Viduramžiais vyrauja feodalinė santvarka arba feodalizmas, kai didžiausią įtaką visuomenei daro feodalai. Didžiausi socialiniai sluoksniai – feodalai ir nuo jų priklausantys valstiečiai. – baudžiauninkai. Feodalams priklauso žemė, valstiečiai ir kiti turtai. Valstiečiai priklausomi nuo feodalų (asmeninės laisvės neturi), savo žemės neturi, už naudojimąsi žeme feodalams atlieka prievoles(mokesčiai, lažas) Tačiau valstiečiams lieka dalis derliaus, su kuriuo jei gali daryti ką nori. Taip pat jie turi savo įrankius, drabužius ir t.t.. Tai juos skiria nuo vergų.
7. Krikščionių bažnyčios įtakos augimas
8. Miestų augimas (jų kova su feodalais)
9. Centralizuotų valstybių susidarymas
10. Prekyba, amatų augimas
11. Mokslo ir kultūros augimas(universitetai, knygų spausdinimas)
12. Krikščioniškojo pasaulio kova su musulmonais (kryžiaus žygiai, musulmonai užkariauja Ispaniją, Balkanus)
CHLODVIGO KRIKŠTAS IR KRIKŠČIONYBĖS PLĖTRA Europoje
Ankstyvųjų viduramžių pradžią žymi vienas svarbus įvykis – germanų genties merovingų karaliaus Chlodvigo (481-511) atsivertimas į krikščionybę V a. pab. Prasidėjus didžiajam tautų kraustymuisi, germanų gentys pasiekė senovės Romos imperijos žemes ir pateko į krikščioniškos bažnyčios įtaką. Dėl Chlodvigo krikšto krikščionybė išplito tarp frankų ir kitų germanų genčių. Naujas postūmis plisti krikščionybei buvo frankų valdovo Pipino Trumpojo (Karolio Didžiojo) tėvo glaudus bendradarbiavimas su Popiežiumi. 756 m. buvo įkurta Popiežiaus teokratinė valstybė. Valdant frankų valdovui Karoliui Didžiajam , frankai buvo krikštijami prievarta. Todėl 800 m. popiežius Leonas III Karolį Didįjį vainikavo imperatoriumi. Tai reiškė, kad krikščionybę nuo šiol ims „skleisti“ ne tik kryžius, bet ir kalavijas. Taigi per keletą šimtmečių visa Europa tapo krikščioniška. Šį darbą atliko misionieriai (krikščionybės platintojai).
KRIKŠČIONYBĖS PAPLITIMAS EUROPOJE
496 m. Frankų valstybė;
V-VI a. Airijoje, Anglijoje;
IX a. Čekijoje, Slovakijoje;
966 m. Lenkijoje;
988 m. Kijevo Rusioje (stačiatikybės forma)
Xa.pab. – XI a.pr. Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje, Vengrijoje;
XIII a. I pusė Latvijoje, Estijoje, Prūsijoje;
1387 m. Lietuvoje (Jogaila ir Vytautas);
1413 m. Žemaitijoje.
POPIEŽIAUS IR KATALIKŲ BAŽNYČIOS ĮTAKOS STIPRĖJIMAS:
Tam pasitarnavo 1059 metais įvykdyta Kliuni reforma:
1. Popiežių rinko nepriklausoma kardinolų kolegija;
2. Popiežius gavo teisę tvarkyti bažnytinės investitūros reikalus;
3. Įvestas griežtas celibatas dvasininkams;
4. Sukurta teokratinė valstybė, pagal...
Šį darbą sudaro 831 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!