Vadybos pagrindai - įvairios vadybos teorijos

Vadyba – tai angliško termino „management“ atitikmuo, kurį pasiūlė lietuvių vadybos specialistas V. A. Graičiūnas.
Praktine prasme, vadyba yra specifinė veikla, kurią vykdant reguliuojami visi įmonėje vykstantys procesai.
Moksline prasme – tai mokymo kryptis apie organizacijų valdymo dėsningumus, principus, metodus, organizacinį mechanizmą.
Vadyba – tai mokslas apie valdymą socialinėje organizacijoje. Vadybininkai yra ir vadovai, ir visi vadybos sferoje dirbantys darbuotojai.
• Dėl praeities paisymo. Organizacijos padeda žmonėms neprarasti ryšio su praeitimi. Be to, praeityje galima rasti tai, ką galima pritaikyti ir šiandien.
4. Vadybos praktika senosiose civilizacijose.
Senosiose civilizacijose egzistavo trys stambios organizacijos:
• Valstybė
• Kariuomenė
• Bažnyčia.
Šiose sferose žmonės pradėjo vadovauti kitiems žmonėms. Valdymo funkcijų vykdymas yra būtinas, jei organizacija nori funkcionuoti sėkmingai. Archeologiniai kasinėjimai leidžia teigti, kad net priešistoriniai žmonės dažnai gyveno organizuotomis grupėmis.
Valstybės valdymas – klasikinis valdymo pavyzdys. Senųjų valstybių valdymas – praktinės vadybos pradžia. Senosiose Europos, Azijos ir Afrikos valstybėse (Graikija, Roma, Egiptas, Kinija, Japonija) gyventojai buvo suskirstyti į luomus. Buvo aiškiai apibūdintos luomų pareigos ir teisės. Valstybės klestėjimui ar žlugimui įtakos turėjo jų vadovai. Senosiose valstybėse vadovais būdavo karaliai, faraonai, diktatoriai, generolai. Ankstesnės organizacijos stengėsi turėti kuo mažiau aukščiausio lygio vadovų, kurie patys priimdavo praktiškai visus svarbius sprendimus. Dažniausiai vadovaudavo vienas žmogus.
Kariuomenė – dar viena praktinės vadybos senovėje pasireiškimo sfera. Visose senosiose valstybėse kariuomenė vaidino išskirtinį vaidmenį. Labai didelis dėmesys skiriamas jų organizavimui, strateginiam ir taktiniam valdymui, veiksmų koordinavimui.
Kariuomenėje aiškiai išsiskyrė vadai ir pavaldiniai – egzistavo griežta hierarchija. Buvo tiksliai apibrėžtos pareigos ir atsakomybė. Kareiviai turėjo besąlygiškai paklusti vadams ir vykdyti jų įsakymus.
Romos katalikų bažnyčia – tai organizacija, kuri buvo valdoma taip pat kaip ir šiais laikais. Struktūra: popiežius, kardinolas, archivyskupas, vyskupas ir parapijos šventikas. Bažnyčiai būdinga dvasininkų hierarchija, tikėjimo ir apeigų bendrumas, tikinčiųjų susiskirstymas į klerą ir pasauliečius.
5. Vadybinė mintis senuosiuose rašytiniuose šaltiniuose
Senosiose civilizacijose aptinkama ir rašytinių šaltinių apie valdymą bei organizacijas:
• Mozė panaudojo atsakomybės delegavimą;
• Islamo apologetas Ibn Taymiyyah moksliškai išdėstė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!