Vaikai, turintys kalbėjimo, kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų

• Komunikacija – tai žmonių bendravimas, keitimasis mintimis, išgyvenimais, kultūrinėmis, dvasinėmis vertybėmis ir pan. Tai būdas išmokti, suprasti kalbą, išmokti kalbėti, pasidalyti su kitais dėmesiu bei patyrimu, reguliuoti savo ir kitų poelgius, interpretuoti savo ir kitų žmonių išsakytas mintis ir t.t.
• Komunikacijai būtini du asmenys – kalbėtojas ir klausytojas.
• Skiriamos dvi pagrindinės komunikacijos formos – verbalinė ir neverbalinė.
• Pilnavertė verbalinė komunikacija priklauso nuo kalbėjimo (šnekėjimo) ir kalbos mokėjimo lygio. Kalbėjimas yra greičiausia ir veiksmingiausia komunikacijos priemonė.
• Kalba yra sistema, kuri jungia tris pagrindinius komponentus – fonetiką, leksiką ir gramatiką. Kalba turi taisykles, kuriomis vadovaujamasi vartojant ženklus ir simbolius taip, kad numatomas pranešimas turėtų tikslią reikšmę.
• Neverbalinė komunikacija (gestai, mimika, kūno judesiai, stovėsena ir pan.) dažniausiai naudojama papildomai perteikiant mintis žodžiu. Kai vaikas ar suaugusysis negali bendrauti kalba, t.y. kalbėti, jis vartoja gestus, simbolius, naudoja daiktus ar vokalizuoja (naudojasi tik balsu).
Negalėdamas komunikuoti verbalinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis vaikas ar suaugusysis jaučiasi izoliuotas, vienišas, atstumtas, negalintis išsakyti savo nuomonės, negebantis užmegzti kontakto. Jis yra emociškai suvaržytas, neretai stokoja savigarbos, neturi nepriklausomybės jausmo ir pan.
Komunikacijos, kalbos ir kalbėjimo sutrikimo apibūdinimas
• Komunikacijos sutrikimas – tai santykinai nuolatinis nukrypimas nuo priimtų kalbėjimo, kalbos ir bendravimo normų.
• Kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimas, kai normali klausa ir normalus intelektas, galima klasifikuoti medicininiu ir psichologiniu pagrindu. Medicininis požiūris padeda nustatyti kalbos sutrikimų kilmę, o pedagoginis-psichologinis – kalbos sutrikimo struktūrą.
Šiuo metu skiriami tokie kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimai:
• Įvairūs fonetiniai kalbėjimo sutrikimai – tai garsų tarimo trūkumai, kai girdimasis suvokimas yra normalus.
• Kalbėjimo tempo sutrikimai – greitakalbystė ir lėtakalbystė.
• Balso sutrikimai – visiškas balso nebuvimas, balso silpnumas, dalinis balso sutrikimas, rezonavimo sutrikimai.
• Kalbos sutrikimai – kalbos neišsivystymas, fonologiniai kalbos sutrikimai, sulėtėjusi ar sutrikdyta kalbos raida.
• Rašymo ir skaitymo sutrikimai – aleksija, disleksija, agrafija, disgrafija.
• Įvairūs komunikacijos sutrikimai – mikčiojimas, mutizmas.
Kalbėjimo sutrikimai: fonetiniai ir kalbėjimo tempo (1)
• Fonetiniai sutrikimai – tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!