V. E. Franklis "Žmogus ieško prasmės". Žmogiškoji prasmė ir dvasinis brandumas

 Dvasinė sveikata Savarankiškas darbas Žmogiškoji prasmė ir dvasinis brandumas Įvadas Paprastai skirtingi žmonės įvairiai reaguoja į likimo vingius: vieni pasišalina, kad viską ramiai apmąstytų, kiti – bėga, dar kiti – puola. Kažkokia tai vidinė jėga verčia mus reaguoti tam tikru būdu, visiems skirtingai. Tai paaiškinti gana sunku, nes žmogus sudėtingas kūrinys ir kiekvienas yra unikalus. Tačiau vidinė žmogaus pusiausvyra lemia mums gerą savijautą, kad turėtume gerą savijautą, žmogus turi jaustis prasmingas. Pasak austrų psichiatro ir psichoterapeuto Viktoro E. Franklio „Suaugusio žmogaus gyvenime svarbiausias yra prasmės siekimas ir atradimas“. Aš manyčiau, kad į prasmę ar prasmingumą įeina žmogiškoji pusiausvyra ir dvasinis brandumas. Kada žmogus jaučiasi dvasiškai stiprus ir žmogiškoji pusiausvyra atrodo tokia lengva, tai mano manymu ir yra rastas žmogaus ieškomas prasmingumas. Šiame darbe sieksiu plačiau į viska pažiūrėti, panagrinėti kaip viskas atsitinka, tiek beviltiškose situacijose, tiek gerose: laimės kupinose. Sieksiu sužinoti nuo ko priklauso žmogiškoji pusiausvyra ir dvasinis brandumas, remdamasi V. E. Frankliu. Kaip V. E. Franklis pasakė „... pasaulio būklė yra prasta, bet viskas dar pablogės, jei kiekvienas iš mūsų nepadarys geriausia, ką gali.“ Dar tebestudijuodamas mediciną Vienos universitete, V. E. Franklis pradėjo kurti savąją logoterapijos sistemą, jos centre pastatydamas svarbiausią žmogaus gyvenimą motyvuojančią jėgą – prasmės siekimą. Perskaičiuosi V. E. Franklio knygą „Žmogus ieško prasmės“ apie įvairius dalykus ėmiau mąstyti kitaip, pagalvojau apie tai apie ką negalvodavau. Ši Franklio knyga man padėjo susigaudyti savyje, gal net įdėmiau žvelgti į gyvenimą, sužinoti ko jis nori iš mūsų, o ne mes iš jo. Taigi, logoterapija, kurią V. E. Franklis ir aprašė, nėra nei mokymas, nei pamokslavimas. Tai ir ne loginis protavimas, ir ne moralinis raginimas. Ji pabrėžia tai, kad buvimas žmogumi visada ir nurodo, ir yra nukreiptas ne į save, o į kažką ar ką nors – ar tai būtų prasmė, kurią reikia įgyvendinti, ar kitas žmogus, su kuriuo reikia bendrauti. Kuo labiau žmogus pamiršta save, – tarnaudamas kokiam nors tikslui arba mylėdamas kitą žmogų, – tuo jis žmogiškesnis ir tuo geriau įprasmina save. Tikrosios gyvenimo prasmės reikia ieškoti veikiau pasaulyje, o ne žmogaus viduje. Viename straipsnyje perskaičiau tokį pasakojimą „Kadaise į laivą, plaukusį iš Marselio į Velnio salą, įlaipino juodaodį, nuteistą katorgai iki gyvos galvos. Išplaukus į atvirą jūrą garlaivyje (kalbama apie anuomet nuskendusį “Leviataną”) įsiplieskė gaisras. Kaliniui, itin stipriam vyrui, nuėmė antrankius ir jis išgelbėjo dešimt žmonių. Už tai buvo amnestuotas. Jei Marselio krantinėje šio vyro būtų paklausę, ar jis mato kokią nors pramę toliau gyventi, jis veikiausiai būtų papurtęs galvą. Apskritai nė vienas žmogus nežino, ko dar gali tikėtis iš gyvenimo, kokia didi valanda galbūt dar jo laukia.“ Kaip tik šis pasakojimas atspindi V. E. Franklio knygą „Žmogus ieško prasmės“. Žmogus, kuriam jo konkretus likimas skiria kančią, privalo žiūrėti į ją kaip į užduotį - visiškai unikalią užduotį. Net kentėdamas žmogus turi įsisąmoninti esąs vienintelis ir nepakartojamas visatoje - su savo skaudžiu likimu. Niekas negali jo pakeisti, niekas už jį neatkentės jo kančios. Kaip jis, šio likimo palytėtas, neša savo naštą - štai kur dabar slypi vienintelė nepakartojamos pasiekos galimybė. Šis kalinys turbūt net nebūtų pagalvojęs, kad jam tai galėtų atsitikti, tačiau likimas jam skyrė užduotį ir jis kuo puikiausiai susitvarkė. Tuo, kaip žmogus pasitinka neišvengiamą likimą, o kartu su šiuo likimu ir jo skiriamą kančią, - kaip tik tuo atsiskleidžia daugybė galimybių prasmingai formuoti gyvenimą net sunkiausiomis aplinkybėmis, net paskutinę gyvenimo minutę. Priklausomai nuo to, ar žmogus išlieka tvirtas ir narsus, garbingas ir nesavanaudiškas, ar žūtbūtinėje kovoje dėl gyvasties pamiršta savo žmogišką kilmę ir galutinai pavirsta bandos gyvuliu, - priklausomai nuo to, jis arba realizuoja skaudžios padėties ir sunkaus likimo jam siūlomas vertybių galimybes, arba jas praranda; priklausomai nuo to, jis būna "vertas" savo kančios arba ne. Be abejo, prasmės ieškojimas žmogui dažnai sukelia vidinę įtampą, o ne vidinę pusiausvyrą. Tačiau kaip tik tokia įtampa yra būtina psichinės sveikatos prielaida. Drįstu sakyti, kad nėra nieko pasaulyje, kas galėtų veiksmingiau padėti išgyventi net blogiausiomis sąlygomis, kaip žinojimas, kad tavo gyvenimas turi kokią nors prasmę. (V. E. Franklis 2008) Knygoje „Žmogus ieško prasmės“ rašo, apie staigų atplėšimą nuo tos aplinkos, kurioje būnama praleista daugiau ar mažiau laiko, tai visuomet šokiruoja (kaip tai atsitiko V. E. Frankliui, nes jis buvo žydas ir gydytojas: jį paėmė nelaisvėn į koncentracijos stovyklą), šis šokas tik įgauna neapčiuopiamus mastus. O baimė, sukelta nežinomybės, tiesiog žudanti. Kaip, kad kiekvienas pagalvodamas apie tokią situaciją, manau tikrai susimąstytų apie gyvenimo prasmę. Ar ten gyvenimas prasmingas, kokiu tikslu reikia stengtis dėl kažko, nes vistiek galbūt būsi nužudytas vienaip ar kitaip. V . E. Franklis skatina žmones nepasiduoti lengvai savo silpnybėms, užpuolusioms beviltiškomis akimirkomis, reikia stengtis įžvelgti bent kažkokios naudos, kam tu turi tai kentėti, kažkur slypi atsakymas, tik jį žmogus turi rasti pats. „Patekęs į tą žudymo mechanizmą, esi priverstas ieškoti prasmės, o neradęs, gali ieškoti būdo kaip įvykdyti savižudybę. Kalinčių žmonių skausmas buvo nepakeliamas V. E. Franklis supratęs, kad prasmės siekimas yra motyvuojanti jėga žmogaus gyvenime, niekada neprarado tikėjimo ir žinojo, kad visa tai turi prasmę, tik reikia ją surasti, o jei nepavyktų, tuomet – susikurti.“ Man dabar tik belieka įsivaizduoti kaip aš tokioje situacijoje pasielgčiau, ar nepalūžčiau, ar nepasiduočiau ir liaučiausi kovoti už save, o gal kaip tik būtų atvirkščiai, stengčiausi iš visų jėgų išlikti, nes mane skatintų tai, kad gyvenimas dar neturi baigtis, kad turiu dar daug ko jame nuveikti, kad turiu daug įvairių siekių ir tokia akimirka manęs neišvers iš kojų ir būsiu stipri ir viską atlaikysiu. Galima įvairiai mąstyti, bet kai realiai su viskuo susiduri būna kitaip. „Žmogus nuolat susiduria su likimo išbandymais ir kiekvienoje situacijoje jis turi apsispręsti – paversti jam savo kentėjimą vidine pergale ar ne.“ Mano gyvenimas dar palyginus trumpas, bet jau jame teko daug ką išgyventi, tai pavadinčiau tikrais likimo išbandymais. Teko išgyventi sunkią mamos ligą ir jos netekimą. Tą akimirką tikrai gyvenimas atrodė beprasmis, maniau, kad nėra dėl ko gyventi, kaltinau viską pasaulyje ką begalėjau, vis sakiau kodėl man taip turėjo atsitikti. Tačiau viską pergalvojus pakeičiau savo nuomonę, aš daug ko netekau, bet tuo pačiu ir daug ką gavau, gyvenimas daug ko išmokė. Pasikeitė požiūris, mąstymas į patį gyvenimą. Kad ir kaip sunku sakyti, bet likimas turėjo man atsiųsti tokį išbandymą, kaip sakoma kuo daugiau žmogus pakeli sunkumų ar kančių tuo gauni daugiau patirties, tampi laimingas. Iškentėtos kančios atlygina. „Nors kentėjimas koncentracijos stovykloje ir beprasmiškas, tačiau kiekvienas savo būties įprasminimo momentas – darbas, pagalba nelaimės draugams ir k.t. – padėdavo išvengti dujų kameros. Prasmės siekimas skyrė gyvenimą ir mirtį.“ Aš sutinku su V. E. Frankliu, kad žmogui reikia turėti prasmę, kad gyventų, bet manau, kad prasmė priklauso nuo įvairių gyvenimo aplinkybių. Antrojoje knygos dalyje “Logoterapijos santrauka”, V. E. Franklis aprašo savo sukurtos doktrinos – logoterapijos principus, tikslus, įtaką žmogaus gyvenime. Logos (gr. l. - “prasmė”. Jis remiasi Froido ir Adlerio darbais, bet jo doktrina turi esminį skirtumą, “logoterapija nutolsta nuo psichoanalizės tuo, kad ji laiko žmogų būtybe, kurios pagrindinis rūpestis – siekti prasmės, o ne paprasčiausiai patenkinti savo instinktus bei potraukius

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!