Vaiko vaizduotė

Jeigu kas nors paklaustų mūsų: „Koks pats tyriausias ir nerūpestingiausias metas žmogaus gyvenime?“ Nė neabejoju, jog daugelis atsakytų: „Vaikystė“. Ne vieną gaivina suaugusio žmogaus ilgesys to vaikystės žavumo, jausmų betarpiškumo ir fantazijos bei vaizduotės lakumo, kuris, atrodo, atsiranda savaime, be jokių išorinių ar vidinių paskatų.
Iš tikrųjų vaikystė tai toks periodas, kurį patiriame kiekvienas. Nuo pat gimimo dienos iki paauglystės. Be jos mes negalėtume žengti tolesniu gyvenimo keliu. Tai vienas iš įdomiausių, laisviausių, naiviausių, smalsiausių, kūrybingiausių, aktyviausių, komunikabiliausių, drąsiausių gyvenimo tarpsnių, kurį įtakoja daug įvairiausių veiksnių. Tai ir šeima, kiemo draugai, aplinka, auklėjimas, ugdymas ir daugelis kitų. Todėl vaikyste domėtis ir tyrinėti visada bus aktualu ir reikalinga.
Vienas būdingiausių vaikystės elementų – vaizduotė, ypatingai besireiškianti bei besiskleidžianti sulaukus penktų gyvenimo metų. Vaizduotė arba kitų dar vadinama fantazija, tai ypatingas sugebėjimas, kurį turime visi. Tačiau toli gražu ne visi mokame ja naudotis. Šiandieniniame pasaulyje žmogus yra tarsi įrėmintas – visi veiksmai ir mąstymas reikalauja tam tikros racios, tokiu būdu vaizduotei vietos žmogaus gyvenime beveik nebelieka.
Vieninteliai, kuriems negalioja jokie apribojimai yra vaikai. Jie laisvai reiškia savo mintis ir emocijas, yra linkę fantazuoti. O kadangi nuo 1 iki 4 m. vyksta intensyvus įvairialypis bei visapusiškas pasaulio pažinimas, tai vaizduotė pradeda reikštis maždaug nuo penktų gyvenimo metų, ir tuo periodu, ko gero, ji reiškiasi intesyviausiai.
3. ir penkiamečio vaizduotės ypatumus.
Daugelis iš mūsų yra susidūrę su vienokiais, ar kitokiais išgyvenimais atliekant įvairius darbus. Pavyzdžiui, pakuojant ir siunčiant Kalėdų dovanas. Pakuojant dovanas, mes nematome gavėjo, tačiau galvodami apie jį, patiriame įvairių jausmų bei išgyvenimų.
Kiekvienas iš mūsų esame ko nors ilgėjęsi. Esant tokioms situacijoms, kitas žmogus gali „iškilti prieš mus“, ir mes žinome, ką norėtume daryti, jei būtume su tuo žmogumi ar žmonėmis, apie kuriuos galvojame. Mes galime ne tik „matyti“ situaciją, bet ir pastebėti, kaip kyla „atitinkantys situaciją“ jausmai. Ilgėdamiesi žmogaus, kurio esame netekę, jaučiame įvairius išgyvenimus. Tai gali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!