Vandenyno dugnas

Duomenų apie vandenyno gelmes atsirado XIX a. pradžioje, kai išrastas sunkiasvoris naro kostiumas ir atsirado galimybių panirti į didesnį ( maždaug 40 m.) gylį bei po vandeniu išbūti ilgesnį laiką. 1919 m. išrastas gylio matavimo prietaisas echolotas, kuriuo buvo galima gana tiksliai nustatyti vandenyno gylį įvairiose vietose. Sukūrus povandeninius aparatus, kuriuose galėjo dirbti žmonės, vandenyno dugne aptikta aukštų kalnų, ugnikalnių, įdubų, gilių, tarpeklių, didžiulų lygumų. Moderniausia tyrimo technika per kelis dešimtmečius pavyko nufotografuoti visą vandenyno dugną. Jo reljefas pasidrodė toks pat sudėtingas, įvairus kaip ir suasumos.Okeanografija, arba mokslas apie vandenynus, pasižymi sena ir turtinga praeitimi. Vandenynus ne vieną šimtmetį tyrinėjo daugybė Amerikos ir Vakarų Europos mokslininkų, inžinierių bei keliautojų, tarp kurių nemažai būta arba nuotykių mėgėjų, arba paprasčiausių avantiūristų.
Kaip žinoma, žemėlapiuose vandenynai vaizduojami mėlyna spalva, kuo ji tamsesnė tuo ten giliau. Sausuma vaizduojama žaliai, geltonai, bei rudai, todel lengva atskirti kur sausuma, o kur dar vanduo, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!