Valdovo paveikslas lietuvių literatūroje (Sruoga, Krėvė)

Istorija – tai neatskiriama dalis visų meno krypčių, taip pat ir literatūros. Praeities vaizdavimas visada suteikdavo gerą įspūdį apie senus mūsų protėvių garbingus laikus. Lietuvių literatūroje dažniausiai šlovinami žymūs valdovai, siekiantys padaryti Lietuvos kraštą galingiausia ir įtakingiausia valstybe pasaulyje, kad ateityje jų palikuoniai didžiuotųsi tėvynės daug gražesne ir nepamirštama istorija, rašytojų sukurta. Kilmingi Lietuvos kunigaikščiai, , jų garbingi bei keisti veiksmai, žymios pergalės, bei niekingi pralaimėjimai, jų įvairūs charakterių požymiai tera geras pavyzdys šiuolaikiniams skaitytojams. Žymių rašytojų: Balio Sruogos ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus kūriniai būtent ir atskleidžia Lietuvos didžiųjų valdovų priešingybes.
XX a. Lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas Balys Sruoga vedė istorikę ir pedagogę Vandą Daugirdaitę, kuri suteikė daug impulsų kuriant istorines dramas. Rašytojas itin gilinosi į literatūros ir istorijos santykį, ir savo tikrąją dramaturgijos pradžią laikė istorinę kroniką ,,Milžino paunksmė“. Drama parašyta Vytauto Didžiojo garbei išaukštinti. Joje originaliai interpretuojamas Lietuvos kunigaikščio paveikslas. Vytautas nepasirodo scenoje, tačiau jo buvimas yra jaučiamas visuose dramos epizoduose, jis kelia barnius, konfliktus, kursto personažų aistras. Tokiu kontrasto būdu, Balys Sruoga išryškina Vytauto galią ir reikšmę. LDK kunigaikštis griežtas ir galingiausias valdovas Europoje, visi jį garbinte garbina ir bijo likti nustelbti jo galybės. Jis yra geras karvedys, nes jo valdoma teritorija yra labai didelė ir plati, o jo vardas skamba visame pasaulyje. Žmonės pasitiki Vytautu daugiau nei savimi. Jis rūpestingas ir atsakingas kunigaikštis, kuris saugos nuo pavojaus artimo žmogaus šeimą kaip savą. Dauguma Lenkijos bajorų nesutinka su pagrindiniu veikėju Sigismundu, jų nuomonė: Vytautas yra smurtininkas ir klastingas patarėjas, kuris kaip šmėkla persekioja Lenkijos sosto įpėdinius ir laukia momento sugriauti lenkų vienybę. Bajorija įtikina Lenkijos karalių Jogailą, jog Vytautui niekas nebesvarbu, jis visais būdais: karais, smurtu, melagyste, stengiasi savo naudai, ir siekia savo tikslo užsidėti karūną sau ant galvos. Remiantis gi Tarnovskio nuomone, Vytauto asmenybė prilygsta Lietuvos karaliui. Jis yra tikras krikščionis, garbinantis savo priešą, ištikimas šeimos narys. Kunigaikščio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!