• Žemdirbystė - nuo senų laikų buvo pagrindinis lietuvių verslas. Žemei įdirbti naudojami mediniai įrankiai, tik pačias būtiniausias dalis nukaldavo kaimo kalviai. Pagrindinis įrankis buvo žagrė. Arimui buvo naudojami jaučiai.
• Pagrindinis sėjimo įrankis buvo sėtuvė. Sėtuvės dažniausiai buvo pinamos iš ruginių šiaudų grįžčių, perpinant jas plėšomis, apvalios ir į viršų platėjančios. Sėtuvę sėjėjai užsikabindavo ant kaklo ar per petį, todėl jos viršuje arba šonuose būdavo įtaisomos kilpos rankšluosčiui, juostai ar diržui užverti.
• Naujojo derliaus nuėmimas prasideda rugiapjūte. Pagrindinis įrankis - pjautuvas. Pjautuvu pjaunant nė viena varpa nelieka dirvoje: kiek kaire ranka apimama, tiek dešine nupjaunama. Pjautuvu supjautų rugių pėdą sudarydavo 20-25 saujos. Išdžiovinę ir parvežę - kuldavo. Tipiškiausias kūlimo įrankis buvo spragilas. Kotas turėjo atitikti kūlėjo ūgį, buvo 1,5-1,8 m ilgio ir tokio storumo, kad ranka laisvai jį apimtų. Kotas buvo daromas iš lengvesnio medžio - eglės, klevo. Spragilo galva - iš kieto jauno medžio - ąžuolo, skroblo, uosio, beržo ar lazdyno, dažniausiai į apačią storėjanti. Iškultų grūdų valymo būdas buvo grūdų vėtymas. Šeimininkas atsisėdęs ant kaladės ar suoliuko tarpduryje siausdavo medine vėtykle prieš vėją. Vėtant pelai paprastai krisdavo prie pat vėtytojo kojų, sunkesnieji grūdai lėkdavo toliausiai, vidutiniai arčiau, o prastieji, patys lengviausi, arčiausiai. Tokiu būdu prityręs vėtytojas iš karto išskirdavo grūdus į keletą rūšių.
• Svarbus valstiečių maisto produktas buvo karvių pienas ir jo produktai. Pienas buvo melžiamas į medinę melžtuvę. Iš pieno sūrspaudėmis spausdavo dvejopus sūrius: saldų ir rūgštų. Pirmasis daromas iš virinto saldaus pieno, į jį primaišant kiaušinių ir kitų priedų. Rauginto pieno sūriai buvo vartojami švieži ir džiovinti. Sviestmuše sumušdavo skanų sviestą, kuris tebuvo šventinio valstiečių šeimos stalo patiekalas, šiaip buvo skiriamas pardavimui. Už parduotą sviestą, sūrius ir kiaušinius gauti pinigai sudarė pagrindines einamąsias šeimos biudžeto pajamas, buvusias šeimininkės žinioje.
• Valstiečiai rinkdavo į krepšelius įvairias miško gėrybes: avietes, bruknes, žemuoges, mėlynes, spanguoles, grybus, riešutus. Riešutus jaunimas nešdavosi...
Šį darbą sudaro 1490 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!