Agresija ir ją nulemiantys faktoriai

Garsus psichologijos tyrinėtojas D.Zilmanas mano, kad bet kokioje civilizuotuoje visuomenėje neįmanoma dirbtinai sukurti tokių salygų, kurios priverstų žmones pulti vienas ant kito, ar netgi ažmušinėti tos pačios rūšies individus. Nepateisinamas, anot jo, ir eksperimentiniai tokių aplikybių sukūrimai, kurie galėtų iššaukti prievartą, karus ir t.t.
Bet čia ir kyla klausimas: kokių metodų pagalba ir kokiomis priemonėmis, būtų galima išsiaiškinti apie agresijos pasireiškimą. Plačiausiai naudojamu metodu yra naudojama stebėjimai ir eksperimentai. Pats pagrindinis darbas-išvadų pateikimas apie rezultatus, gautus stebėjimo metu ir laboratorijose. Vieni mokslininkai pripažįsta laboratorinius bandymus, kaip didelę paramą sprendžiant šį klausimą, kiti mano, kad jų rezultatų nereikia taikyti realiame gyvenime, o eksperimente reikia tik patikrinti tas ar kitas teorijas.
Realių gyvenimiškų situacijų analizei užtenka tik interpretuoti tą teorijos dalį. Bet vis tiek reikia labai atsargiai vertinti išvadas, gautas laboratorijose, ir tik su atitinkančiomis pataisomis galima jas pritaikyti analizuojant konkrečias gyvenimiškas situacijas.
Dauguma eksperimentinių-laboratorinių metodų apribojimų, privertė nemažą dalį specialistų kiek skeptiškiau vretinti galimybes tirti žmogaus agresiją, lyginant ir analizuojant ją su gyvūnų reakcijomis ir poelgiais. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai lyg ir padeda išvengti tiesioginių eksperimentų su žmonėmis, tačiau žmogaus psichika yra kur kas sudėtingesnė ir tik retais atvejais tokie eksperimentai padėdavo geriau pažinti žmogaus agresyvumo priežastis.
Yra labai daug faktorių, kuriais remiantis galima nagrinėti žmogaus agresyvumą. Vienu iš tokių faktorių yra lyčių skirtumas. Seniau buvo susiformavusi tokia nuomuonė, kad stipriosios lyties yra daugiau agresyvus nei moterys ir dažniau būna agresijos iniciatoriais. Tai aiškinama remiantis grynai fiziologiniais ypatumais, pirmiausiai tuo, kad vyrų organizme yra didesnė koncentracija visos eilės agresyvumą nulemiančių hormonų.
Eksperimentuose su gyvūnais tą geriausiai įrodė E.Bymenas. Šiam moksliniam tikslui buvo kastruoti pilkųjų pelių patinai. Jau po kiek laiko buvo pastebėta, kad jie taip aktyviai neįsiveldavo į tarpusavio dvikovas ir buvo tarpusavyje labai taikūs. Tuo tarpu, jeigu jiems įleisdavo vyriškų hormonų, jie pradėdavo peštis vienas su kitu tol, kol hormonų veikimas nustodavo.Tokie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!