V. Juknaitės „Išsiduosi. Balsu“. Pastraipos

V. Juknaitės „Išsiduosi. Balsu“. Mokinių pastraipos *** Asmens kelias prasideda nuo šeimos, kuri ir yra didžioji gyvenimo mokykla. Nesiliaujantis pyktis , nesantaika, barniai labai traumuoja mažo vaiko supratimą apie meilę , jausmus. Tokie tėvai dažniausiai suardo santuoką, gadina vaikams vaikystę. Pyktis priveda prie vienkartinių malonumų, tokių kaip  alkoholis , narkotikai , kvaišalai .Taip vis daugiau vaikų atsiranda globos namuose , ten, kur tikrosios meiles , šilumos jie negauna tiek , kiek turėtų gauti . Vanda Juknaitė  savo  pokalbių knygoje ,,Išsiduosi. Balsu“ aprašo ,kaip vaikai turi prasyti išmaldos ar net vogti  .Taip jie nusikalsta , užauga nevisaverčiai . Tokiomis sąlygomis apginti save  ir išgyventi šitame pasauly beveik neįmanoma .Vaikai užauga nepajautę nė truputėlio vaikystės . Kad ir kaip būtų sunku ,turime stengtis laikytis gėrio,  nenukrypti blogio takais .Bandyti apginti save ir kitus .Tam šeima ir skirta ,kad išmokytų  gyventi. *** Asmens kelias prasideda nuo šeimos, kuri yra didžioji gyvenimo mokykla. Augdamas žmogus visko mokosi iš savo tėvų ar globėjų. Visavertėje šeimoje žmogus išmoksta tinkamai elgtis, bendrauti, tačiau ne visos šeimos yra tokios. Kai kuriose šeimose vaikais nesirūpinama, jie paliekami likimo valiai. Būtent tokia problema gvildenama Vandos Juknaitės esė „Išsiduosi. Balsu“, kurioje autorė yra ir veikėja. Ten aprašomi vaikai iš stoties, nuvežti į stovyklą, kurioje jie mokomi visko ko neišmoko savo šeimose: disciplinos, taisyklių laikymosi, tinkamo elgesio, manierų, bendravimo. Pasikeitus aplinkai šie, tėvų palikti, vaikai pradeda šėlti, laužyti žaislus ir „protestuoti“, bet paskui pripranta prie jiems neįprastų dalykų. Taigi, visavertėje šeimoje išmokstama labai daug svarbių dalykų, deja, net ir šiais laikais atsiranda tokių tėvų, kurie nesirūpina nei savimi, nei savo atžalomis.   *** Asmens kelias prasideda nuo šeimos, kuri yra didžioji gyvenimo mokykla. Gerai aprūpintas vaikas bus savimi pasitikintis, laimingas ir mylimas, priešingai nei beglobis ar socialiai remtinas vaikas, kuriam gyventi bus daug sunkiau. V. Juknaitė knygoje „Išsiduosi. Balsu“ būtent atveria beglobių bei socialiai remtinų vaikų situaciją. Ji nelaimingiems vaikams organizuoja stovyklas, bando su jais susidraugauti. Vaikai yra laimingi gaudami maisto, pastogę bei žmones, kurie jais rūpinasi. Tie vaikai yra kitokie, su jais sunkiau bendrauti. Minimame tekste, jie išsireikalauja dėmesio bėgdami iš stovyklos ir laukdami, kada juos pavys(„Pabėgdavo iš kart po tris. Mes suplukę lėkdavom į visas puses. Ir tai vaikams nepaprastai patiko.“ )Taigi, viskas priklauso nuo to, kokioje šeimoje vaikai yra užaugę, kaip jais rūpinamasi. Visas asmens kelias prasideda nuo šeimos.   *** Asmens kelias prasideda nuo šeimos, kuri ir yra didžioji gyvenimo mokykla. Joje išmokstama kaip gyventi, teisingai elgtis, vaikai patiria tėvų meilę. Vandos Juknaitės esė „Išsiduosi. Balsu“ vaikai šeimų neturi, gyvena gatvėje, todėl ir nepatiria tos meilės, neišmoksta gyventi. Jie vagiliauja, elgetauja, rūko, vartoja alkoholį. Kai benamius nusivežė į stovyklą, jie nesuprato meilės ir rūpesčio, ėmė bėgti. Šeimoje augę vaikai taip nebūtų pasielgę. Bet jie pamatė, koks gali būti gyvenimas, palygino su savuoju ir suprato, kad blogiau jiems nebegali būti. Kai kurie net nusižudė. Vaikams reikia šeimų, kitaip jie neišmoks gyventi ir nepatirs tikrojo gyvenimo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!