Naujųjų laikų Vakarų Europos valstybių politiniai rėžimai konspektas

Ryškiausias absoliutizmo pavyzdys – Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV viešpatavimas( 1643 – 1715). Karalius savo valdininkams buvo įstatymas. Valdovas kontroliavo kariuomenę, įstatymų leidybą, ūkio valdymą, bažnyčią( protestantų persekiojimas), būdinga rafinuota kultūra, prabanga, architektūra.
Nuolankiaisiais buvo šie luomai : 1 luomas-dvasininkai, 2 luomas- bajorai( šie luomai privilegijuoti) – nemokėjo mokesčių, 3 luomas- miestiečiai ir valstiečiai.
Karalius rėmė pramonę bei prekybą, skatino kapitalistinių santykių raidą, stiprino tautinę valstybę. Tai turėjo teigiamą reikšmę iki XVII a. pabaigos.
Ilgi karai ir išlaidavimas sužlugdė valstybės finansus.
Nuo šimtamečio karo – centralizuota, Prancūzijos pramonė specializavosi gaminti prabangius daiktus, nedidelė apyvarta ir lėtai vystėsi kapitalistiniai santykiai
Didžioji Prancūzijos revoliucija (1789-1794 m.)
Oficialiai prasidėjo 1789 metais liepos 14 – Bastilijos šturmu
Priežastys:
• Plito švietėjų idėjos, jos propagavo kitokias valdymo formas
• Absoliutizmas Prancūzijoje nepajėgė spręsti problemų. Šalis išgyveno finansų krizę, į kurią stūmė didelės dvaro išlaidos, palūkanos už skolas\
• Dėl luominės nelygybės privilegijuoti luomai visuomenėje nebeatliko jokios funkcijos, tačiau jie gyveno išlaikomi visuomenės.
• Mokesčius mokantis III luomas diskriminuojamas
• Feodalizmo liekanos trukdė kapitalizmo raidai
• Skurdas, nederliaus metai
• Nešaukiami generaliniai luomai
• Neribota karaliaus valdžia
Revoliucijos etapai:
1. 1789 07 – 1792 08: Prancūzijos karalius Liudvikas XVI 1789 m. gegužę sušaukė generalinius luomus (dėl neramumų šalyje). 1789 m. liepos 14 d. Paryžiuje kilo maištas – sukilę sankiulotai (miesto varguomenė) šturmavo karališkąjį kalėjimą – Bastiliją. Po jo maištai kilo ir kituose Prancūzijos miestuose. 1789 m. rugpjūčio 26 d. Steigiamasis susirinkimas paskelbė „Žmogaus ir piliečios teisių deklaraciją“ (šūkis: Laisvė, lygybė, brolybė). 1792 m. paskelbta nauja konstitucija- Prancūzija tampa konstitucine monarchija.
Iškyla dvi politinės grupuotės: jakobinai – kurie siekė sumažinti turtinę nelygybę (M. Robespjeras, Ž. Maratas, L. Sen-Žiustas), žiurondistai – reiškė buržuazijos ir inteligentijos interesus. (grupuočių nesutarimai kėlė vidaus problemas
2. 1792 08 – 1793 06 Monarchijos nuvertimas, Jakobinų ir Žiurondistų kova
1792 04 prasidėjo Prancūzijos karas su Austrija ir Prūsija, kurios teigė esą ginančios karaliaus teises, jos įsiveržė į Prancūziją. 1792 08 sankiulotai nuvertė karalių, nebegaliojo konstitucija....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!