Nuosavybės teisės apimties problematika visada buvo ir tebėra aktuali civilinėje teisėje. Pastaruoju metu imama tolti nuo tradicinių nuosavybės ir turto doktrinų Lietuvos civilinėje teisėje, į nuosavybės sampratą žiūrima kur kas plačiau, ši sąvoka nebetapatinama vien tradicine „triados koncepcija" - kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.).
Galima drąsiai teigti, kad turtinė žmogaus sfera jokiu būdu neapsiriboja materialiais daiktais, į ją įeina ir vadinamieji nematerialūs daiktai, pavyzdžiui, turtinės teisės.
Straipsnyje autorius atkreipia dėmesį į nuosavybės teisės doktriną, įtvirtintą naujame Civiliniame kodekse, bando atsakyti į kiausimus, .
Nuosavybės teisė yra plačiausia savo turiniu teisė ir jai didelis dėmesys skiriamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek ir pagrindiniame civilinius santykius reglamentuojančiame teisės akte - Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK), tiek ir kituose teisės aktuose.
Europos žmogaus teisių ir Europos žmogaus teisių komisijos praktikai, kurioje pripažįstama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo papildomo protokolo 1 straipsnyje vartojama nuosavybės samprata apima visas realiai egzistuojančias turtines teises (daiktines teises, intelektinės nuosavybės teises, privačius ir viešosios teisės pagrindu pagrįstus turtinius reikalavimus) [5, p. 127].
Pirmiausia kyla klausimas, ar turtinės teisės laikytinos nuosavybės objektu. Civilinės teisės teorija teigia, kad pati teisė įgauna objektyvumą tik kaip turėjimo dalykas, kai jos turėtojas gali pasinaudoti ja ir atlikti disponavimo aktą [3, p. 7]. Kaip turėjimo dalykas daiktinės teisės (ne tik jų objektas) taip pat įgauna objektyvią piniginę prekinę išraišką, tampa asmens nuosavybės dalimi, gali būti perleista, įkeista ir pan.
Šia prasme teisė sutampa su nematerialaus daikto samprata, t. y. su tuo, kas Romėnų teisėje buvo žinoma kaip res incorporales. Todėl teisės turėtojo padėtis pagrįstai dažnai palyginama su savininko statusu. Netiesiogiai naujas Civilinis kodeksas pripažįsta nuosavybės teisę į teises. Galiojantis Civilinis kodeksas, nevisiškai nuoseklus, nes nuosavybės teisė reglamentuojama 4 knygoje kaip daiktinė teisė, o daiktą tas pats kodeksas griežtai...
Šį darbą sudaro 3804 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!