Vaikystė be meilės (rašinys)

Vaikystė be meilės

Gatvės vaikai užauga be meilės. Dažniausiai alkoholikų, tragiškų istorijų savininkų atžalos, yra šių liūdnų istorijų veikėjai. Siaubingos priežastys, aplinkinių sprendimai ir nesąžiningos to pasekmės – aplinkybės dėl kurių vaikai nesulaukia meilės. Kaip artimųjų meilės trūkumas keičia vaikų gyvenimus, juos nulemia?

Šeimos meilės stygius vaikystėje lemia pasitikėjimo kitais jausmo praradimą. Augti nesulaukiant meilės iš tėvų vėliau gali sukelti nepasitikėjimą savimi ir aplinkiniais. Vaikai dažnai abejoja visų elgesio motyvais, žodžiais. Pastebima, jog dažnai nemoka priimti pagalbos, dorų ketinimų. Apie tai perskaičiau V. Juknaitės dokumentinėje apybraižoje „Išsiduosiu. Balsu“, kurioje vaizduojamas gatvės vaikų, nepatyrusių artimo meilės, šilumos, gyvenimas. Vasia – iš pirmo žvilgsnio vienas nekalčiausių, vaikiškiausių, to meto autorės surengtoje gatvės vaikų stovykloje, bet toli gražu. Jo nekaltumas, o ir vaikystė, seniai buvo nupūsta šiaurinio vėjo. Abu berniuko tėvai alkoholikai, išsiskyrę, nei vienam, nei kitam vaikas nebuvo reikalingas. Vasia neprašydavo kitų pagalbos, nes jais nepasitikėjo. Net tada, kai berniuko veidas buvo beveik peršviečiamas, o ant rankų pirštų ir mėsos nebuvo likę, jam buvo labai sunku pasikliauti kitu - tiek jam gero padariusiu žmogumi, gatvės vaikų stovyklos įkūrėja - autore Vanda. Vasios mintys: „Lengviau numirti, nei būti pažemintam“ , parodo jog berniukas suprato pasitikėjimą kitu, kaip pažeminimą. Kodėl berniukui buvo taip sunku prašyti ir priimti kitų pagalbą? Atsakymas paprastas – jos niekada nesulaukė iš savo tėvų. Augdamas be meilės neišmoko: kai sunku - čiupti pagalbos ranką, gero norinčiu – pasitikėti. Vasios pateiktas pavyzdys, darsyk patvirtina faktą, kad tarp tėvų ir vaikų vaikystėje reikalinga sukurti tvirtą ryšį, kuris vėliau jiems padės pasitikėti savimi ir kitais.

Vaikai, nepatyrę meilės, dažnai būna silpni, nemoka pakovoti už save, turi įvairių kompleksų, jų likimai dramatiški. Šie gyvenimai, tai apleistos gėlelės, pamirštos savo tėvų ir visuomenės. Jos nelaistomos – nesuteikiama gyvybiškai reikalinga artimo meilė. Toks stygius neleidžia žmogui subręsti, vaikas pastoviai blaškomas tarp žiaurios suaugusiųjų realybės: seksualinio išnaudojimo, turto stygiaus, maisto, žmogiškumo deficito, ir vaikiško nekaltumo: netiesioginio prašymo būti išgirstam, suprastam. Tai, taip pat supratau perskaičiusi V. Juknaitės dokumentinę apybraižą „Išsiduosi. Balsu“. Kitas istorijos veikėjas Kolia – vaikas motinos, kuri atiduoti savo atžalas nepažįstamiems į rankas, paveda kaimynę. Berniukas buvo jautresnis, švelnesnis už kitus gatvės vaikus, dažnai kitų suerzintas net pravirkdavo. Jis turėjo broliuką Sanią, juodu visada kartu, lyg du muškietininkai – neišskiriami. Tačiau po pirmų metų stovykloje, jie namo nebegrįžta, o ir „muškietininkai“ išskiriami negailestingais gatvės spąstais. Ten Kolia seksualiai išnaudojamas, patiria smurtą, priverčiamas vagiliauti. Nuo pat pirmų savo gyvenimo metų, kovojęs mūšį su negailestinga realybe dėl išgyvenimo, Kolia galiausiai pralaimi – berniukas pasikaria. Kas privertė berniuką pasiduoti gyvenimui? Artimo meilės trūkumas ir, be abejo, nemokėjimas pakovoti už save žvelgiant žiauriai realybei tiesiai į akis. Gauta meilė vaikystėje suteikia vidinę stiprybę, pasitikėjimą savo jėgomis, kurios vėliau prireikia pasitinkant savo likimą. Kolios istorija įrodo, jog vaikystėje tėvai turi suteikti reikalingą artimo šilumą ir stiprybę, kad vėliau užaugęs vaikas mokytųsi iš savo tėvų kaip įveikti gyvenimo sunkumus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!