Vaižgantas

Vaižgantas – įžymus lietuvių rašytojas, didelis žodžio menininkas.
XIXa. pabaigos – XXa. Pradžios Lietuvos socialinio gyvenimo, žmonių buities ir psichologijos bruožų.
Juozas Tumas – Vaižgantas gimė 1869m. rugsėjo 20 d. Malaišių kaime (netoli Svėdasų). Jis buvo pats jauniausias, dešimtasis, Tumų vaikas (penktas iš jų mirė dar vaikystėje), augo gražioje ir darnioje šeimoje, kur nuo pat mažens girdėjo liaudies dainas ir pasakas. Jaunasis Tumas anksti pamilo gamtą, grožėjosi gimtinės apylinkių vaizdais, kuriuos vėliau atkūrė savo veikaluose.
Rašytojo gimtinė Svėdasų kraštas, kaip ir daugelis Rytų Lietuvos apylinkių, džiugina akis kalneliais ir giriomis, vingriomis upėmis ir ežerais ežerėliais.
Šitie gimtinės vaizdai liko rašytojo atmintyje visam gyvenimui.
Kiek tolėliau tekėjo Šventoji, jos apylinkės buvo taip pat viena mėgstamiausių Vaižganto vietų.”Gražus tai kraštas, tie pašvenčiai, - rašė jis, - dainomis apdainuotas, Baranausko pagarsintas, mano svajonė, mano poetiškumo šaltinis.” Būsimasis rašytojas augo tuo metu, kai dar tebebuvo gyvos baudžiavos liekanos, dėjosi į širdį tėvo ir dėdės Alijaušo pasakojimus apie baudžiauninkų vargus, dvarininkų žiaurumus.
Baigęs Kunigiškių pradinę mokyklą ir būdamas nemažų gabumų, Tumas 1881m. pradėjo mokytis Daugpilio realinėje mokykloje. Čia jis pamėgo literatūrą, su užsidegimu skaitė įžymiuosius rusų rašytojus – L.Tolstojų, I.Turgenevą, I.Gončarovą, S.Aksakovą ir kitus.Mokykloje jis priklausė slaptam moksleivių savišvietos būreliui, kuriame buvo skaitomi rusų demokratų ir mokslininkų veikalai.”Aušros” pasirodymas jį paskatino susidomėti lietuvių raštija.
Tumo tėvai iš anksto buvo numatę leisti savo sūnų į kunigus, tad jį, baigusį keturias klases, ragino stoti į kunigų seminariją.Bet jaunasis Tumas to nenorėjo ir, gavęs nedidelę pašalpą iš namų, toliau mokėsi savo jėgomis . Baigęs 1888m. realinę mokyklą, būdamas nusilpusios sveikatos, Tumas, tėvų raginamas, pagaliau įstojo į Kauno kunigų seminariją.
Įsitraukęs į plačią visuomeninę veiklą Vaižgantas neišgyveno didesnių vidinių prieštaravimų tarp kunigiškos pareigos ir menininko polėkių. Tačiau konservatyvi dvasininkijos aplinka, jos priešiškumas nacionaliniam lietuvių judėjimui negalėjo nekelti rašytojui nepasitenkinimo.
Palankesnės sąlygos Vaižganto kultūriniam bei literatūriniam darbui susidarė 1906m., kai jis persikėlė gyventi į vilnių ir ėmė dirbti laikraščių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!