Nedarbo problemas Lietuvoje: bedarbystę aptariant kaip socialinį reiškinį

ĮVADAS Nedarbas – bene aktualiausia problema šių dienų žmogui. Nors nedarbo lygis kaip teigia vyriausybės atstovai, ir pagal tai, ką parodo statistiniai duomenys, po truputėlį mažėja, bet ar tai visiškai patenkina žmones, neaišku. Daugelio nuomone, nedarbas galbūt ir mažėja, tačiau atlyginimai yra per maži. Bet, jeigu būtų mokamas aukštas užmokestis už darbą, tai įtakotų darbo vietų mažėjimą ir nedarbo lygio kilimą mūsų šalyje. Tačiau nedarbo lygis priklauso ne tik nuo darbo užmokesčio, bet ir nuo kitų daugybės veiksnių, kurie bus ištirti darbe. Norint galutinai išsiaiškinti, kodėl nedarbo lygis didėja arba mažėja, kas jį įtakoja ir kaip tai veikia žmonių gyvenimą, svarbu pateikti ne tik statistinius duomenis, bet ir teorinį pagrindą: kas yra nedarbo lygis, kokių rūšių jis gali būti ir kitus teorinius aspektus, padėsiančius mums giliau susipažinti su nedarbu Lietuvoje. Šio darbo tikslas - apibendrinti nedarbo problemas Lietuvoje: bedarbystę aptariant kaip socialinį reiškinį. Uždaviniai tikslui pasiekti: • Susipažinti su literatūra, spauda; • Peržiūrėti interneto svetaines; • Suprasti nedarbo specifiką; • Pasiūlyti nedarbo mažinimo priemones, sudaryti schemą; • Išvadose pateikti pasiūlymus, kaip galima būtų sumažinti nedarbą Lietuvoje. Nedarbo sąvoka Bedarbis- pagal TDO (Tarptautinės Darbo Organizacijos) rekomendacijas, bedarbiais yra laikomi tiriamojo amžiaus asmenys, kurie tiriamąją savaitę neturėjo darbo, jį suradę buvo pasirengę artimiausiu metu pasirengę dirbti, keturias savaites intensyviai ieškojo mokamo darbo įvairiais būdais kreipėsi į valstybinę ar privačią darbo biržą, darbdavius, draugus, gimines, žiniasklaidą, ieškodami darbo lankė statybas, turgavietes, neoficialias darbo biržas, ieškojo patalpų, įrengimų savo verslui, bandė gauti patentą, licenciją, kreditą. Bedarbiams taip pat priskiriami: -asmenys, kurie laikinai dėl techninių ar ekonominių priežasčių nedirba savo darbo vietoje ir neturi formalaus ryšio su darboviete, ieško kito darbo; -studentai, namų šeimininkės ir kiti asmenys, tiriamąjį laikotarpį užimti neekonomine veikla (mokosi, šeimininkauja namuose), bet ieško darbo ir yra pasirengę artimiausiu laiku pradėti dirbti; -moterys, išėjusios nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros iki 3 metų amžiaus atostogų, iki tol nedirbusios ar dirbusios, bet neturinčios garantijų pasibaigus atostogoms grįžti į ankstesnį darbą, aktyviai ieškančios darbo ir pasirengusios artimiausiu metu (per dvi savaites pradėti dirbti). ( 1 ) NEDARBAS IR JO RŪŠYS Darbo ištekliai yra darbingo amžiaus (nuo 18 metų) dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių. Darbo ištekliais nelaikomi ir kareiviai, studentai , ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų šeimininkės, nors jų darbas gali būti daug sunkesnis už dirbančiu firmose ir įstaigose, t.y. tiesiogiai gamyboje. Bedarbiai - tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įsidarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti. Darbo išteklius sudaro bendras dirbančiųjų, tinkamų darbuotis šalies ūkyje, skaičius. Nedarbo lygis apskaičiuojamas užregistruotų bedarbių ir visos darbo išteklių santykiu procentais. Nedarbo lygis = Bedarbių skaičius / Darbo išteklių skaičiaus * 100 % Nedarbo lygis – ekonominis rodiklis, rodantis kuri darbo išteklių dalis neužimta; tai asmenų, galinčių ir norinčiu dirbti, tačiau neturinčių tinkamo darbo, santykio su visais darbingais gyventojais, procentinė išraiška. Taigi nedarbo lygis parodo, koks yra visų darbo išteklių bedarbių procentas. Kalbant apie nedarbą, reikia pripažinti, kad jam būdinga sava įvairovė. Išskiriamos tokios nedarbo rušys: prislėgtasis nedarbas, tekamasis nedarbas, struktūrinis nedarbas, ciklinis nedarbas. Prislėgtasis nedarbas: Įsivaizduokite, kad jau kurį laiką neturite darbo. Aktyviai jo ieškojote, apėjote visas galimas įdarbinimo įstaigas, bet viskas veltui. Tada tenka pasikliauti giminių, draugų, darbo biržos globa. Kadangi nuotaika subjurusi, jaučiatės prislėgtas, tai darbo paieškas nutraukiate kaip beviltiškas. Todėl natūralu, kad į oficialios statistikos klausimą, ar ieškote darbo, atsakysite – ne. Taigi jūs, kaip bedarbis, aktyviai neieškantis darbo, neįsiregistruojate į darbo biržą ir esate nelaikomas bedarbiu. Vadinasi, oficiali statistika, neįtraukdama į bedarbių grupę darbuotojų, nusivylusių ir praradusių viltį gauti darbą, sumažina nedarbo lygį. Faktiškas nedarbo lygis bus mažesnis, nei realus. Antra vertus, reikia išlaikyti šeimą, mokėti už butą, paslaugas ir pan. Tenka ieškoti bet kokio darbo. Ir tai gali būti padienis, ne visos darbo dienos ar savaitės darbas, darbas žemesnės kvalifikacijos nei turima. Toks nedarbas vadinamas paslėptuoju nedarbu, jis į oficialiąją statistiką taip pat neįtraukiamas. Išsivysčiusiose šalyse „paslėptojo“ nedarbo lyginamasis svoris visų darbo ištekliams priskirtinų gyventojų skaičiuje sudaro nuo 6 – 9 %. Faktiškai šie asmenys priskirtini dalinio užimtumo ir dalinių bedarbių kategorijai, tačiau oficialioji statistika, priskirdama juos prie visisškai užimtų, vėl sumapina nedarbo lygį. Trečia, būna ir priešingai – nedarbo lygis gali būti ir padidintas. Bedarbio statusas dažnai suteikiamas ir nenusipelnusiems tokios „garbės“. Dalis nedirbančių respondentų tvirtina, kad jie ieško darbo, nors tai neatitinka tikrovės. Tai daryti dažnai skatina nedarbo kompensacija arba socialinio aprūpinimo pašalpa, kurios gali priklausyti nuo tariamų darbo paieškų. Pvz., moteriai pravartu apgauti inspektorių, kad gautų bedarbio pašalpą ir galėtų ramiai auginti vaikus. Juk pakanka tik keletą kartų per mėnesį nueiti į darbo biržą! Toks nedarbas vadinamas šešėliniu. Oficialųjį nedarbo lygį gali padidinti ir „šešėlinė ekonomika“. Visiškai tikėtina, kad prekiaujantys narkotikais arba dirbantys mafijai žmonės pavadins save bedarbiais. Lietuvoje susiformavo specifinė darbo rinkos struktūra, kuri nuo tradicinės skiriasi tuo, kad joje yra du segmentai: paslėptasis nedarbas ir neoficialus užimtumas. Tai nekontroliuojama darbo rinkos dalis. Paslėptasis nedarbas ir neoficialus užimtumas apima 15 – 20 % ekonomiškai aktyvių Lietuvos gyventojų. Vieni nedarbo statistikos rodikliai apima tik tuos, kurie ieško darbo, o kiti – visus tuo momentu dirbančius gyventojus. Bedarbiais žmonės tampa dėl labai įvairių priežasčių. Aiškinantis nedarbo kilmę, svarbią reikšmę turi jo skirstymas į tipus. Ekonomistai išskiria tokius tris nedarbo tipus: tekamąjį, struktūrinį ir ciklinį. Tekamasis nedarbas – tai trumpalaikis, neišvengiamas nedarbas. Terminą „tekamasis“ nedarbas ekonomistai vartoja kalbėdami apie tokius darbuotojus, kurie ieško darbo arba tikisi jį greitai gauti artimiausioje ateityje. Šis terminas tiksliai atspindi, reiškinio esmę: darbo rinka funkcionuoja nelanksčiai, neužtikrina, kad darbo vietų skaičius atitiktų darbuotojų skaičių. Kai žmogus gali laisvai rinktis veiklos rūšis ir darbo vietas, kiekvienu konkrečiu laikotarpiu dalis darbuotojų atsiduria „tarp darbų“. Vieni keičia darbo vietas savanoriškai, kiti ieško naujo darbo atleisti iš ankstesniojo, treti laikinai netenka sezoninio darbo. Taigi visada atsiras žmonių, kurie nedirba dėl neišvengiamų priežasčių. Pvz. darbuotojams pakeisti vieną darbą į kitą užtrunka tam tikrą laiką. Kol jie pradės dirbti, vyriausybės statistiniuose duomenyse jie bus įteisinti kaip bedarbiai. Bedarbiais laikomi ir tie jauni žmonės, kurie ieško darbo pirmąsyk gyvenime. Sezoniniai darbuotojai nedirba keletą mėnesių per metus savo noru. Jų laikinasis nedarbas rudens ir pavasario laikotarpiais taip pat prisideda prie nedarbo statistikos. Manoma, kad tekamasis nedarbas – neišvengiamas ir tam tikru mastu net pageidautinas. Todėl, kad daugelis žmonių, atsiradę „tarp darbų“ savo valia, pereina iš menkai apmokamo ir žemo produktyvumo darbo į geriau apmokamą produktyvesnį darbą. Dėl to padidėja žmonių pajamos, tampa racionalesnis darbo išteklių pasiskirstymas, vadinasi, išauga ir realiojo nacionalinio produkto apimtis. Praktiškai šis nedarbo tipas nuolatos egzistuoja. Struktūrinis nedarbas – nedarbo forma, kurią sąlygoja gamybos techninio lygio augimas, kai esamoji dalies darbuotojų kvalifikacija neatitinka darbo paklausos reikalavimų. Tekamasis nedarbas labai susijęs su struktūriniu. Terminą „struktūrinis“ ekonomistai vartoja sudėties prasme. Laikui bėgant vartotojų paklausa ir technologija gerokai pakinta, o tai savo ruožtu keičia visuminės paklausos darbo jėgai sudėtį. Dėl tokių ūkinės veiklos pokyčių kai kurių profesijų paklausa sumažėja arba visiškai išnyksta, o paklausa kitų, įskaitant naujas profesijas, išauga. Pvz., buvo laikotarpis, kai daugelis liftų pastatusoe važinėjo kartu su „lifto operatoriais“, o šiandien liftuose – savitarna. Liftininkai, praradę darbą dėl to, kad buvo įdiegti savaeigiai liftai, tapo struktūriniais bedarbiais ir tokiais bus ligi tol, kol susiras naujus darbus. Technologijos pokyčiai – ne vienintelė struktūrinio nedarbo priežastis. Antai ilgalaikiai vartotojų pirmenybių pasikeitimai, taip pat ir geografinis darbo vienetų pasiskirstymas, sąlygojanti žmonių migracija, gali sukelti struktūrinį nedarbą. Nedarbas atsiranda dėl to, kad darbo rinka į šiuos pokyčius reaguoja lėtai, darbo jėgos struktūra neatitinka naujos darbo vietų struktūros. Išryškėja, kad dalis net ir kvalifikuotu darbuotojų neturi reikalingų darbo įgūdžių, kuriuos būtų galima greitai perduoti, nes jų patyrimas ir įgūdžiai paseno ir tapo nebereikalingi dinamiškai ekonomikai. Todėl tokie darbuotojai priversti persikvalifikuoti ar ba keisti gyvenamąją vietą ar ilgam tapti bedarbiais. Tai ypač sunku senyvo amžiaus žmonėms. „Iškritę“ iš aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų jaunuoliai dabar irgi sudaro struktūrinių bedarbių dalį. Struktūrinį nedarbą atskirti nuo tekamojo nelengva. Esminis skirtumas tas, kad „tekamieji“ bedarbiai turi reikalingų darbo įgūdžių, kuriuos jie gali parduoti, o „struktūriniai“ bedarbiai negali iš karto gauti darbo – jiems reikia persikvalifikuoti, papildomai mokytis, o kartais ir pakeisti gyvenamąją vietą. Be to tekamasis nedarbas – trumpalaikis, o struktūrinis – ilgesnes trukmės. Ciklinis nedarbas – nedarbas, sąlygojamas bendro ekonomikos nuosmukio. Ūkinės veiklos ciklo pasikeitimai taip pat sąlygoja nedarbą. Ciklinį nedarbą sukelia tokia ūkinės veiklos ciklo fazė, kuriai būdingas visuminių išlaidų nepakankamumas. Tai gamybos mažinimo ir nuosmūkio laikotarpis, kai visuminė paklausa prekėms ir paslaugoms mažėja, krinta užimtumas ir nedarbas didėja. Dėl to ciklinis nedarbas dar kartais vadinamas nedarbu, sąlygojamu paklausos deficitu. Socialines ir ekonomines nedarbo pasekmes galima vertinti siaurąja ir placiąja prasme. Pirmuoju atveju turimasgalvoje nedarbo poveikis tiesiogiai žmogui, o antruoju - visos šalies ekonomikai. Nagrinėjant nedarbo pasekmes siaurąja prasme, pirmiausia kategorija „darbo ištekliai“ būtina įasmeninti, o antra, pažymėtina, kad prarandama dalis darbuotojo pajamų. Nors bedarbių pašalpos išsivysčiusiose šalyse dabar smarkiai kompensuoja pajamų netekimą nedarbo atveju, bet jų išmokėjimas turi griežtas išmokas, o išmokų dydis niekada nepasiekia turėtų pajamų lygio. Šiandien žodis „nedarbas“ daugeliui asocijuojasi su individo finansiniais sunkumais. Tačiau tai tik vienas reiškinio aspektas. Socialiniai nedarbo nuostoliai anaiptol nereiškia vien valstybės ar individo išlaidų didėjimo ar pajamų sumažėjimo. Žmogus ištiktas priverstinio nedarbo, kenčia ir psichologiškai, ko ekonomistai nesugeba išmatuoti. Nedarbas demoralizuoja žmogų ir skatina netikrumą rytojumi, psichines ligas, savižudybes, nusikaltimus, skyrybas ir pan. O Vokietijos medikų duomenimis, vieneri metai, praleisti be darbo sutrumpina gyvenimą vidutiniškai 5 metais. Teigiamas koreliacinis ryšys tarp nedarbo ir socialinių sutrikimų skaičiaus verčia rimtai susimąstyti, o ypač – visuomeninės gamybos struktūros keitimo perspektyvos aspektu. Tačiau nedarbo nuostoliai nėra vien psichologinio ar finansinio pobūdžio. Dar viena nedarbo pasekmė žmogui – darbinės patirties praradimas, o ši patirtis – taip pat vertingas turtas. Netekęs darbo, darbuotojas ne tik nebekaupia naujų darbo įgūdžių, bet ir silpnėja bei atrofuojasi ir turėtieji sugebėjimai, žinios. Kai kurie ekonomistai pažymi, kad nedarbas, atsiradęs laisva valia, žmogui yra net naudingas. Be pašalpos, jis teikia žmogui tokią vertybę kaip laisvalaikis. Atsisakydami nuo darbo, kai kurie žmonės mano, kad laisvalaikis yra didesnė vertybė negu darbo pajamos. Be to, žmonės tiki, kad po kiekvienos nedarbo pertraukos jie gaus geresni darbą ir kartu didesnį atlyginimą. Plačiąja prasme į nedarbą galime pažvelgti kaip į vieną svarbiausių neefektyvaus darbo išteklių ir kitų gamybos išteklių panaudojimo priežasčių. Kai ekonomika nepajėgi sukurti pakankamai darbo vietų visiems norintiems ir galintiems dirbti, tai šalis netenka dalies nacionalinio produkto – jis lieka nepagamintas. Nedarbo lygis 2004 m. Europos Sąjunga Euro zona Lietuva 8,0 % 8,8 % 8,0 % (registruotas nedarbas) Didžiausias nedarbas ES Mažiausias nedarbas ES Ispanija (11,2 %) Liuksemburgas (3,9 %) Eurostat duomenimis per 2004 m. sausio mėn. nedarbo lygis euro zonoje nepakito ir vasario 1 d. siekė 8,8 %. Tuo tarpu ES nedarbo lygis per mėnesį taip pat nesikeitė – 8,0 %. Prieš metus šie rodikliai buvo lygūs atitinkamai 8,7 % ir 7,9 %. 2004 m. sausio mėn. mažiausias nedarbas buvo užregistruotas Liuksemburge (3,9%), Nyderlanduose (4,3% - 2003 m. gruodžio mėn.), Austrijoje (4,5%) ir Airijoje (4,6%). Didžiausias nedarbas užfiksuotas Ispanijoje – 11,2%. Be Ispanijos, 9% lygį yra viršijusios Prancūzija, Vokietija ir Graikija. Eurostat duomenimis, 2004 m. vasario 1 d. ES buvo 14,2 mln., o euro zonoje – 12,3 mln. bedarbių. Bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 8,9 proc., nedarbas praėjusių metų pabaigoje sumažėjo nuo 12,1 proc. iki 9,8 proc. "Tai labai geras pagerėjimas. Mes artėjame prie Europos vidurkio", - pabrėžė premjeras A. Brazauskas. Darbo biržos duomenimis 2004 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 158,8 tūkst. bedarbių. Nedarbo lygis sumažėjo iki 9,8%. ( 7 )        2004 m. sausio 1 d. moterys bedarbės sudarė 53,6% visų bedarbių.        Dvejus metus iš eilės nedarbo lygis Lietuvoje mažėja. Per 2003 metus bedarbių skaičius sumažėjo daugiau nei 32 tūkstančiais arba 17%. Aukščiausias nedarbo lygis Žemiausias nedarbo lygis 2001 07 01 2001 07 01 Druskininkuose 26,7 proc. Kretingoje 6 proc. Pasvalyje 23,2 proc. Trakuose 6,2 proc. Lazdijuose 22,1 proc. Anykščiuose 6,7 proc. Akmenėje 21,7 proc. Molėtuose 7,3 proc. Jonavoje 21,0 proc. Prienuose 7,5 proc. NEDARBO PRIEŽASTYS IR MAŽINIMO PRIEMONĖS Nedarbo mažinimo priemones galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: didinančias darbo pasiūlą ir didinančias darbo paklausą. Darbo pasiūla gali būti padidinta: 1. Tobulinant darbo rinkos paslaugas. Kai kurie asmenys bedarbiais yra dėl to, kad neturi reikiamos informacijos apie laisvas darbo vietas. Todėl geresnis gyventojų informavimas apie įsidarbinimo galimybes, laisvų darbo vietų duomenų banko kaupimas kompiuteriuose gali padėti mažinti tekamąjį ir struktūrinį nedarbą; 2. Tobulinant deficitinių specialybių profesionalų paruošimą. Naujos arba laisvos darbo vietos dažniausiai būna skirtos specialistams, kurių funkcijas gali atlikti tik nedaugelis. Tuo tarpu dauguma bedarbių yra nekvalifikuoti arba patekę į bedarbių kategoriją iš prarandančių reikšmę ūkio šakų. Todėl vyriausybės parengtos mokymo programos, skirtos trūkstamų specialybių darbuotjų rengimui, padėtų bedarbiams greičiau įsidarbinti, produktyviau gyventi ir palengvintų vyriausybės išmokų bedarbiams naštą; 3. Koreguojant valstybės pagalbą bedarbiams. Nedarbo pašalpos, išmokamos iš valstybės biudžeto, kompensuoja pajamų netekimą nedarbo atveju, apsaugo žmones nuo skurdo. Tačiau šios pašalpos turi grįžtamąją įtaką nedarbo lygiui – jos padidina savanorišką nedarbą ir pailgina darbo vietos ieškojimo trukmę. Dėlto kai kurie ekonomistai siūlo reformuoti nedarbo draudimo sistemą ir mokėti bedarbiams mažesnes pašalpas. Siūloma taip pat mažinti valstybės įstatymais nustatytą minimalų darbo užmokestį; 4. Mažinant pajamų mokestį. Ši priklausomybė paprasta: pajamų mokesčio mažinimas tolygus realiojo darbo užmokesčio didinimui, o aukštesnis darbo užmokestis, kitoms sąlygoms esant vienodoms, didina dirbti norinčių žmonių skaičių. Taigi šios išvardintos priemonės gali mažinti nedarbą, didinant darbo pasiūlą. Priemonės, kurios gali padidinti jos paklausą: 1. Vyriausybės ir profsąjungos įtaka, pristabdant struktūrinius kitimus ekonomikos augimo sąlygomis. Profsąjungos sutartyse su darbdaviais dažnai numatomas privalomas darbuotojų samdymas nepaisant technologijos kitimų arba vyriausybė savo subsidijomis palaiko silpstančias ūkio šakas bei regionus. Visos ekonomikos požiūriu, tokie veiksniai ilgainiui pasirodo esą neefektyvūs, bet tam tikrą laikotarpį jie turi svarbią socialinę reikšmę. 2. Visuminis paklausos didinimas. Nuosmukiai ir nedarbas dažnai sąlygojami nepakankamos visuminės paklausos. Todėl vyriausybė didina paklausą per prekių ir paslaugų supirkimus iš privačių įmonių. Tai efektyvus BNP ir nedarbo reguliavimo būdas. Tačiau jis turi pavojinga sąvybę – skatina kainų augimą (infliaciją). Kiekvienai vyriausybei, kuri dalį nedarbo laiko atsiradusiu dėl nepakankamos paklausos, gresia pavojus patekti į vadinamąjį „stok-eik“ ciklą. Tarkim, kad vyriausybė konstatuoja jog infliacija pasiekia neleistiną lygį ir ją reikia mažinti. Pasitelkiamos fiskalinės ir monetarinės politikos priemonės, slopinančios visuminę paklausą. Gamyba nustoja augti arba sulėtėja. Infliacijos tempai sumažėja, tačiau nedarbas išauga. Tada konstatuojama: infliacija įveikta, o pagrindinė problema – užimtumo didinimas. Imamasi gamybos skatiinmo didinant visuminę paklausą. Paklausa išauga, gamybos augimas spartėja, kainų lygis taip pat ima kilti sparčiau. Konstatuojama, kad nedarbo sumažinimo tikslas pasiektas. Formuojamas naujas tikslas – sumažinti infliacijos tempus. Ir vėl ciklas „stok-eik“ tęsiamas. 3. Papildomų darbo vietų kūrimas, plėtojant smulkųjį verslą. Negalintys rasti darbo bedarbiai arba sandomieji darbuotojai, nepasitenkinantys vien darbo užmokesčio formos pajamomis ir turėdami mažą pradinį kapitalą, steigia smulkias įmones ir organizuoja nuosavą verslą. Nors tokių verslininkų skaičius pastaraisiais metais didėja sparčiau negu samdomųjų darbuotjų, tačiau tai tampa pagrindiniu nedarbo mažinimo šaltiniu. 4. Darbo namuose plėtimas. Šiam darbo paklausos didėjimo veiksniui palankias sąlygas sudaro masiškai naudojami personaliniai kompiuteriai, tobulos komunikacijos priemonės tarp darbdavių ir darbuotojų, nors jie ir būtų toli vieni nuo kitų. Ši užimtumo forma ypač patogi moterims, pagyvenusio amžiaus žmonėms bei negalios ištiktiems asmenims. Aptarėme pagrindines priemones, kurios gali mažinti nedarbą, didinant darbo paklausą. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu pastovų užimtumo augimą gali užtikrinti tik paslaugų sfera, nes išsivysčiusiose šalyse vyksta perėjimas „nuo pramonės ekonomikos į paslaugų ekonomiką“. Pastarajai ypač tinka mažosios ūkininkavimo formos, sugebančios lanksčiai prisitaikyti prie specifinių ir individualių vartotojų poreikių. Pažymėtina ir tai, kad dauguma ekonomistų nedidelį nedarbą laiko neišvengiama blogybe, nes kai tam tikra gyventojų dalis ieško darbo, esama mažesnio spaudimo dėl atlyginimų kėlimo, ir dėl to galima kontroliuojama infliacija. Rinkos ekonomikos sąlygomis, kai darbo išteklių pasiūla viršija paklausą, Lietuvos valstybė negali garantuoti visiško darbingų žmonių užimtumo. Atsiranda bedarbių. Nedarbas atsiranda dėl atskirų profesijų netolygaus pasiskirstymo gamybinėse sferose, rinkos konjuktūros ir kiti. NEDARBO LYGIO ANALIZĖ PAGAL AMŽIAUS GRUPES IR LYTĮ Amžiaus grupės 1998 1999 2000 2001 2002 2003 Iš viso 13,2 14,6 16,4 17,4 13,8 12,4 15–19 30,2 32,3 44,9 46,5 38,4 45,2 20–24 20,9 25,8 27,0 28,6 20,9 21,8 25–29 14,0 14,5 14,8 16,8 13,5 12,1 30–34 15,5 17,0 19,2 15,8 11,9 10,5 35–39 11,6 14,8 14,7 16,4 13,3 10,4 40–44 10,4 13,6 13,4 16,8 12,8 11,4 45–49 11,8 11,1 15,3 16,7 12,9 10,5 50–54 13,1 11,4 16,1 16,8 15,4 12,4 55–59 8,2 7,5 13,1 14,8 12,6 11,5 60–64 2,1 1,8 5,8 9,1 8,5 11,5 65+ 0,2 ... 2,5 1,1 0,2 5,4 Vyrai 14,7 16,2 18,8 19,9 14,6 12,7 15–19 31,2 34,1 50,6 48,5 41,8 39,9 20–24 23,6 28,1 27,1 33,8 20,2 19,7 25–29 16,0 15,1 18,2 19,1 14,9 15,3 30–34 17,5 20,1 22,0 16,8 12,6 10,8 35–39 12,3 17,2 17,6 18,4 12,9 11,3 40–44 11,2 14,1 14,3 19,6 14,1 11,5 45–49 13,5 11,0 15,6 18,5 12,5 10,0 50–54 13,3 11,1 18,2 18,0 16,5 11,7 55–59 8,4 9,9 16,4 18,5 14,4 9,8 60–64 2,7 2,9 7,0 12,8 13,4 13,2 65+ 0,4 ... 4,8 1,8 ... 2,7 Moterys 11,6 13,0 13,9 14,7 12,9 12,2 15–19 28,5 29,4 30,8 42,6 32,2 53,4 20–24 17,1 22,8 27,0 21,7 21,9 24,5 25–29 11,6 13,9 11,2 14,2 11,9 8,6 30–34 13,3 13,7 16,3 14,7 11,1 10,2 35–39 11,0 12,4 11,9 14,4 13,6 9,4 40–44 9,7 13,1 12,7 14,3 11,5 11,3 45–49 10,2 11,3 15,0 15,1 13,3 11,0 50–54 12,9 11,7 14,5 15,9 14,5 13,0 55–59 8,0 4,1 9,4 10,4 10,8 13,1 60–64 1,2 ... 4,0 1,7 0,4 8,8 65+ ... ... 0,6 0,5 0,5 8,9 Infliacija, % 2,4 0,3 1,4 2,0 -1,0 -1,3 1 lentelė. Nedarbo lygis pagal amžiaus grupes ir lytį (metų vidurkis; procentais) 1 paveikslas.Bendra bedarbių sudėtis pagal amžių 1998- siais metais. 2 paveikslas.Bendra bedarbių sudėtis pagal amžių 1999- siais metais. Moterų nedarbas Lietuvoje Jau 1991 metų pabaigoje buvo registruota 4 600 bedarbių, 3 000 iš jų buvo moterys. 1994 metų pabaigoje bedarbių skaičius siekė net 33.3 tūkstančius. Moterys sudarė apie 60 procentų visų bedarbių. Remiantis statistiniais duomenimis, būtent moterys sudaro didesniąją bedarbių dalį. Jos sunkiau susiranda darbą dėl įvairiausių priežasčių: didesnio atsidavimo šeimai, visuomeninės nuomonės apie moters vaidmenį, mažesnių fizinių sugebėjimų bei kitų. Atlikti sociologiniai tyrimai parodė, kad šiandien moters ir vaidmuo, ir įvaizdis yra labiau problematiški negu vyro. Pvz., net 80% dirbančių moterų teigia, kad vyro socialinė, ekonominė ir politinė padėtis yra geresnė negu moterų. Su tokia nuostata sutinka 68% dirbančių vyrų. Taigi tiek vyrai, tiek moterys konstatuoja tą faktą, kad vyro socialinis vaidmuo užtikrina geresnes vyro egzistencijos sąlygas. Tačiau vyrai ir moterys skirtingai suvokia šias geresnes sąlygas, nes nevienodai suvokia “tikrąjį” moters socialinį vaidmenį. Apie 60% vyrų mano, kad moteris turi rūpint šeima ir vaikais. Tuo tarpu 68% dirbančių moterų nesutinka, kad moteris turi dirbti didžiąją namų ruošos darbų dalį. Taigi, tik mažiau kaip trečdalis moterų pritaria tradiciniam moters vaidmeniui. ( 5 ) 13 paveikslas. Bedarbių moterų sudėtis pagal amžių 1998-siais metais 14 paveikslas. Bedarbių moterų sudėtis pagal amžių 1999-siais metais 15 paveikslas. Bedarbių moterų sudėtis pagal amžių 2000-siais metais 16 paveikslas. Bedarbių moterų sudėtis pagal amžių 2001-siais metais 17 paveikslas. Bedarbių moterų sudėtis pagal amžių 2002-siais metais 18 paveikslas. Bedarbių moterų sudėtis pagal amžių 2003-siais metais Bedarbiai pagal išsimokslinimą Gyventojų užimtumas   Iš viso Vyrai Moterys Mieste Kaime Gyventojai, tūkst. 3712 1753 1959 2518 1194 14-74 m. amžiaus 2802 1321 1481 1935 867 Darbo jėga 2037 1017 1020 1354 683 Užimti 1720 862 858 1083 637 Bedarbiai 317 155 162 271 46 NEDARBO LYGIO ANALIZĖ PAGAL LYTĮ, AMŽIAUS GRUPES IR IŠSILAVINIMĄ 19 paveikslas. Vyrų nedarbo lygis amžiaus grupėse pagal išsilavinimą 2000-siais metais 20 paveikslas. Vyrų nedarbo lygis amžiaus grupėse pagal išsilavinimą 2002-siais metais 2000 ir 2002 metais pastebimas vyrų nedarbo lygio mažėjimas įvairiose amžiaus grupėse.15 – 24 metų amžiaus vyrai, turintys aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, labiausiai sumažino nedarbo lygį Lietuvoje 2002 metais – nuo 27 proc. 2000 metais iki 20 proc. 2002 metais. Tą galima paaiškinti tuo, kad šalyje vyksta „proto nutekėjimas“ į Europos šalis ir netgi yra susidaręs specialistų stygius. 21 paveikslas. Moterų nedarbo lygis amžiaus grupėse pagal išsilavinimą 2000-siais m. 22 paveikslas. Moterų nedarbo lygis amžiaus grupėse pagal išsilavinimą 2002-siais m. Analizuodami šiuos 21 – 24 paveikslus pastebime, kad žemiausio išsilavinimo srytyje moterų nedarbno lygis yra gerokai žemesnis. Tą galima paaiškinti tuo, kad moterys yra labiau linkusios į mokslą ir jų pasirenkamos studijų kryptys yra paklausesnės darbo rinkoje. 23 paveikslas. Bedarbiai vyrai pagal ankstesnį užsiėmimą 2000, 2001, 2002 –siais metais 24 paveikslas. Bedarbės moterys pagal ankstesnį užsiėmimą 2000, 2001,2002–siais m. Iš grafikų matome, kad nedarbo lygio koeficientas gerokai didesnis nekvalifikuotų profėsijų grupių srytyse dėl jau anksčiau minėto „proto nutekėjimo“. Be to, akivaizdžiai išsiskiria tos sritys, kurios yra tai lyčiai prioritetinės. Kaip pvz. vyrų grupėse amatininkai ir kvalifikuoti darbuotojai , o moterų grupėse – aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojos. Abejose grupėse pastebimas gana aukštas nedarbo lygis tarp anksčiau nedirbusiųjų – tai daugiausia nepaklausių profesijų atstovai. Tačiau tarp moterų jis žemesnis, nes jos atkaklesnės darbo paieškose ir lanksčiau prisitaiko prie darbdavių reikalavimų. 25 paveikslas. Bedarbiai vyrai pagal ankstesnį užsiemimą, ekonominės veiklos rūšis 2000, 2001, 2002-siais metais. 26 paveikslas. Bedarbės moterys pagal ankstesnį užsiemimą, ekonominės veiklos rūšis 2000, 2001, 2002-siais metais. Vyrų nedarbo lygis pagal ankstesnį užsiemimą ekonominės veiklos rūšyse itin aukštas: žemės ūkyje, pramonėje, statyboje, didmeninė ir mažmeninė prekyba ir anksčiau nedirbusieji. Tuo tarpu moterų tik trejose ekonominės veiklos rūšyse: pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, anksčiau nedirbusios moterys. Nedarbas religiniu aspektu Popiežius teigia, kad nedarbas žmones ir šeimas padaro silpnas ir trapias. Šeimos jaučiasi nepripažintos ir nereikalingos visuomenei”, nuo nedarbo „prasideda įsiskolinimo spiralė”. Popiežius ragino akademikus „ieškoti naujų nedarbo mažinimo būdų“. Užimtumo problema, yra iš tikrųjų didelis iššūkis tarptautiniam gyvenimui. Jis iškelia sveiko pasidalijimo darbu ir solidarumo prielaidą tarp visų darbingo amžiaus asmenų. Popiežius pasmerkė „juodosios rinkos” klestėjimą kai kuriose šalyse. „Kiekvienam asmeniui darbas yra esminis gyvenimo elementas, prisidedantis prie jo žmogiškosios būties ugdymo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!