Užmiršimas

Žmogaus kasdieninio gyvenimo veiklos kokybė yra susijusi su jo atmintimi. Anot A. Jacikevičiaus (1994), atmintis tai - „ankstesnio patyrimo atspindys, kurį sudaro įsiminimas, išlaikymas ir atsiminimas to, kas anksčiau buvo pažinta, išgyventa ir veikta“. Trumplaikė atmintis leidžia mums akimirksniu panaudoti visus duomenis ir informaciją, o ilgalaikės atminties dėka, viską, kas mums reikalinga, atsimename po kelių minučių, valandų ar metų. Dalies informacijos nuolat netenkame: užmirštame mokslo faktus, praėjusius įvykius, žmonių vardus ir veidus, pavadinimus, veiksmus ir pan. Užmiršimas gali būti laikomas naudinga atminties savybe, kadangi nepajėgtume visos informacijos išsaugoti atmintyje ir prireikus ją atgaminti. Kita vertus, kuomet pamirštama svarbi informacija ar įvykiai, tai gali tapti rimta problema.
Užmiršimas – tai toks atminties procesas, kurio metu dėl kokios nors priežasties žmogus negali atsiminti jau įgytos informacijos. Jis retai minimas greta kitų atminties procesų – įsiminimo, saugojimo ir atsiminimo, nes pasireiškia jų visų metu. Jau jutiminėje atmintyje užkoduota informacija pamirštama po 1 – 2 sekundžių. Trumplaikėje atmintyje, jei nenaudojamos pagalbinės priemonės – po 30 sekundžių, net iš ilgalaikės atminties nežinia kaip ir kada dingsta įsiminta informacija. Užmiršimo negalima laikyti visišku įgytos informacijos praradimu. Užmiršimas – tai ir nesugebėjimas atkurti informacijos konkrečiu laiku (Lapė, 2003).
Viena iš užmiršimo priežasčių – negalėjimas užkoduoti informacijos, kad ji patektų į mūsų atminties sistemą arba nepakankamai sutvarkyta informacija. Užmiršimo reiškinį bando paaiškinti dvi teorijos: pėdsakų užgesimo (silpnėjimo) ir interferencijos teorijos.
Pėdsakų užgesimo (silpnėjimo) teorijos šalininkai teigia, kad sąlyginiai refleksai ir asociacijos silpnėja jų kaip nors nepastiprinant, nesinaudojant jomis arba veikiant kitiems veiksniams (Lapė, 2003).
A. D. Baddeley (2002) savo knygoje rašo, jog būtent trumplaikės atminties užmiršimui yra būdingas neuroninių grandžių, dar vadinamų atminties pėdsakų užgesimas. Remiamntis šia teorija, užmiršimas yra atminties pėdsakų per tam tikrą laiko tarpą automatinio išblukimo rezultatas. Kuomet mes išmokstame kažką naujo, smegenyse susidaro neurocheminiai atminties pėdsakai. Tačiau laikui bėgant šie pėdsakai ima silpnėti ir tik aktyviai kartojant informaciją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!