Importo Iš trečiųjų šalių vertinimas Lietuvoje

IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ VERTINIMAS LETUVOJE Įvadas Temos aktualumas. Kodel tema yra aktuali Problema: koks yra importo iš trečiųjų šalių vertinimas Lietuvoje? Objektas: importo iš trečiųjų šalių Lietuvoje vertinimas. Tikslas: ištirti importo iš trečiųjų šalių Lietuvoje vertinimą.  Uždaviniai: 1. Teoriškai ištirti Lietuvos importą. 2. Atlikti statistinę Lietuvos importo analizę, naudojant statistinius matematinius instrumentus. 3. Pateikti Lietuvos importo iš trečiųjų šalių vertinimo taikomojo tyrimo metodiką. 4. Atlikti Lietuvos importo iš trečiųjų šalių anketinį tyrimą, pateikti tyrimo rezultatus ir juos apibendrinti. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros lyginamoji analizė ir vertinimas, statistinių duomenų lyginamoji analizė, laiko eilutė, anketinė apklausa. Šio straipsnio tema yra importas Lietuvoje. Importas šiai dienia yra aktuali tema Lietuvos gyventojas ir verslams. 2018 metų bendras Lietuvos produktų importas viršijo trisdešimt milijonų eurų. Tačiau visiems importuotojams yra svarbu žinoti mokesčius susijusius su importuojamomis prekėmis.   Kaip rašo LRT.LT straipsnyje, po balsavimo Seimas pritarė panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą smulkioms, iki 22 eurų vertės siuntoms iš trečiųjų šalių. Pakeitimai turėtų įsigalioti 2021 metų liepą.   Tai reiškia, kad šiuo metu smulkmenoms iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui Kinijos, kurių vertė siekia iki 22 eurų, PVM nėra taikomas. Tačiau pagal priimtas įstatymo pataisas jos bus apmokestinamos PVM (21 proc.) nuo liepos 1 d. Prekėms nuo 22 iki 150 eurų – ir toliau bus taikomas dabar galiojantis PVM mokestis, o virš 150 eurų kainuojančioms prekėms PVM mokestis ir 0–22 proc. dydžio muito mokestis. 1. Importo svarbos pagrindimas iranalizuojamų duomenų Lietuvoje pateikimas. 1.1. Importo samprata Visame pasaulyje nuolat vyksta prekyba, kuri jungia įmones, miestus, šalis, kiekvieną žmogų. Sunku būtų net įsivaizduoti kaip turėtų atrodyti pasaulis jeigu visiškai nebūtų eksporto ir importo. Būtent tarptautinė prekyba, eksportas bei importas suteikia galimybę šalims investuoti ir gerinti savo ekonominį lygį. Tarptautinė prekyba - ekonominiai sandoriai, kurie atliekami tarp šalių. Tarp daiktų, kuriais paprastai prekiaujama. Tarptautinės prekybos sandorius palengvina tarptautiniai finansiniai mokėjimai, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka privačių bankų sistema ir prekybos valstybių centriniai bankai (Enciklopedija Britannica 2020). Tarptautinė prekyba leidžia šalims išplėsti savo rinkas ir prieiti prie prekių ir paslaugų, kurių kitaip nebūtų buvę galima įsigyti šalies viduje. Dėl tarptautinės prekybos rinka yra konkurencingesnė. Tai galiausiai lemia konkurencingesnę kainą ir atneša pigesnį produktą vartotojui (The Library of Economics and Liberty 2021). Importas yra vienoje šalyje pirkta prekė ar paslauga, kuri buvo pagaminta kitoje. Importas ir eksportas yra tarptautinės prekybos komponentai. Jei šalies importo vertė viršija jos eksporto vertę, šalyje yra neigiamas prekybos balansas, dar vadinamas prekybos deficitu (2021). Matomas importas apima mokėjimus už galutinius produktus ir tarpines prekes, įskaitant naftą ir kitas prekes, gatavas ir gatavas prekes bei komponentus. Nematomas importas apima mokėjimus už finansines paslaugas, valdymo paslaugas ir turizmo išlaidas užsienyje. Šalys greičiausiai importuoja prekes ar paslaugas, kurių jų vidaus pramonė negali pagaminti taip efektyviai ar pigiai kaip eksportuojanti šalis. Šalys taip pat gali importuoti žaliavas ar prekes , kurių nėra jų sienose. Pavyzdžiui, daugelis šalių importuoja naftą, nes negali jos gaminti savo šalyje arba negali pagaminti tiek, kad patenkintų paklausą. Laisvosios prekybos susitarimai ir tarifų grafikai dažnai lemia, kurias prekes ir medžiagas importuoti yra pigiau. Laisvosios prekybos susitarimai ir priklausomybė nuo importo iš pigesnio darbo jėgos šalių dažnai atrodo atsakingi už didelę dalį gamybos darbo vietų sumažėjimo importuojančioje valstybėje. Laisva prekyba atveria galimybę importuoti prekes ir medžiagas iš pigesnių gamybos zonų ir sumažina priklausomybę nuo vietinių prekių (2021). Importas yra užsientyje pagamintas ir jūsų šalyje įsigytas produktas arba paslauga. Importuojamos prekės ar paslaugos yra paklausios tada, kai vidaus pramonė negali pigiai ar efektyviai gaminti panašių prekių ar paslaugų. Laisvosios prekybos susitarimai ir tarifų grafikai dažnai lemia kurias prekes ir medžiagas imporuoti yra pigiau, bet ekonomistai ir politikos analitikai nesutaria dėl teigiamo ir neigiamo importo poveikio. Kai kurie kritikai teigia, kad nuolatinė priklausomybė nuo importo reiškia sumažėjusią šalyje gaminamų produktų paklausą, taigi gali paskatinti verslumą ir verslo plėtrą. Šalininkai teigia, kad importas pagerina gyvenimo kokybę suteikdamas vartotojams didesnį pasirinkimą ir pigesnes prekes, šių pigesnių prekių prieinamumas taip pat padeda išvengti siaučiančios infliacijos (2021). Šiandieninėje visuomenėje vartotojai yra įpratę savo parduotuvėse matyti produktus iš įvairių pasaulio kampelių. Šie skirtingų valstybių produktai suteikia daugiau pasirinkmo galimybių vartotojams. Žvelgiant į importuojamą produkciją, galima įžvelgti ir neigiamų pasėkmių šaliai, nes iš tiesų vietiniams gamintojams sukuriamas konkurencinis spaudimas, ypač jeigu tų vietinių gamintojų yra nedaug ir jie sugebėjo užsitikrinti vietą rinkoje, importas juos stumia lauk. Būtent dėl šio sukurto konkurencinio spaudimo vietiniams prekybininkams ar gamintojams kyla grėsme tarpti bedarbiais ar visiškai bankrutuoti, kitaip tariant, prisitaikymas prie rinkos pokyčių yra ganėtinai sunkus. Taip pat jeigu valstybės importas pakankamai ilgą laiką viršys eksportą, tai gali lemti kapitalo nutekėjimą, žinoma, toks procesas nėra itin greitas, tačiau jeigu tai tęsiasi dešimtnečius – ekonominės pasėkmės neišvengiamos, o tai žinoma anksčiau ar vėliau atsilieps pragyvenimo lygiui Baris-Tuzeman (2019). Atrodo priežastis viena – riboti importuojamą produkciją, bet dirbtinėmis priemonėmis riboti prekių įvežimą (importuoti) į šalį ne tik, kad prieštarauja tarptautiniams susitarimams, bet tai taip pat neskatina ir šalies konkurencingumo. Siekiant, kad prekybos balansas būtų teigiamas, derėtų ne stengtis sumažinti importą, bet visais įmanomais būdais didinti verslų konkurencingumą būtent taip skatinant verslus galimybei eksportuoti savo produkciją. Tarptautinė prekyba šiais laikais laikoma neatsiejama daugumai pasaulio valstybių. Kiekviena valstybė, kuri rūpinasi savo ateitimi, stengiasi didinti eksportą, kad prekybos balansas būtų teigiamas, o tai reiškia, kad eksportas būtų didesnis nei importas. Tarptautinę prekybą sudaro tiek importas, tiek eksportas, šalys, turinčios pakankamai gamtos išteklių eksportuoja savo prekes ar paslaugas į užsienio šalis, kuriose gamtos išteklių nepakanka, tokiu būdu uždirbama daugiau pinigų, o sveika ekonomika laikoma ta, kurioje auga tiek eksportas, tiek importas, būtent tai ir parodo šalies ekonomikos stiprumą Reddy (2020). Apibendrinimas 1 pastraipa 1.2. Lietuvos importo statistinė padėtis Importas yra verslo plėtojimas. Svarbu suprasti iš kokių šalių daugiausiai importuojame, tam, kad galėtume žinoti patikimas šalis ir ieškoti naujų galimybių (žr. 1 pav.). 1 pav. ES 27 tarptautinės prekybos prekėmis raida 2009–2019 m., mlrd. EUR (Eurostat, 2020). Atsižvelgiant į ES 27 tarptautinės prekybos prekėmis raidos 2009-2019 metais duomenis, nuo 2009 metų iki 2011 eksportuojamų ir importuojamų prekių skaičius buvo panašus. Nuo 2012 buvo jaučiamas didesnis prekių eksportas lyginant su importuojamų prekių skaičiumi. Žvelgiant į balanso grafą galima pastebėti, kad nuo 2012 iki 2016 metų balansas tarp eksporto ir importo augo, 2017-2018 metais balansas mažėjo, vėliau balansas vėl augo. 2 pav. Lietuvos produktų importas Atsižvelgiant į Lietuvos produktų importą matoma, kad nuo 2010 metų iki 2013 metų importuojamų produktų skaičius augo. Nuo 2013 iki 2016 metų produktų importas Lietuvoje mažėjo (arba stagnacija). Nuo 2016 vėl buvo jaučiamas produktų importo augimas. Didžiausi Lietuvos importo partneriai 3 pav. Didžiausi Lietuvos importo partneriai, Mln. EUR Apibendrinimas to kas buvo 1.2 skyriuje 4-5 sakiniai Peržvelgiant duomenys matoma kad nuo 2009 metais paslaugu ir prekių reikalavimai pamažu pradėjo kilti iki 2013 metų, kuriais pradėjo importuotu produktu bei paslaugu kiek mažėti. Nuo 2013 metų paslaugu ir produktu importas pradėjo mažėti (arba stagnuoti), iki 2016 metų. 2016 metais šis mažėjimas nustojo ir pradėjo kilti iki 2018-2019 metų. Toliau straipsnyje bus atliekama importo Lietuvoje laiko eilutės analizė. Apžvelgiant 2010 – 2018 m. importo duomenis matome, kad bendras Lietuvos importo vidurkis šiuo laikotarpiu buvo 25227,83 mln. EUR, nuokrypis( +-) 3681,184 mln. EUR. Minimali Lietuvos importo reikšmė 2010m. buvo 17653,1 mln. EUR, maksimali reikšmė 2018m. buvo 30942,6 mln. EUR. Visų Lietuvos importo 2010-2018 m. duomenų mediana yra 25399,5 mln. EUR 4. pav. pateikiama Lietuvos importo 2010-2018m. sklaidos diagrama. 4 pav. Sklaidos diagrama (sudaryta autorių). Sklaidos diagramoje (žiūrėti 4 pav.) pagrindinės skaitinės charakteristikos pirmasis kvartilis Q1 (23781,45) ir trečiasis kvartilis Q3 (27361,95). Per ketvirtadalį viso laikotarpio

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!