Vadyba. Klausimai ir atsakymai

1. klausimas. Vadybos mokslo raida Lietuvoje. A.Graičiūnas, P.Lesauskis ir kt.
Nepriklausomoje Lietuvoje (1918 – 1940) nebuvo mokslinės įstaigos, kuri būtų nagrinėjusi gamybos ir darbo organizavimo problemas. Tačiau mokslininkai vienijosi į intelektualines draugijas. 1938 m. V.A.Graičiūnas įsteigė Mokslinės vadybos draugiją. Žurnaluose “Technika ir ūkis”, “Tautos ūkis” buvo spausdinami straipsniai, propaguojantys F.Teiloro, H.Fordo, A.Fajolio bei kitų užsienio mokslininkų patyrimą.
Tačiau užsienio šalių patyrimas ir Lietuvos mokslininkų rekomendacijos įmonėse retai buvo diegiamos. Vadovauti retai buvo samdomi specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą, kad nereikėtų mokėti didesnio atlyginimo. Aukštos kvalifikacijos specialistų buvo nedaug.
J.Šimkus (1874 – 1944) nuo 1926 m. nagrinėjo darbo užmokesčio, profesinio orientavimo, atrankos klausimus. Šioje srityje taip pat aktyvus buvopsichologas ir pedagogas J.Vabalas- Gudaitis (1885 – 1958). Jis tyrė psichinių reakcijų laiką, dėmesį, tobulino šių tyrimų metodus. 1928 m. Kauno amatų mokykloje pradėjo veikti psichotechnikos atrankos kabinetas. Svarbus J.Bučo (1900 – 1973) indėlis plėtojant ekonomikos mokslą. darbo organizavimo klausimus jis apibendrino sąvoka “darbo racionalizacija”, kuri reiškė pasenusios darbo organizacijos pakeitimą nauja, pagrįsta mokslinės analizės duomenimis. Darbo organizavimo tobulinimo klausimais rašė ir J.Acus – Acukas, J.Purickis, A.Tasulis.
V.A.Graičiūnas, žymiausias Lietuvos gamybos, darbo ir valdymo organizavimo specialistas. 1898 m. gimė Čikagoje, studijavo Čikagos, Grenoblio universitetuose, įgijo mechaniko inžinieriaus kvalifikacinį laipsnį. 1935 m. grįžo į Lietuvą. Jis buvo aktyvus mokslinės vadybos idėjų propaguotojas, 1938 m. įkūrė mokslinės vadybos draugiją; ši veikla tapo organizuota, sisteminga.
• Tarp vadovo ir kiekvieno pavaldinio atskirai (tiesioginiai individualūs).
• Tarp vadovo ir dviejų ar daugiau pavaldinių (tiesioginiai grupiniai).
• Tarp pavaldinių (kryžminiai).
Jis matematiškai įrodė, kad prisidėjus kiekvienam tolesniam pavaldiniui, ryšių skaičius padidėja geometrine progresija. Todėl, pasiekus tam tikrą pavaldinių skaičių, valdymo efektyvumas ima mažėti. Jis rėmėsi tuo, kad vienas vadovas efektyviai gali koordinuoti 12 tiesioginių individualių ryšių, 28 netiesioginius grupinius, o tai atitinka 5 – 6 tiesioginius pavaldinius. Ši jo nustatyta priklausomybė paskatino kitus mokslininkus spręsti valdymo struktūrų optimizavimo problemas.
Pokario laikotarpiu vadybos srityje mokslininkai galėjo pradėti dirbti tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!