V. Mačernis "Žiemos sonetai". 21 sonetas

Kaip ir visi sonetai, šis turi siužetą. Kūrinio užuomazga aptinka pirmosiose eilutėse: „Einu, sustoju ir klausaus“. Nurodoma veiksmų kaita, lyrinio subjekto apsisprendimas sustoti po ilgo ėjimo tarsi įgauna pastovumo, ramybės reikšmę. Kūrinio vyksmas ki kulminacijos „nurieda ašaros per skruostus...“ – lyrinio „aš“ jausmų kaita, proveržis, palengvėjimas; Atomazga – eilėraščio žmogaus apsisprendimas pasilikti, paklysti, nebegrįžti.
Pirmasis posmas pradedamas žodžiais „Einu, sustoju ir klausaus“. Ėjimas ir staigus sustojimas čia įgauna simbolinę prasmę – apsisprendimo, pastovumo įvaizdis. Laikas sonete nurodomas tiksliai – vidurnakčio metas, o erdvė vertikali, plati iš apačios kylanti į viršų, „tarp žemės ir dangaus“. Tyla erdvę dar labiau praplatina, suteikia jai akimirkos, momento įspūdį. Eilėraščio žmogaus kalbėjimas su savimi, tarsi kažko ieškojimas, gilinimasis į savą pasaulį, susiliejimas su gamta.
Antrame posme erdvė šiek tiek kinta. Ji tampa horizontali: „bekraštė tamsuma, „po kojom žemė mylima“. Jaučiamas tęstinumas, gamtos artumas. Lyrinio „aš“ vienišumas gali būti siejamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!