Vakarų žemaičiai

Vakarų žemaičiai Vakarų žemaičių pavadinimas yra kalbininkų sugalvotas sudarant naująją tarmių klasifikaciją, nes šios teritorijos lietuvių kalba neabejotinai priklauso žemaičių tarmei. • Vakarų žemaičių pavadinimas yra kalbininkų sugalvotas sudarant naująją tarmių klasifikaciją, nes šios teritorijos lietuvių kalba neabejotinai priklauso žemaičių tarmei. • Bet žemaitiškai kalbantys Klaipėdos krašto gyventojai savęs žemaičiais nelaiko, netgi įsižeidžia, jeigu juos kas nors žemaičiais pavadina. • Taip yra ir dėl to, kad Klaipėdos kraštas nepriklausė Žemaičių kunigaikštystei, ir dėl to, kad juos nuo žemaičių daug metų skyrė administracinė, ekonominė, kultūros ir tikybos ribos. • Klaipėdos krašte geriau nei Didžiojoje Lietuvoje buvo išvystyta pramonė bei transportas, anksčiau įvestas privalomas mokymas, leidžiama daugiau spaudos leidinių, vyravo evangelikų tikyba. Dažniausiai šio krašto lietuviai buvo vadinami lietuvininkais. Mat pajūryje asmenų pavadinimai pagal kilmės ar gyvenamąją vie-tą, o kartais ir pagal profesiją, paprastai buvo sudaromi su priesaga -ininkas: veñtininkai (Veñtės gyventojai), kaiklininkai (Karklės gyventojai), žẽmininkai, laũkininkai (gyvenantys žemyne, žemdirbiai), kõpininkai (Kuršių nerijõs, kopų gyventojai, kurie dažniausiai buvo kuršininkai), žvẽjininkai (pajūrio ir pamario gyventojai, žvejai). • Mat pajūryje asmenų pavadinimai pagal kilmės ar gyvenamąją vie-tą, o kartais ir pagal profesiją, paprastai buvo sudaromi su priesaga -ininkas: veñtininkai (Veñtės gyventojai), kaiklininkai (Karklės gyventojai), žẽmininkai, laũkininkai (gyvenantys žemyne, žemdirbiai), kõpininkai (Kuršių nerijõs, kopų gyventojai, kurie dažniausiai buvo kuršininkai), žvẽjininkai (pajūrio ir pamario gyventojai, žvejai). • Neretai Klaipėdos krašto lietuviai dar buvo vadinami būrais ar prūsais. Patys save jie dažniau vadindavo šišioniškiais. Tarmės plotas • Vakarų žemaičių tarmė išsidėsčiusi neplačiu ruožu pagal Báltijos jūrą ir Kuršių marias. • Šiaurėje tarmės riba prasideda nuo Baltijos jūros ties Nẽmirseta, netoli Kretingãlės pasuka link Plikių ir eina beveik tiesiai į pietus iki Klaipėdos krašto aukštaičių ribos, paskui suka į pietvakarius ir ties Šiliniñkais atsiremia į Nẽmuną. • Šiaurėje ir rytuose jos riba sutampa su administracine buvusio Klaipėdos krašto riba, tik pietuose vakarų žemaičių kaimynai yra Klaipėdos krašto aukštaičiai, tarminiu požiūriu priklausantys vakarų aukštaičiams kauniškiams. • Vakarų žemaičių tarme kalbama vakarinėje Klaipėdos rajono dalyje, taip pat Plikių, Dovilų, Priekulės, Drẽvernos, Kintų, Veñtės, Saũgų, Šilùtės, Rùsnės, Juknáičių apylinkėse. • Šia tarme kalbėjo ir dalis Kuršių nerijos gyventojų. Vakarų žemaičių tarmė pagal užimamą plotą ir šia tarme kalbančių skaičių yra pati mažiausia iš visų žemaičių tarmių. Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). ██ vakarų žemaičių patarmė Kirtis ir priegaidė • Kirtis beveik visame vakarų žemaičių tarmės plote atitraukiamas iš trumpos ir ilgos tvirtagalės galūnės į bet kokio ilgumo pirmąjį žodžio skiemenį, dalį jo paliekant kituose skiemenyse, pvz.: nèš ‘nešu’, gèrũ∙ ‘gerų’, và.kã∙ ‘vaikai’, nègerã∙ ‘negerai’. • Tai žemaitiškojo tipo visuotinis kirčio atitraukimas: kirtis atitraukiamas į pirmąjį žodžio skiemenį, dalį jo paliekant galūnėje. Už Saugų į pietus kirtis beveik arba visai neatitraukiamas. Priegaidės didžiojoje ploto dalyje žemaitiškos. • Vietoj bk tvirtapradės paprastai vartojama laužtinė, pvz.: šlô∙t ‘šluota’, sê ̤∙d ‘sėdi’, gâus ‘gaus’, bâlts ‘baltas’, tệlta ‘tiltą’. • Tvirtagalės priegaidės (dialektologų ji dažnai vadinama tęstine) balso spūdis dvigarsiuose krinta ant pirmojo dėmens, pvz.: grẽits ‘greitas’, klãusa ‘klauso’, li∙nda ‘lindo’, sũ∙ŋkê∙ ‘sunku’. Pietinėje tarmės dalyje priegaidės pana šios į bendrinės kalbos priegaides. Foninės ypatybės • Vietoj bendrinės lietuvių kalbos dvibalsių ie, uo tariami siauri balsiai ė, o (pvz.,pienas > [pệ·ns], duona > [dô·na]). • Bendrinės kalbos ė, o neryškiai dvibalsinami (taria tarpinius garsus tarp ė, o ir ie, uo, pvz., bėga > [biė·g], šonas > [šuô·ns]), o apie Priekulę šie balsiai visiškai sutampa su ė, o (pvz., kluonas > [klô·ns], šienas > [šė̃·ns]). • Kai kur į šiaurę nuo Klaipėdos (Karklė, Žardė) vietoj bendrinės kalbos o buvo išlaikytas senovinis ilgasis balsis a, tariamas su o atspalviu (pvz., žodis > žã·dis ‘’). • Trumpieji i, u platinami (verčiami į ẹ, ọ) ne visais atvejais, pvz., žodžio kamiene tik prieš skiemenį su užpakalinės eilės balsiu (plg. lipo > l′ẹpa, lubos > lọbas, bet didis > di̇̀dis, pušį > pùši). • Žodžio kamieno e prieš skiemenį su priešakiniu ar supriešakėjusiu balsiu dažniausiai siaurinamas (verčiamas į ẹ, pvz., medis > mẹdis, plekšnių > pl′ẹkšn′u, bet medų > mèdu, neša > nèš). Vakarų žemaičių patarmės šiaurinė dalis vietoj ą, ę, em, en taria ọ, ẹ, ẹm, ẹn (pvz., kąsti > [kộ·stẹ], spręsti > [sprệ·stẹ], tempti > [tẹ.mptẹ], penktas > [pẹ.ηkc]), o didesnėje vakarų žemaičių patarmės ploto dalyje šie balsiai ir mišrieji dvigarsiai (am, an visame plote) tariami kaip bendrinėje kalboje (bet visur tariama ką > [kã.n], tą > [tã.n]). • Vakarų žemaičių patarmės šiaurinė dalis vietoj ą, ę, em, en taria ọ, ẹ, ẹm, ẹn (pvz., kąsti > [kộ·stẹ], spręsti > [sprệ·stẹ], tempti > [tẹ.mptẹ], penktas > [pẹ.ηkc]), o didesnėje vakarų žemaičių patarmės ploto dalyje šie balsiai ir mišrieji dvigarsiai (am, an visame plote) tariami kaip bendrinėje kalboje (bet visur tariama ką > [kã.n], tą > [tã.n]). • Ne visur vienodai dažnai žodžių galūnėse vartojamos afrikatos č, dž. Šilutės apylinkėse jos dažniausia netariamos tik vietoj senovinių junginių tj, dj, buvusių prieš trumpąjį balsį a (pvz., [já.utê·] [l′ô·va], lūpa > [l′û·pa]).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!