Teorija - įvadas į teisę

Teisė – privalomų laikytis taisyklių visuma, kurią įgyvendina prievartos institucijos.
Teisė – išreiškia tiesią, tikslią ribą, teisingumą. Kasdieninėje veikloje žodis „teisė“ naudojamas įvairiomis prasmėmis. Bendriausia prasme teisė apibūdinama kaip tam tikros galimybės, kurias turi vienas ar kitas žmogus, taip pat kaip šių galimybių atsiradimo ir įgyvendinimo pagringai.
Teisės mokslas nagrinėja teisę, kaip specifinę valstybinę teisinę kategoriją.
Dažniausiai teisė apibrėžiama, kaip valstybės nustatytų ar sankcionuotų ir jos saugomų, privalomų elgesio taisyklių visuma.
Teisė – tai sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų apibrėžtų normų ar taisyklių skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą.
Teisė – tai tautos sukurtų įstatymuose ir kt.valstybės pripažintuose šaltiniuose išreikštų, visuotinai privalomų, teisėtų leistino ir draudžiamo elgesio taisyklių visuma.
Teisė – subjektinių teisių ir pareigų pusiausvyra (vienovė).
1. normiškumas – teisę sudaro ne bet kokios santykius reguliuojančios taisyklės, o tik tos, kurias sukuria ar sankcionuoja pati valstybė per jos įgalintas institucijas ar pareigūnus.
2. formalus apibrėžtumas – valstybė privalomas taisykles įformina arba patvirtina tam tikrame teisės akte ir paviešina visuomenei. Niekas negali reikalauti vykdyti taisyklės, jei ji nėra įforminta teisės akte. Pagrindiniai dokumentai, kur įforminamos teisės normos yra įstatymi.
3. visuotinis privalomumas – privalomų elgesio taisyklių laikyti būtina, tai nustato valstybė. Fizinių ir juridinų asmenų veiksmus, kurie neatitinka teisės reikalavimų valstybė traktuoja kaip nusikaltimus arba pažeidimus ir atitinkamiem asminims nustato sakcijas.
4. prievartiškumas arba garantavimo valstybės poveikio priemonėmis – teisės pažeidėjams taikydama nepalankias poveikio priemones valstybė skatina juos elgtis taip kaip reikalauja teisės normos. Tik teismas gali traukti baudžiamojon atsakomybėn, o už administracinius pažeidimus – įvairios institucijos.
5. sistemingumas – galiojanti teisė tai ne pavienės o tarpusavyje suderintos ir tem tikru būdu sugrupuotos veikiančios elgesio taisyklės sudarančios sistemą. Vienos teisės normos realizavimas dažnai yra pagrindas realizuoti kitas. Tik sistemoje taisyklės gali būti efektyvios ir tinkamai funkcionuoti.
6. specifiškumas – teisės normos yra specifinės, nes jose dažniausiai yra nustatyti bendro pobūdžio paliepimai, t.y.privalomi tam tikrai kategorijai žmonių.
1. tema...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!