išsimokėjimo sąlygos tiesiogiai priklauso nuo atitinkamų rinkoje esančių sąlygų, tačiau bankas galėtų „sužaisti“ teikdamas įvairias akcijas, ar pavyzdžiui, suteikdamas mažesnes palūkanas tik išskirtinais atvejais, t.y. su papildomom sąlygom. Taigi sudarant sutartis su bankais, o ypač imant paskolas, kiekvienas žmogus turi gerai apsvarstyti įvairius faktorius bei detales, susijusias su banko teikiamais kreditais, nes vienas neatsargus žingsnis ir jus galit viską prarasti, o padarytas klaidas kartais būna be galo sunku ištaisyti. LITERATŪRA 1. baltrūnienė, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Vilnius, 2003. 74 p. ISBN 9955-51916-9. 2. Hansa bankas. [interaktyvus]. Vilnius, 2007 [žiūrėta 2008 rugpjūčio 27]. Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!