Vaiko paveikslas literatūroje (Savickis, Šatrijos Ragana)

Dažnai vartojama frazė: „vaikai – visų mūsų ateitis“. Tai nuolatos bręstančios, tobulėjančios, besikeičiančios asmenybės. Vaikystėje asmenys yra laikomi nenuovokiais, dar daug ko nesuprantančiais, naiviais. Toks menkas pasaulio pažinimas leidžia vaikams į pasaulį žvelgti pozityviai, tačiau ne visi vaikai šį laikotarpį išgyvena džiaugsmingai. Kokią vaikystę išgyvena vaikai labai priklauso nuo jį supančios emocinės, buitinės aplinkos, tėvų rūpesčio. Šių bręstančių asmenybių vaizdavimas literatūroje yra labai pamėgtas ir lietuvių rašytojų. Neoromantikė Šatrijos Ragana savo kūrinyje vaizduojamiems vaikams suteikia visas sąlygas gyventi be rūpesčių, prozininko Jurgio Savicko kūryboje vaiko paveikslui daug įtakos daro neįprasti šeimos santykiai.
Jautriosios neoromantikės Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ vaikams leidžiama džiaugtis vaikyste. Šatrijos Ragana, augusi dvare, tarp senelių portretų ant sienų, buvo unikali rašytoja. Ji į lietuvių literatūros pasaulį atnešė dvarų kultūrą. Šeimos nesukūrusi moteris visą gyvenimą altruistiškai tarnavo kitiems, tai atrodė vienintelis teisingas pasirinkimas. Toks požiūris atsispindėjo ir jos kūrinyje „Sename dvare“. Mamatė visą gyvenimą aukojo kitiems, nepaisant to, kad buvo nelaiminga. Ji liko gyventi nelaimingoje santuokoje tam, kad vaikai turėtų abu tėvus. Atžalų gyvenimas dvare, mamatės priežiūroje, lėmė tai, kad jie visada buvo viskuo aprūpinti. Vaikams buvo suteiktos šiltos lovos, maistas, įvairios pramogos, o svarbiausia – rūpestis. Vaikystė dvare buvo lyginama su „kregždžių lizdeliu“. Toks palyginimas parodo, kad vaikai gyvena ten, kur šilta ir jauku, jų niekas neverčia palikti saugios aplinkos, kol jie nėra pasiruošę. Irusia atsisakė pasiūlymo važiuoti mokytis į Vilnių. Mergaitė nenorėjo palikti saugių namų, mylimos šeimos, gerai pažįstamos aplinkos. Nors tai buvo itin geras ir daug perspektyvų teikiantis pasiūlymas – mamatė nevertė Irusios važiuoti: „Neverk, Irusia, nevažiuosi. Mokysies čia pat, kol užaugsi didelė.“ Mamatė nevertė dukros užaugti per greitai, leido jai dar pabūti vaiku, džiaugtis tomis trumpomis vaikystės dienomis. Mamatė visada vaikus saugojo, kad šie nepamatytų, kokia ji nelaiminga gyvendama su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!