Valdovo paveikslas literatūroje (Radvanas, Šekspyras)

VALDOVO PAVEIKSLAS LITERATŪROJE Renesanso epochos filosofas ir Italijos politinis veikėjas Nikolas Makiavelis labiausiai išgarsėjo savo politiniu traktatu „Valdovas“. Jame jis vienas pirmųjų pavaizdavo absoliutaus valdovo, kaip teigiamo žmogaus, paveikslą. Nors iš istorijos žinome, kad absoliutizmas daugelyje šalių sukėlė gilią krizę, išprovokavo masines revoliucijas ir ilgainiui buvo pakeistas parlamentiniu valdymu, tačiau N. Makiavelis savo idėją grindžia tuo, kad viskas, kas naudinga visuomenei ir valstybei, yra moralu ir priimtina, nes kilnus tikslas gali pateisinti net ir drastiškiausias priemones. Vis dėlto toks požiūris į valdovą yra būdingas toli gražu ne visiems Renesanso laikotarpio kūrėjams. Pavyzdžiui, LDK Renesanso poetas Jonas Radvanas herojiniame epe „Radviliada“ kuria moralinius principus išlaikančio valdovo paveikslą, kuriam svarbiausia yra ryžtingai įsipareigoti ginti tėvynę, o ne bet kokiomis priemonėmis įtvirtinti savo valdžią. Savo ruožtu Renesanso saulėlydžio dramaturgas Viljamas Šekspyras tragedijoje „Hamletas“ vaizduoja valdovą, kuris trokšdamas valdžios praranda žmogiškumą ir tokiu būdu pasmerkia save bei kitus pražūčiai. J. Radvano kūrinyje „Radviliada“ vaizduojamas stiprus valdovas, kurio prioritetas yra pareiga tėvynei ir moralinių principų išlaikymas net ir sunkiausiais gyvenimo momentais. Tokiam valdovui svarbiausia yra ne valdžia ir ne iš jos ateinantys turtai, o šalies garbė ir valstybės piliečių gerovė. Poemoje aprašomas Livonijos karas, vykęs 1558-1583 metais. Šiame kare Lietuva ir Lenkija kovojo dėl Livonijos prieš Maskvos kunigaikštystę. Tuometinis Rusijos caras Ivanas IV Rūstusis norėjo pulti Vilnių, tačiau Mikalojaus Radvilos Rudojo kariuomenė maskvėnus sutriuškino Ulos mūšyje. Tai buvo didžiausia Radvilos Rudojo pergalė, jis vadinamas Vilniaus išgelbėtoju. Be to, Radvila Rudasis nepritarė Liublino unijai, šią sąjungą su Lenkija laikė Lietuvos valstybės pabaiga, kadangi po jos Lietuva prarado dalį žemių, tapo provincija, paspartėjo polonizacijos procesas. J. Radvanas savo kūrinyje sukurtu Radvilos Rudojo paveikslu siekė parodyti tobulo valdovo portretą, kuriam savo tėvynės interesai yra svarbiausias prioritetas ir jis yra visada pasiryžęs juos ginti. Panegirikoje šis didikas vaizduojamas kaip drąsus, valstybei atsidavęs, morališkai stiprus ir pamaldus valdovas. Jo geriausios savybės išryškėja sapno epizode, kai karvedys sapnuoja Vytautą, kuris kritikuoja bailius, bijančius ginti šalį, ir Radvilą Rudąjį iškelia kaip tikro patrioto ir valdovo idealą: „Tujai, viltie Lietuvos, atsidavusi mūsų valstybės saule

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!