Vakarų Europa 19a.

1. XIX am¿ius Vakarº Europoje.
1815 m. stambiausios Europos feodalin´s ¸alys dalyvavo Venº kongrese, kurio pagrindinis tikslas buvo sunaikinti Did¿iosios Pranc¼zº Revoliucijos politines pasekmes ir kapitalistiniº santykiº pl´tojim± Europoje. Ta²iau po Napoleono epohos kapitalizmo vystim±si buvo galima sustabdyti tik laikinai. Gyvenimas galutinai pasirinko nauj±, kapitalizmo keli±. Labai greitai absoliutin´ monarhija kaip politinis modelis prad´jo trukdyti tolesnei kapitalizmo raidai ir Europos monarhai tur´jo pasirinkti: arba prisitakyti prie naujº s±lygº arba i¸ viso i¸nykti. Be to, bur¿uazija vis aktyviau reikalavo dalyvavimo politiniame valdyme. Pavyzd¿iui, 1832 metais Anglijoje buvo atliktas per´jimas prie naujos rinkimº sistemos, pagal kuri± stambiausiai bur¿uazijai buvo suteiktos vietos Anglijos Parlamente.
Pramon´ sugebejo pavaldyti ir pralenkti ¿em´s ¼kµ, u¿´m´ svarbiausi± viet± ¸aliº ekonomikoje. Greitai buvo atliktas per´jimas nuo manufakt¼rin´s gamybos, kuri vyravo feodalizmo laikais, prie fabrikº. Per trump± laik± smarkiai padid´jo µvairiº pramon´s produktº gamyba. Pavyzd¿iui, nuo 1800 iki1839 ¸pi¿iaus gamyba Anglijoje padid´jo nuo 190 iki 1347 t¼kst. tonº. Prad´jo kurtis didel´s monopolijos, kurios leisdavo nustatin´ti kainas pagal kapitalisto nor±. Kitaip sakant, Europoje(o ¸iek tiek v´liau ir apskritai visame pasaulyje) atsirado naujas, galingiausias valdytojas-stambus kapitalas.
Kartu su naujos visuomenin´s santvarkos µsigal´jimu atsirado ir naujos, iki ¸iol ne¿inomos problemos:ekonomin´s kriz´s, nedarbas, darbdavio ir darbininko santykiº problema arba socialinis klausimas. Kapitalistai, siekdami gauti vis didesnius pelnus ir nebuv³ µstatymi¸kai apriboti (ypa² am¿iaus prad¿ioje), neribotai didino darbo dienos ilgµ ir ma¿ino alg±. Kaip ra¸o V.Pruskus, "Vakarº Europos ¸alyse stipr´jo individualistinio liberalizmo pagimdytas ne¿abotas verslininkº siekimas kaupti kapital± vienose rankose, o darbinink± paversti preke, kuria galima laisvai pirkti ir naudoti"[1,p.97]. Darbininko rytdiena visi¸kai priklaus´ nuo kapitalisto valios, be to da¿nai ir dirbdamas jis negal´jo i¸laikyti savo ¸eimos. Nors daugelyje Europos ¸aliº profesin´s s±jungos (trade unions) nebuvo u¿draustos, ta²iau jos buvo silpnos ir da¿nai priklaus´ nuo fabrikos savininko.
Ta²iau gana greitai Europoje atsirado ¿moniº, kurie atkreip´ d´mesµ µ darbininkijos pad´tµ. I¸ karto turime pasakyti, kad egzistavo 2 prie¸ingi po¿i¼riai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!