Valstybė ir viešosios teisės sąvoka

Valstybė ir viešosios teisės sąvoka.
P. Leonas. “Teisės filosofijos istorija”.
Naujieji amžiai.
Legistai.
Pirmasis pasaulinės valstybės dėsnis – karaliui įstatymai neprivalomi. Antrasis dėsnis įrodė, kad, Kadangi Kristus neturėjo pasaulietinės valdžios, tai Jis negalėjo perduoti jos savo įpėdiniui – popiežiui.
Reformacija.
Reformacija paneigė viduramžių vienos valdžios idėją, nes Liuteris paskelbė dvasiškos ir pasaulietinės valdžios sričių griežtą skirtingumą. Liuteris mokė, kad sielos gyvenimas yra įsitikinimo dalykas, laisvės sritis, kuri baigiasi ten, kur prasideda išorinis garbinimas (kultas), o išoriniuose santykiuose ir krikščionys turi klausyti valdžios. Bet politinės institucijos nėra pagrįstos tikyba. Visuomenės santvarkos ideali forma yra bendruomenė, kuri turi rūpintis religijos, mokymo ir labdariškumo reikalais.
Anot Melanchtono, bažnyčia turi priklausyti nuo valstybės, nes valstybės pareiga – vykdyti dorovės dėsnius ir Dievo įsakymus. Taip mąstant, vėl nyko siena tarp teisės ir dorovės, tarp nusikalstamo darbo ir nuodėmės.
Politiniai santykiai.
Politiniuose santykiuose kosmopolitinę viduramžių pažiūra pakeitė tautišką idėją. Kovojant dviem viduramžių universalioms galybėms – popiežiams ir imperijai – tarp sąvęs dėl pirmenybės pasauly ir per kovą netekus joms, taip pat ir vienos valdžios idėjai, jėgos ir reikšmės, stiprėjo tautiškas jausmas.
Kartu pasikeitė asmens santykis su visuomene. Senovėje asmuo buvo valstybės prarytas. Krikščionybė pripažino asmeniui savarankišką reikšmę gyvenime, bet visatos būtį ji rėmė antgamtiška santvarka, kurioje asmuo vis dar nyko. Dabar Atgimimas pastatė žmogų pirmoje eilėje, laikydamas ji ne kaip greta esantį su visuomenės išsiplėtojimu, bet kaip esantį visuomenės pagrinde. Valstybė naujų pažiūrų buvo laikoma ne kaip būtinumas ir prigimtoji asmeniui padėtis, bet asmens kūrinys: asmuo seniau gyveno vienas sau, o vėliau sukūrė valstybę, reikalingą jo interesams.
Makiavelis (realistas).
Makiavelio mokslas apie teisę ir valstybę paremtas realiai duomenimis, yra naujųjų laikų mokslas. Makiavelis nagrinėjo teisę kaip priemonę valstybės pastovumui užtikrinti. Kadangi patyrimas rodo, kad civilizacijai besikečiant tikyba ir tėvų dorybė netenka savo įtakos asmenų sieloms, tai valstybės būtinas reikalas – užkirsti piliečiams pavojų sunykti dorovės atžvilgiu, nuolat juos gaivinant, jų dorybę atnaujinant. Šiam uždaviniui vykdyti ir užkirsti kelią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!