Valdymo ir laikymo samprata. Valdymo genezė

Taigi romėnų teisės literatūroje valdymas suprantamas kaip fakti­nis daikto turėjimas siekiant jį pasilikti. Populiariausias daikto valdymo būdas, kai nuosavybės teisė į daiktą sutampa su faktiniu jo valdymu, t. y. kai daikto valdytojas ir jo savininkas yra tas pats asmuo. Tačiau tai nėra vienintelis pagrindas valdymui atsirasti, galimos ir kitos daiktinės tei­sės, pavyzdžiui, superficijaus teisė. Be to, valdymas gali apskritai netu­rėti jokio teisinio pagrindo, pavyzdžiui, kai vagis valdo pavogtą daiktą.
1 Hausmaninger H., Selb W. Roemisches Privatrecht. Wien, 1981. P. 175.
Tad ypač svarbu suprasti, kadpossessio pirmiausia yra tam tikra faktinė būsena. Ne bet koks daikto turėjimas jau reiškė valdymą teisiniu atžvil­giu. Teisiniu valdymas tapdavo tik kai garantuota jo teisinė gynyba, o kad šitaip būtų, valdymas privalėjo turėti tokius elementus: objektyvųjį ir subjektyvųjį (5 pav.). Pirmasis reiškė faktinį daikto turėjimą, vadi­namą corpus. Šio elemento esmė ta, kad daiktą turintis asmuo gali su juo daryti, ką tik nori. Subjektyvusis elementas reiškė norą pasilikti daiktą atmetant bet kuriuos trečiuosius asmenis. Jis buvo vadinamas animus rem sibi habendi, arba paprasčiausiai animus possidendi2. Šie elementai buvo būtini, kad turintis daiktą asmuo būtų pripažintas jo valdytoju. Remdamiesi animus, ir skiriame valdymą nuo laikymo. Lai­kymas (detentio) — tai faktinis daikto turėjimas, kai asmuo nesiekia pasilikti daikto, bet valdo jį trečiojo asmens vardu (animus rem alteri habendi). Skirtingai nsi possessio, detentio turi tik vieną iš pirmajam būtinų dviejų elementų - tai corpus. Aiškiai skirti valdymą nuo laiky­mo yra labai svarbu, nes teisę ginti valdymą turėjo tiesiogiai pats val­dytojas, tuo tarpu detentorius tokią gynybą galėjo gauti tik tarpinin­kaujant daikto savininkui. Šitaip buvo garantuojama ne tik ekonomi­nė, bet ir juridinė detentorių priklausomybė nuo savininkų. Valdymo esmės supratimas ir apibrėžimas, be abejo, yra labai didelis romėnų teisinės minties laimėjimas.
2 Rozwadowski W. Prawo rzymskie. Warszawa, 1991. P. 114.
dangi seniausios teisės sistemos paprastai daug dėmesio valdymo insti­tucijai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!