V. Mačernis "Rudens sonetai". 6 sonetas

Tu susimąstęs ir tylus.
Klajoja po laukus.
Matuojasi vienatvės valandom.
Pagrimzdusiam Nirvanos Tuštumon.
Sutirpdžius lytį seną,
Naujam Pavasary atgis.
Ir jau dabar gyvena
Kaip seną turinį sprogdinantis želmuo.
Ak, koks mieguistas, saulėtas ruduo...
[Šarnelė, 1943.X. 14]
Šeštasis Vytauto Mačernio sonetas – itališkasis, arba dar kitaip vadinamas Petrarkos sonetas, nes jį sudaro du ketureiliai ir du trieiliai. Šiame sonete vyrauja lyrinio subjekto ramybė, mėgavimasis dabartimi ir lengvas ateities laukimas. Kūrinyje minimus metų laikus, mano nuomone, galima tapatinti su lyrinio subjekto biologiniu amžiumi ir kartu su jo vidine būsena. Ruduo – žmogaus branda, kuri eilėraštyje vaizduojama kaip kopimas į kalną. Tiek gamta, tiek ir lyrinis subjektas rudenį išgyvena susimąstę ir tyliai, kaip tam tikrą ramybės periodą.
Pirmojoje strofoje išgirstame soneto melodiją: „varpų garsai mieguistai švelnūs klajoja po laukus“. Ši rami muzika padaro eilėraštįdar trapesnį, lengvesnį, švelniai melodingą. Varpus taippat galima traktuoti kaip ypatingos žinios skelbėjus, kviečiančius džiaugtis lyrinio subjekto viršūnės pasiekimu , kaip tam tikru svarbiu laimėjimu. Lyrinio subjekto pasiektą viršūnę aš būčiau linkusi interpretuoti kaip vidinį pasiekimą – laimėjimą ir sieti su antros strofos paskutinėje eilutėje minima Nirvana. Nirvana budizme reiškia galutinį atbudimą, arba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!