V. Šekspyras "116-asis sonetas"

Anglų dramaturgas ir poetas Viljamas Šekspyras jau seniai klasika tapusių dramų, tragedijų „Hamletas“, „Karalius Lyras“ ir kt. autorius. Jo kūryboje (ypač sonetuose) vyrauja meilės ir draugystės temos. Ne išimtis ir 116-asis sonetas.
Sutriuškina klasta ir išdavystė.
Kai laivą svaido viesulai pikti.
Šie antrojo posmelio žodžiai pabrėžia, kad meilei reikia dviejų žmonių (laivas), bet „laivą“ užgrūdina skausmas, nusivylimas, meilės nepalauš nei „visagalis Laikas“, nei „Likimas“. Didžiosios šių didžiųjų gyvenimo stichijų raidės paryškina menko žmogaus ir stiprios meilės bejėgiškumą prieš laiką ir likimą: laiko nesustabdysi, likimo nepakeisi, tačiau skirtumas tarp ir jo jausmų tikrai yra: žmogus miršta, meilė – ne.
Nebėr pasauly meilės! Aš tyliu...
Paskutinis soneto žodis apibendrina sonete išsakytą mintį: „Aš tyliu...“ Tylėjimas ir sakinio neišbaigtumas (daugtaškis sakinio gale) verčia skaitytoją interpretuoti, lyginti su savimi lyrinio „aš“ išgyvenimus, aprašytus sonete.
Bene pagrindinis kūrinio tikslas – įtikinti skaitytoją tikėti meilės galia, bet neaprašomas pačios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!