Bedarbystė Lietuvoje

Vienas svarbiausių makroekonominių problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos „sveikatos“ rodiklių. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo nuostolius, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką.
Tačiau vėlesniais dešimtmečiais pradėjo formuotis naujas, visiškai kitas, požiuris į nedarbą. Imta manyti, kad bedarbiai darbo neturi tik trumpą laiką. Be to, daugelis žmonių ieško darbo pirmą kartą arba geresnio, palyginti su tuo, kurį dirbo, ir todėl, vengdami apsirikti, jo kurį laiką ieško, t.y. būna bedarbiais. Tuo remiantis teigiama, kad nedarbas atspindi tik pokyčius, būdingus dinamiškai ekonomikai, o ne išteklių švaistymą, ir nesąs opi problema.
Aukštu nedarbo lygiu susirūpino ne tik atskiros vyriausybės, bet ir Europos Sąjungos institucijos, Tarptautinė darbo organizacija ir kt.
Todėl akivaizdu, kad nedarbas kaip problema egzistuoja.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Tarybos reglamentai įpareigoja nuolat atlikti gyventojų užimtumo tyrimą, o tyrimų rezultatus skelbti kas ketvirtį.
Nuolatiniu yra laikomas toks tyrimas, kai iš ketvirčio tyrimui iš gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu atrinktų namų ūkių 1/13 dalis yra apklausiama kiekvieną savaitę.
Tyrimo metu yra vadovaujamasi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) priimtais užimtų gyventojų ir bedarbių sąvokų apibrėžimais.
Visa tai leidžia Europos Bendrijų statistikos tarnybai -Eurostatui - palyginti ES priklausančių valstybių pateiktus gyventojų užimtumo tyrimo rezultatus.
Nuo XX amžiaus pabaigos ekonominės raidos tikslai vis sunkiau suderinami su žmogaus socialinės raidos reikmėmis. Daugelyje šalių teigiami ekonominiai pokyčiai (užimtumo padidėjimas, finansų rinkos stabilumas, daug pelningai dirbančių įmonių) egzistuoja greta vis blogėjančių žmogaus socialinės raidos rodiklių: daug skurstančių žmonių, didėjanti pajamų nelygybė, nemažėjantis nedarbas ir įsigalinti socialinė atskirtis. Konkurencijos sukeltas darbo santykių liberalizavimas atsisakant nedarbo darudimo, kitų alternatyvių pajamų ir lanksčių užimtumo formų plėtra daugelyje šalių padidino socialinę nelygybę ir nesugebėjo išlaikyti „gerų“ darbo vietų –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!