Valdovo paveikslas literatūroje (Sofoklis, Krėvė, Marcinkevičius)

valstybės atsakomybės. Jie privalėjo spręsti šalies problemas ir neleisdavo tautai pražūti.
kaina.
Sofoklis dramoje „Antigonė“ laužo Antikos dramos veikėjų stereotipus ir vaizduoja ne
statiško, o besikeičiančio valdovo paveikslą. Jau dramos ekspozicijoje išryškėja valdovo
tironiškoji pusė. Kaip tvirtina Kreontas, jis šalį valdo pasiremdamas įstatymais, tačiau
žmogiškųjų įstatymų nepaiso. Antikos laikotarpiu mirusieji buvo gerbiami ir laidojimo
procesija laikoma viena iš svarbiausių. Teisę būti palaidotu turėjo kiekvienas gyventojas,
nesvarbu, kaip jis elgėsi gyvųjų pasaulyje. Tačiau žiauriam lyderiui tokios tradicijos nerūpi ir
įstatymu yra laikomi jo žodžiai, o ne pasenusios tradicijos. Žinoma, visuomet yra asmenų,
besipriešinančių valdžiai. Tokia buvo ir kūrinio herojė Antigonė, kuri palaidojo tėvynės priešu
laikomą brolį. Pasiremdamas įstatymais, ar bent taip besiteisinantis, tironas paskiria
bausmę. Taip vėl išryškėja Kreonto beširdiškumas. „Išsiųsiu dykumon, kur jokio nėr
žmogaus,/ Ir uždarysiu ją uolyne iškaltos uolos“,- tokį nuosprendį paskiria Antigonei. Bet šis
dramos veikėjas ima keistis supratęs ir pripažinęs savo klaidas, kas buvo labai nebūdinga to
laikotarpio valdovams. Kad tai įvyktų, valdovas turėjo išgyventi skaudžią netektį. Nubaudus
Antigonę, Kreontą pradeda persekioti negandos. Atomazgoje nurodoma, kas įvyksta su
žmonėmis, kurie save laiko visagaliais ir nepaiso dievų nuomonės. Tik patyręs sūnaus ir
žmonos netektį, Kreontas tampa tokiu valdovu, kuriam tauta vėl galėtų paklusti. Vadinasi,
Sofoklis sukūrė netradicinį valdovo paveikslą, kuris dėl savo klaidų sulaukė tragiško likimo.
Just. Marcinkevičius poetinėje dramoje „Mindaugas“ vaizduoja ryžtingą valdovą, kuris
pasirenka netinkamas valdymo priemones. Jau dramos ekspozicijoje Mindaugas nurodo ir
nuolat pabrėžia savo tikslą - sukurti ir suvienyti Lietuvą. Nors tikslas ir atrodo kilnus, bet
valdovas jo siekia imdamasis žiaurių veiksmų. Didžiąją dalį žemių užkariauja liedamas
nekaltų žmonių kraują. Vadovaujasi šiais žodžiais: „Valdžia ne meile laikosi, o baime“. Bet
viduramžiais tai buvo visiškai normalu ir daugelis valdovų šalį valdė tokiomis priemonėmis.
Beje, Mindaugas nusprendžia ištekinti dukrą Ramunę, kas buvo būdinga valstybės
vadovams viduramžiais. „To reikalauja Lietuva ir aš./ Mums reikalinga, kad rytinė siena/ Bent
artimiausiam laikui būt rami“,-tokiais žodžiais bando pasiteisinti. Kunigaikštis net pasiryžta
priimti krikščionybę, kad tik Lietuva atsirastų pasaulio žemėlapyje. Mindaugo tikslas buvo
suvienyti Lietuvą, bet savo poelgiais jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!