Užribio žmogus. Kaip juo tampama? (Vaildas, Juknaitė)

,,Būti žmogumi – reiškia būti kovotoju“,- teigė XVIII a. vokiečių literatūros klasikas Johanas Volfgangas fon Gėtė. Kiekvienas žmogus įžengęs į pasaulį pradeda kovą su savimi arba visuomenės nustatytomis normomis. Kartais ši žmogaus kova baigiasi tragiškai ir jis atsiduria užribyje. Iš ,,žaidimo aikštelės“ individas išeina savo noru, nes bando išsiskirti iš minios, arba jis yra išmetamas dėl tam tikrų susiklosčiusių istorinių ar socialinių aplinkybių. Taigi šiame darbe mes ir aptarsime, kaip tampama užribio žmogumi.
Užribio žmogumi tampama, kai jį atskiria visuomenė. Pasaulio istorijoj yra daugybė pavyzdžių, kada žmogus yra nusiunčiamas į užribį. Vienas žymiausių tokių pavyzdžių yra graikų mitologinis veikėjas Prometėjas. Jis nepakluso Olimpo dievų nustatytoms normoms (nesuteikti žmonėms ugnies), todėl vyriausias Olimpo dievas Dzeusas Prometėją išvarė iš Olimpo ir prikalė prie Kaukazo uolos, o jo kepenis kasdien draskė erelis, tačiau šios vėl stebuklingai sugydavo. Taigi titanas dėl savo pažiūrų buvo išmestas iš Olimpo kalno ir visam laikui atskirtas nuo dievų. Panašių situacijų galime rasti ir vėlesniais laikais. Pavyzdžiui, Renesanso epochoje prasidėjusi Reformacija paskatino nesutarimus visuomenėje. Viena tokių nesutarimų auka tapo lietuvių raštijos pradininkas Abraomas Kulvietis. Jis pats savo noru pasirinkęs protestantizmo religinę kryptį, kuri nebuvo populiari LDK, tapo užribio žmogumi ir buvo priverstas išvykti iš gimtojo krašto. Savo jausmus šioje situacijoje Abraomas Kulvietis išpažino laiške ,,Tikėjimo išpažinimas“, kuris buvo skirtas Bonai Sforcai. Jame lietuvių raštijos pradininkas kritiškai įvertina jam iškeltą bylą, teigdamas, jog ji prieštarauja teisingumui, nes kaltintojas ir teisėjas joje yra tas pats subjektas – Bažnyčia. Pateikęs šį argumentą Kulvietis siekia išteisinimo ir leidimo grįžti į Lietuvą, kaip teisėtam visuomenės nariui. Atsižvelgdamos į Kulviečio argumentus mes jo nepateisiname, nes jis pats, pasirinkęs kitą tikėjimą, atsiskyrė nuo visuomenės. Tačiau kartais pasitaiko kitokių situacijų, kai jauni, nesubrendę visuomenės nariai nepasirenka teisingo kelio visuomenės atžvilgiu ir tampa atstumtaisiais. Ši tema pabrėžiama ir XX amžiaus pabaigos lietuvių prozininkės, dramaturgės Vandos Juknaitės esė ,,Išsiduosi. Balsu“....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!