Valstybinis socialinis draudimas (VSD) Lietuvoje

ĮVADAS Socialinis draudimas veikia įmokų į specialų fondą ir išmokų iš jo principu. Tai reiškia, kad socialinio draudimo išmokas gali gauti tik tie asmenys, kurie yra apdrausti ir moka įmokas. Pagal draudimo principą išmokų dydis turi priklausyti nuo sumokėtų įmokų. Įmonės bei dirbantieji asmenys įmokas socialiniam draudimui dažnai vertina kaip jiems "uždėtą" sunkią naštą, kadangi šios įmokos padidina darbo jėgos kainą, mažina dirbančiųjų pajamas. Viena iš svariausių priežasčių, verčianti verslo įmones pažeidinėti galiojančius įstatymus, nesudarant darbo sutarčių ar deklaruojant ne visus mokamus atlyginimus, yra didelės socialinio draudimo įmokos. Šio darbo pagrindinis tikslas išsiaiškinti Valstybinio socialinio draudimo svarbą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: • įvertinti valstybinio socialinio draudimo istorijos plėtrą; • išsiaiškinti valstybinio socialinio draudimo rūšis; • išanalizuoti valstybinio socialinio draudimo fondą; • atskleisti savanoriško socialinio draudimo ypatumus. Šio kursinio temai „Valstybinis socialinis draudimas Lietuvoje“, mano manymu, yra pakankamai informacijos spaudiniuose bei internetinėse svetainėse. Pirmame skyriuje apžvelgiame valstybinio socialinio draudimo istoriją Lietuvoje, kaip ji vystėsi bei kokių naujovių atsirasdavo su kiekvienais metais. Antrame skyriuje susipažindiname kas yra valstybinis socialinis draudimas bei kokios yra jų rūšys. Trečiame skyriuje apžvelgiame kokios patenka įmokos į valstybinį socialinio draudimo fondą, kokie yra įmokų dydžiai bei kokios sankcijos taikomos nesumokėjus laiku įmokų. Ketvirtame skyriuje aptariame savanorišką socialinį pensijų draudimą bei savanorišką draudimą ligos ir motinystės pašalpoms. 1. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO LIETUVOJE ISTORIJA 1.1 Socialinis draudimas Lietuvoje 1926 - 1940 metais Lietuvoje socialinis draudimas savo istoriją skaičiuoja nuo 1926 m. kovo 23 d., kai Respublikos prezidentas A.Stulginskis paskelbė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą. Ši data ir šiandien Lietuvoje minima kaip socialinio draudimo darbuotojų profesinė diena. Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje labiausiai buvo išplėtotas ligos draudimas, tik prieš II-ąjį Pasaulinį karą buvo įvestas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas. Ligonių kasos Lietuvoje pradėtos steigti 1928 m. pabaigoje. Buvo įsteigta 16 ligonių kasų: dešimt iš jų teritorinės, kitos - atskirų įstaigų ir įmonių kasos. Ligonių kasų įstatymas numatė, kad ligos draudimu draudžiami visi, kurie tarnauja valstybei, savivaldybėms ar privatiems asmenims bei jų šeimų nariai. Tačiau buvo numatytos ir labai svarbios išimtys. Draudimas suteikė nemokamą gydymą, ligos, laidojimo, motinystės ir žindymo pašalpas. Ligos pašalpa sudarė nuo 50 iki 100 proc. algos, atsižvelgiant į ligonio šeimos padėtį. Pašalpos dydį nustatydavo ligonių kasa. Ligos draudimas buvo finansuojamas įmokomis, kurios negalėjo būti didesnės už 3 proc. algos ir 40 proc. šios sumos mokėjo darbdavys, o 60 proc. - apdraustasis (nuo 1934 m. 6 proc. algos: 3 proc.+ 3 proc.). Valstybės iždas mokėjo 5 proc. draudėjų ir narių įmokų sumos. Ligonių kasų administravimo išlaidos buvo apribotos, jos negalėjo viršyti 8-10 proc. metinių konkrečios kasos pajamų. 1936 metais buvo priimtas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas, pagal kurį privalomai draudžiami fabrikų, miško įmonių, statybų, kelių, uostų, telegrafo bei gatvių tvarkymo darbininkai ir tarnautojai. Po dviejų metų buvo priimtas Nukentėjusių nuo nelaimingų atsitikimų dirbančiųjų žemės ūkiuose aprūpinimo įstatymas. Pagal įstatymą nukentėjusiam buvo teikiama medicininė pagalba, laikinojo nedarbingumo ir laidojimo pašalpos, o taip pat invalidumo ir maitintojo netekimo pensijos. 1937 m. pradėjo veikti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasa. Tai buvo viena centrinė įstaiga, tvarkiusi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų visoje Lietuvoje. Kasa skyrė ir mokėjo pašalpas ir pensijas, o įmokas rinko ligonių kasos. Nedarbo draudimo užuomazgas galima įžvelgti dar 1919 m. Tuomet buvo priimti Darbo biržų įstatymai. Jie numatė nemokamas paslaugas ieškantiems darbo ir ieškantiems darbininkų. (10) 1.2 Socialinis draudimas sovietiniu laikotarpiu Okupavus Lietuvą buvo pritaikytas sovietinis socialinio draudimo modelis. Tuo metu valstybinis socialinis draudimas buvo taikomas visiems darbininkams ir tarnautojams, nepriklausomai nuo darbo trukmės ir apmokėjimo formų. Socialinis draudimas buvo vykdomas tik valstybės lėšomis, įmokas mokėjo įmonės ir organizacijos, patys darbuotojai jokių socialinio draudimo įnašų iš savo atlyginimo nemokėdavo. Socialinio draudimo išmokos nepriklausė nuo įmokų mokėjimo fakto. Lietuva savo atskiro valstybinio socialinio draudimo biudžeto neturėjo. Laikino nedarbingumo pašalpos buvo mokamos nuo pirmos nedarbingumo dienos iki kol darbuotojas pasveiks arba bus pripažintas invalidu. Pašalpos dydis priklausė nuo atlyginimo dydžio, nuo nepertrauktojo darbo stažo bei nuo narystės profsąjungoje: profsąjungos nariui, kai nepertrauktasis stažas iki 3 metų, pašalpa buvo mokama 50 proc. uždarbio dydžio; nuo 3 iki 5 metų - 60 procentų, nuo 5 iki 8 metų - 80 procentų, virš 8 metų - 100 procentų. Tuo tarpu nepriklausantiems profsąjungai, pašalpa buvo mažinama 50 procentų. Sovietiniu laikotarpiu socialinis draudimas nebuvo atskirtas nuo socialinės paramos, buvo stengiamasi sudaryti vaizdą, jog visais žmonėmis rūpinasi valstybė. (10) 1.3 Socialinis draudimas Lietuvoje skaičiuoja šešioliktus metus Jau praėjo 15 metų, kai Lietuvoje buvo padėti socialinio draudimo pamatai. 1990 m. praėjus vos kelioms dienoms po Nepriklausomybės atkūrimo (1990 03 15), prie Darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos buvo sukurta Vyriausioji valstybinio socialinio draudimo valdyba. Ši valdyba ir jos teritoriniai skyriai pradėjo registruoti draudėjus, rinkti įmokas, organizuoti ir kontroliuoti išmokų operacijas, vykdyti valstybinio socialinio draudimo biudžetą. Jau tuomet Vyriausiajai valstybinio socialinio draudimo valdybai prigijo trumpesnis pavadinimas - „Sodra“ (žodžių „socialinis draudimas“ trumpinys). Tai buvo pirmojo direktoriaus šviesaus atminimo Evaldo Kliučinsko sumanymas. 1990 m. spalio 23 d. buvo priimamas Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas, kuris socialinį draudimą atskyrė nuo globos ir rūpybos ir įteisino savarankišką socialinio draudimo biudžetą. 1991 metų gegužę įsigalioja LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, įtvirtinęs socialinio draudimo rūšis, finansus bei valdymą. Įstatyme buvo apibrėžta, kad „valstybinis socialinis draudimas - valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų ir dėl įstatymo numatytų priežasčių turi papildomų išlaidų.“ 1991 m. lapkričio 21 d. „Sodra“ buvo priimta į Tarptautinę socialinio draudimo asociaciją (ISSA) tikrąja nare. Tai įgalino socialinio sistemos darbuotojams ne tik dalyvauti ISSA Generalinėje asamblėjoje, konferencijose, bet ir semtis iš kitų šalių patirties. 1994-1995 m. vyko pensijų reforma. 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jis pakeitė iki tol galiojusį dar 1956 metais sovietinį pensijų skyrimo ir mokėjimo įstatymą. 1995 metų laikotarpis į „Sodros“ istoriją įėjo kaip vienas sunkiausių. Pensijų reforma pareikalavo daug papildomų lėšų, vėlavo pensijos ir kitos socialinės išmokos. Be to, tuometinė bankų krizė neaplenkė ir „Sodros“. 1997 m. prasidėjo sveikatos reforma, sveikatos draudimo funkcijos iš „Sodros“ perėjo ligonių kasoms. Buvo įkurtas atskiras Sveikatos draudimo fondas. 1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas. Šis įstatymas sudarė galimybes pensijų fondų steigimui ir veiklai. 2000 m. įstatymu įteisinta nauja draudimo rūšis – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas. 2003 m. pradėta pensijų sistemos reforma. Nuo 2004 m. sausio 1 d. gyventojai dalį įmokų „Sodrai“ gali savarankiškai nukreipti pensijoms kaupti. Pirmaisiais reformos metais įmoka kaupiamajam draudimui yra 2,5 proc. – tiek, kiek dabar socialiniam pensijų draudimui moka pats apdraustasis. Kaupiamosios įmokos tarifas kasmet bus didinamas po 1 procentinį punktą iki 5,5 proc. 2007 metais. Per pirmąjį pensijų sistemos reformos etapą, trukusį nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 1 d., pensijų kaupimo sutartis pasirašė 441 606 Lietuvos gyventojų, arba 36,6 proc. visų apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu. (10) 2. VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS, JO RŪŠYS   Valstybinis socialinis draudimas – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. (3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos misija yra organizuoti socialinį draudimą, vykdyti operatyvų fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą užtikrinant valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą, teisingą duomenų apie draudėjus ir apdraustuosius tvarkymą bei socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą gavėjams.(11) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (dar vadinama „Sodra“, Fondo valdyba ar tiesiog - valdyba) yra socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija, kuri koordinuoja, metodiškai vadovauja ir užtikrina jai pavaldžių teritorinių skyrių ir įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja. Pagrindinė „Sodros“ funkcija – valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas. Valdyba: • organizuoja privalomąjį ir savanorišką valstybinį socialinį draudimą, • rengia ir vykdo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, • administruoja socialinio draudimo įmokas, • užtikrina valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kitų išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą bei mokėjimą, • organizuoja teisingą apdraustųjų įskaitos tvarkymą, • administruoja pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo sutarčių registrą, • organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus. Teritoriniai „Sodros“ skyriai renka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir vykdo jų išieškojimą, tvarko apdraustųjų įskaitą, kontroliuoja laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsako, kad teisingai ir laiku būtų skiriamos ir išmokamos pensijos, pašalpos bei kitos išmokos. (12) Dirbantys žmonės privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Nuo to, kiek laiko ir kokio dydžio įmokos buvo mokamos, priklauso socialinio draudimo išmokų dydis. (9) Socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme; 3) nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme; 4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme; 5) sveikatos draudimas, kai draudėjas nuo darbo užmokesčio draudžia sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme.(1 priedas) (3) 3. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDAS Socialinio draudimo įmokos turi tikslinę paskirtį ir surenkamos į atskiras VSD fondo biudžetą. (8, 117) Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamas sudaro draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, iš jų savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos, baudos, delspinigiai, asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat socialinio draudimo įmokų sumos, pervestos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto už valstybės lėšomis apdraustus asmenis, atgautos į ankstesnių metų Fondo biudžeto išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos, Fondo veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos bei asignavimai iš kitų valstybės piniginių išteklių lėšoms, pervedamoms į pensijų fondus, kompensuoti. (2) Valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka į valstybinio socialinio draudimo sąskaitą darbdaviai – valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojai (draudėjai). Valstybinio socialinio draudimo įmokų draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie privalo apskaičiuoti, išskaityti ir mokėti į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą (2 priedas) iš apdraustųjų asmenų pajamų mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas. (9) 3.1 Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas Valstybinio socialinio draudimo mokesčio mokėtojais (draudėjais) laikomi visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Samdomąjį darbą dirbantys žmonės draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis, tuo tarpu savarankiškai dirbantys asmenys privalomai draudžiami tik pensijų draudimu. (8, 112-113) Draudėjų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuotos atlyginimo už darbą sumos, įskaitant visas išmokas ir neapmokestinamąjį minimumą, nesvarbu, kokie yra išmokų šaltiniai. Apdraustųjų mokamą įmokų dalį iš jų atlyginimo už darbą (įkaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą) atskaito ir į Valstybinio socialinio draudimo fondą perveda draudėjas. Jei draudėjas neteisėtai sumažina valstybinio socialinio draudimo įmokas, į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoma visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip pat bauda, dvigubai didesnė už šią sumą. (6) Valstybiniu socialiniu draudimu privaloma draustis visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės pagrindais arba individualiai (personalinių įmokų savininkams, notarams, advokatams, ūkininkams ir jų šeimų nariams). Visa tai galime suskirstyti į atskiras grupes: 1. Asmenys, privalomai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu: 1.1 asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį asmenys; 1.2 Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus tam tikrus valstybės tarnautojus), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys. 2. Asmenys, privalomai draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu: 2.1 vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai; 2.2 krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai tarnautojai; 2.3 nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir negaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar profesinės karo tarnybos kariu, jeigu šis tarnautojas perkeltas į pareigas, o karys paskirtas atlikti karo tarnybos Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje; 2.4 Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. 3. Privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims - savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Tuo atveju, kai šioje dalyje išvardyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu papildomai pensijos daliai, jie gali draustis pensijų išmokoms, numatytoms Pensijų kaupimo įstatyme. 4. Pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai privalomai draudžiami: 4.1 asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą; 4.2 šeimos pasirinkimu motina (įmotė), tėvas (įtėvis), faktiškai auginantis vaiką, arba vaiko globėjas, auginantys vaiką iki trejų metų; 4.3 tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai; 4.4 nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. 5. Tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami gaunantys darbo užmokestį: 5.1 profesinių mokyklų mokiniai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai bei asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, - jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu; 5.2 gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – jų darbo laiku; 5.3 gaunantys darbo užmokestį nuteistieji laisvės atėmimu – jų darbo laiku. Asmenys, kurie privalomai draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimi turi teisę gauti valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatytas išmokas, o taip pat turi teisę į Valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą tvarką. Šie asmenys turi teisę gauti ir išmokas, numatytas Nedarbo socialinio draudimo įstatyme. Šios kategorijos asmenys turi teisę naudotis sveikatos draudimo paslaugomis. Asmenys, kurie privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu turi teisę į valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo arba našlių ir našlaičių pensiją, taip pat turi teisę gauti išmoką, numatytą Nedarbo socialinio draudimo įstatyme. Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą yra privalomai draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Asmenys, apdrausti valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei (įmokos dydis - 50 proc. bazinės pensijos šiuo metu bazinė pensija - 200 litų) ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė. Įmokos papildomai pensijos daliai mokamos nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos (įmokų dydis - 15 proc.), kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų. Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą privalomai draudžiami pagrindinei pensijos daliai (įmokos dydis - 50 proc. bazinės pensijos, šiuo metu bazinė pensija - 200 litai). Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno (pajamų), apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą), atėmus mokestinių metų pelno (pajamų) mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą, ir šie asmenys: 1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą; 2) gauna šalpos pensiją ar kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą; 3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat iš šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartįdėl socialinės apsaugos taikymo; 4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 5) yra įregistravę likviduojamos individualios įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Juridinių asmenų registre, o visi individualios įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo; 6) privalomai draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 7) turi būtinąjį socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. Verslo liudijimus turintys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) aukščiau paminėtuose 1-4 ir 6, 7 punktuose numatytais atvejais, taip pat kai jie yra sukakę senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. Šeimos pasirinkimu motina (įmotė), tėvas (įtėvis), faktiškai auginantis vaiką, arba vaiko globėjas, auginantys vaiką iki trejų metų; tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai; nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš visiškos negalios invalido tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą privalomai draudžiami pagrindinei pensijos daliai valstybės lėšomis. Šie asmenys turi teisę į Valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. Tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami gaunantys darbo užmokestį. Šią asmenų grupę draudžia darbdavys, mokėdamas valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo gauto atlyginimo už darbą. Tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami: - asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – jų darbo laiku; - nuteistieji laisvės atėmimu – jų darbo laiku. (14) 3.2 Valstybinio socialinio draudimo įmokų dydžiai 1. Patvirtinti draudėjų bendrąjį valstybinio pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų 30,7 procento dydžio tarifą ir jo dydžius atskiroms socialinio draudimo rūšims: 1.1 pensijų socialiniam draudimui – 23,6 procento; 1.2 ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2,8 procento; 1.3 nedarbo socialiniam draudimui – 1,3 procento; 1.4 sveikatos draudimui – 3,0 procentus. 2. Patvirtinti šalies bendrą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų 0,3 procento dydžio tarifą. 3. Patvirtinti tris nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupes ir šioms grupėms priskirtų draudėjų mokamų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifus: I   grupė – 1,0 procentas; II  grupė – 0,53 procento; III grupė – 0,28 procento. 4. Patvirtinti apdraustųjų bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų 3,0 procentų dydžio tarifą ir jo dydžius  atskiroms socialinio draudimo rūšims: 4.1  pensijų socialiniam draudimui – 2,5 procento; 4.2  ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 0,5 procento. 5. Patvirtinti valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai gauti socialinio draudimo įmokos dydį – 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija). 6. Patvirtinti asmenims, turintiems teisę mokėti sumažintą socialinio draudimo įmoką valstybinės socialinio draudimo pensijos pagrindinei daliai, – 20 procentų bazinės pensijos dydžio socialinio draudimo įmoką, valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamą įmokos dalį – 30 procentų bazinės pensijos. 7. Patvirtinti valstybinių socialinio draudimo visų rūšių pensijų papildomai daliai gauti socialinio draudimo įmokos dydį – 15 procentų valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų. 8. Patvirtinti apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalį, pervedamą pensijų kaupimo bendrovėms, – 4,5 procento. 9. Patvirtinti valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifo dalį, skirtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomai daliai, – 10,5 procento. (1) Draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą. (3 priedas) Įmokos mokamos: • pavedimais per banką; • pašto perlaidomis; • grynais pinigais visuose Valstybės įmonėse „Lietuvos paštas“ skyriuose, AB banko Hansabankas ir banko Snoras skyriuose. Apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas draudėjai (išskyrus žemės ūkio bendroves, žemės ūkio kooperatyvus ir ūkininkus) privalo sumokėti iki kito mėnesio 15 dienos. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus darbuotojus socialinio draudimo įmokas gali sumokėti iš anksto draudėjo ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. (9) 3.3 Pajamos, nuo kurių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme yra numatyti atvejai, t.y. pajamos, nuo kurių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo: • pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, sumos ne didesnės kaip 5 minimalios mėnesinės algos; • pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui mirus draudėjas išmoka jo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) arba tėvams (įtėviams); • išmokų už buto nuomą, elektros, šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamų įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais; • išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, bei komandiruočių išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienų tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios valstybinių sienų kirtimu), mokamų teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais; • įstatymų nustatytų išmokų turtinei žalai suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti; • įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą; • ligos pašalpų, mokamų iš draudėjo lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas; • delspinigių už pavėluotą išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimą; • autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį, sudarytą raštu, ir autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose; • draudėjo lėšų, sumokėtų už darbuotojų skiepijimą nuo infekcinių ligų ir privalomą profilaktinį darbuotojų sveikatos patikrinimą; • teismų priteistos ir išieškotos sumos turtinei ir neturtinei žalai ; • mokymo įstaigų studentų, taip pat doktorantų, rezidentų ir moksleivių stipendijų, pašalpų ir kompensacijų, skirtų atlyginti kelionės ir mokslo studijų užsienyje išlaidas, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis ar darbuotojas ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis; • kompensacijų, mokamų priimant arba perkeliant į kitoje vietovėje esantį darbą; • kompensacijų už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą; • kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojų sutuoktinių ir vaikų (įvaikių), išvykusių į užsienį kartu su paskirtais valstybės tarnautojais, išlaikymui; • su darbo užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų, mokamų atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai; • kompensacijų ir kitokių išmokų, gautų iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kai dirbama perkėlus į Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų institucijas, taip pat darbo užmokesčio, gauto iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kai dirbama perkėlus į Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų institucijas, jei nuo jo skaičiuojamos draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriuo vadovaujantis institucijos moka darbo užmokestį; • kompensacijų, mokamų darbuotojams už muzikos instrumentų naudojimą, kai teatrų ir koncertinių įstaigų tarnybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės bei jiems priklausančius muzikos instrumentus. (7) 3.4 Valstybinio socialinio draudimo baudos, delspinigiai Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų teisė į kontrolę. Jame nustatyta, kad „SoDros“ įstaigos turi teisę išieškoti ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų Lietuvos Respublikos Kredito įstaigose laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius. Apskaičiuotos, bei į Fondo biudžetą nustatytu laiku nesumokėtos draudėjų ir apdraustųjų įmokos, baudos ir delspinigiai išieškomi ne ginčo tvarka – nurašomos lėšos iš draudėjo sąskaitos Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje. Pirmiausia išieškomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, po to – baudos, o vėliausiai – delspinigiai. Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat draudėjai yra atsakingi už teisingą ir laiku atliekamą valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimą ir įmokėjimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei privalo teikti valstybinio socialinio draudimo lėšų finansines apyskaitas ir informaciją apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius bei draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Įmonių vadovams galbūt vertėtų prisiminti, kokio dydžio administracinės baudos jiems gali būti paskirtos ir kokiais atvejais „SoDros“ pareigūnai surašo administracinės teisės pažeidimo protokolus. Administracinės teisės pažeidimų kodeksas nustato administracinę atsakomybę už valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimus – baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. Tokie pat veiksmai asmens, bausto administracine tvarka už tokius pažeidimus, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešmties tūkstančių litų. Administracinio teisės pažeidimo protokolą valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnai surašo už: • VSD įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą; • veiką, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio socialinio draudimo įmokos, išmokos; • neįsileidimą VSDF įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su VSD įmokomis bei išmokomis; • nepateikimą VSDF įstaigų pareigūnams dokumentų ar jų nuslėpimą; • pavėluotą pateikimą ar nepateikimą finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą; • neteisingo įrašo įrašymas arba įrašo neįrašymą socialinio draudimo pažymėjime; • klaidingos informacijos suteikimą; • neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų VSD pensijai ar pašalpai skirti, įrašymą į išduodamas piliečiams pažymas ar dokumentus; • VSDF įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. (5) Visiems draudėjams, pavėlavusiems sumokėti socialinio draudimo įmokas, skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taikoma už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. (2) Nustatytu laiku nesumokėjus skolų. „SoDros“ teritorinio skyriaus vadovai, atsižvelgdami į patikrinimo rezultatus ir įvertinę draudėjo finansinę bei turtinę padėtį, siekdami apsaugoti VSDF įstaigų kaip kreditorių teises, nusprendžia, kokius iš tolesnių veiksmų atlikti: • vykdyti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka pačiam ir iš karto areštuoti draudėjo turtą; • pavesti antstoliui vykdyti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka; • inicijuoti priverstinę hipoteką ir/ar įkeitimą; • inicijuoti draudėjo bankroto bylos iškėlimą; • inicijuoti draudėjo likvidavimą. (5) 4. SAVANORIŠKASIS SOCIALINIS DRAUDIMAS 4.1 Savanoriškasis socialinis pensijų draudimas Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu, įmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui individualiai savanoriškojo pensijų draudimo sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Asmenys, apsidraudę savanoriškuoju pensijų draudimu, moka įmokas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus, t.y. 50 proc. bazinės pensijos. Mėnesio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai gauti apskaičiuojamos nuo ne mažesnės kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sumos, taikomos apskaičiuojant asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą. Įmokų papildomai pensijos daliai gauti tarifas 15 proc. nuo deklaruojamos sumos. Asmuo, apsidraudęs savanoriškuoju pensijų draudimu, pats apskaičiuoja ir draudimo sutartyje numatyta tvarka sumoka einamojo ketvirčio įmokas į Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybinio socialinio draudimo lėšų surenkamąją sąskaitą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Fondo valdybos teritorinio skyriaus iniciatyva draudimo sutartis nutraukiama, jeigu eilinio ketvirčio įmokos nesumokamos per 3 mėnesius nuo einamojo ketvirčio pabaigos. Įmokos, laiku nesumokėtos dėl pateisinamų priežasčių, esant Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus raštiškam leidimui, gali būti sumokėtos už praėjusį laiką (šiuo atveju skaičiuojami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyti delspinigiai). Savanoriškuoju pensijų draudimu apsidraudusiam asmeniui pradėjus dirbti pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu arba pradėjus vykdyti veiklą kaip Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytoje tvarkoje įvardytam savarankiškai dirbančiam asmeniui, draudimo sutartis nutraukiama nuo įsidarbinimo ar veiklos vykdymo pradžios arba juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre pirmosios dienos. Jeigu asmuo, sudaręs draudimo sutartį pagrindinei pensijos daliai arba pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, yra privalomai draudžiamas pagrindinei pensijos daliai valstybės lėšomis, draudimo sutartis nutraukiama nuo draudimo valstybės lėšomis pradžios, o asmens sumokėtos įmokos pagrindinei pensijos daliai už laikotarpį, kurį asmuo draudžiamas valstybės lėšomis šiai pensijos daliai, grąžinamos. Asmens sumokėtos įmokos papildomai pensijos daliai draudimo valstybės lėšomis laikotarpiu įskaitomos į asmens draudžiamąsias pajamas. Asmens, draudžiamo valstybės lėšomis pagrindinei pensijos daliai, pageidavimu gali būti sudaryta nauja draudimo sutartis dėl savanoriškojo pensijų draudimo papildomai pensijos daliai. Jeigu asmuo, sudaręs draudimo sutartį pagrindinei ir papildomai pensijoms dalims, yra privalomai draudžiamas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims valstybės lėšomis, draudimo sutartis nutraukiama nuo draudimo valstybės lėšomis pradžios, o asmens sumokėtos įmokos už laikotarpį, kurį asmuo draudžiamas valstybės lėšomis, grąžinamos. Draudimo sutartį nutraukus Savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių tvarkos nurodytais pagrindais, sumokėtos įmokos negrąžinamos, o įmokų mokėjimo laikas įskaitomas į atitinkamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą skiriant pensijas ir į draudžiamąsias pajamas, jeigu remiantis nustatyta taisyklių tvarka asmuo šių pajamų turėjo. Jeigu draudimo sutartis nutraukiama šių taisyklių nustatyta tvarka, įmokos, sumokėtos iki įsidarbinimo ar veiklos vykdymo pradžios arba juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre pirmosios dienos, negrąžinamos, o įmokų mokėjimo laikas įskaitomas į atitinkamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas, jeigu remiantis šių taisyklių nustatyta tvarka asmuo šių pajamų turėjo. Jeigu įsidarbinęs arba Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka savarankiškai dirbantis asmuo jau buvo sumokėjęs draudimo sutartyje numatytas įmokas už laikotarpį po įsidarbinimo ar veiklos vykdymo pradžios arba juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre pirmos dienos, už šį laikotarpį sumokėtos įmokos grąžinamos 100 procentų. Įmokos įskaitomos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas. Duomenys apie sumokėtas įmokas įvedami į apdraustųjų įskaitos informacinę duomenų bazę (registrą). Draudimo sutartis asmenys sudaro su Fondo valdybos teritoriniu skyriumi. Draudimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, jeigu joje nenurodytas kitas laikas. Draudimo sutartis sudaroma ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Jeigu apdraustasis prieš mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos nepareiškia ją nutraukiąs, sutarties galiojimo laikas pratęsiamas neapibrėžtam laikui. Draudimo sutartis gali būti sudaryta trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmeniui iki teisės gauti senatvės ar invalidumo pensiją įgijimo dienos liko mažiau kaip 12 mėnesių. Asmens, apsidraudusio savanoriškuoju pensijų draudimu, pageidavimu draudimo sutartis gali būti nutraukta, apie tai raštu prieš mėnesį įspėjus Fondo valdybos teritorinį skyrių. (13) 4.2 Savanoriškasis socialinis draudimas ligos ir motinystės pašalpoms Valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms gali draustis Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, kurie: • nėra privalomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu; • nesukakę senatvės pensijos amžiaus; • nepripažinti invalidais. Asmuo, sudarydamas sutartį ligos ir motinystės pašalpoms gauti, pats pasirenka kalendorinių metų įmokų dydį. Tačiau įmoka negali būti: • mažesnė kaip 10 Lt per mėnesį; • didesnė kaip 200 Lt per mėnesį. Įmokos mokamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Jos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę einamojo ketvirčio darbo dieną. Apsidraudęs asmuo įmokas gali mokėti: • pašte; • banko įstaigoje. Įmokos turi būti mokamos už visą kalendorinį mėnesį. Tais pačiais kalendoriniais metais mėnesinių įmokų dydis nekeičiamas.Už ligos mėnesius įmokos gali būti arba mokamos, arba nemokamos. Jei apsidraudęs asmuo per savo ligos mėnesius įmokų nemokėjo, ligos kalendoriniai mėnesiai neįskaitomi į draudimo pašalpoms laiką. Pašalpų mokėjimo trukmė susijusi su įmokų mokėjimo trukme. Ilgiau mokėjęs įmokas asmuo turi teisę gauti pašalpą ilgesnį laikotarpį. Minimali įmokų mokėjimo trukmė - 6 mėnesiai. Pašalpa mokama už kalendorines dienas, nurodytas nedarbingumo pažymėjime, tačiau ne ilgiau, negu priklauso pagal draudimo įmokų mokėjimo laiką. Sutartys dėl savanoriškojo draudimo ligos ir motinystės pašalpoms sudaromos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniu skyriumi pagal apdraustojo nuolatinę gyvenamąją vietą. Vyrai gali sudaryti sutartis ligos pašalpai gauti, moterys - ligos, motinystės pašalpoms gauti. Sutartys savanoriškojo draudimo pašalpoms sudaromos vienerių kalendorinių metų laikotarpiui. Kitiems metams sutartis pratęsiama, jeigu: • apsidraudęs asmuo to pageidauja; • apsidraudęs asmuo, likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo pabaigos, nepareiškia noro jos nutraukti. Savanoriškojo draudimo sutartis pašalpoms netenka galios, kai: • pasibaigia sutartyje nurodytas draudimo laikas; • sutartį nutraukia pats apsidraudęs asmuo; • sutartį savo sprendimu nutraukia Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius. Sutartis Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu nutraukiama, jei: • apsidraudęs pašalpoms asmuo nesumoka įmokų už du ketvirčius; • pasikeitė draudimo sąlygos ir apsidraudęs asmuo nesutinka su naujomis sąlygomis; • asmuo tampa vienu iš asmenų, išvardytų LR Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, ir neatnaujina savanoriškojo draudimo sutarties per 12 mėnesių nuo jos sustabdymo; • apsidraudusiam asmeniui sukanka senatvės pensijos amžius; • apsidraudusiajam asmeniui nustatoma invalidumo grupė. Nutraukęs sutartį, "Sodros" teritorinis skyrius privalo apie tai raštu informuoti apsidraudusį asmenį. (13) IŠVADOS 1. Lietuvoje socialinis draudimas savo istoriją skaičiuoja nuo 1926 m. kovo 23 d. Socialinis draudimas buvo vykdomas tik valstybės lėšomis, įmokas mokėjo įmonės ir organizacijos, patys darbuotojai jokių socialinio draudimo įnašų iš savo atlyginimo nemokėdavo. Socialinio draudimo išmokos nepriklausė nuo įmokų mokėjimo fakto. Tačiau dabar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Fondo įstaigos savo darbu siekia užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymais garantuojamą Lietuvos gyventojų socialinį draudimą, efektyviai valdydama piniginius išteklius ir kokybiškai aptarnaudama klientus. 2. Socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų socialinis draudimas; 2) ligos ir motinystės socialinis draudimas; 3) nedarbo socialinis draudimas; 4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas; 5) sveikatos draudimas. 3. Valstybino socialinio draudimo fondo pajamas sudaro draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos. Valstybiniu socialiniu draudimu privaloma draustis visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės pagrindais arba individualiai. Draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą ir privalo sumokėti iki kito mėnesio 15 dienos. Bei yra pajamos, nuo kurių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tai yra numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. 4. Asmuo, apsidraudęs savanoriškuoju pensijų draudimu, pats apskaičiuoja ir draudimo sutartyje numatyta tvarka sumoka einamojo ketvirčio įmokas į Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybinio socialinio draudimo lėšų surenkamąją sąskaitą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms gali draustis Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, tačiau ne jaunesni kaip 16 metų, kurie nėra privalomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, ar nesukakę senatvės pensijos amžiaus bei nepripažinti invalidais. Sutartys savanoriškojo draudimo pašalpoms sudaromos vienerių kalendorinių metų laikotarpiui. LITERATŪRA 1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2006 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas // Žin., 2005, Nr. X-435. 2. Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo // Valstybės žinios, 2005, Nr. 75-2725 3. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas // Žin., 2004, Nr. 171-6295 4. Lilija PALŠMITIENĖ. Naujasis valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2004, Nr. 45 (333), p. 14. ISSN 5682-1256 5. Lilija PALŠMITIENĖ. „Sodros“ taikomos priverstinio poveikio priemonės. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2004, Nr. 20 (308), p. 16. ISSN 5922-1345; 6. Lilija PALŠMITIENĖ. Valstybinio socialinio draudimo įmokos. Apskaitos menas, 2004, Nr. 50, p. 69-70. ISSN 5632-1023; 7. Lilija PALŠMITIENĖ. Valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimo naujovės. Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2005, Nr. 1 (337), p. 14. ISSN 5232-1893; 8. BUŠKEVIČIŪTĖ, Eugenija. Mokesčių sistema. Kaunas, 2003. 331 p. ISBN 9955-09-351-1. 9. Tinklo etiketas. [interaktyvus]. Vilnius, 2006 [žiūrėta 2006 vasario 15 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!