V. Franklis "Žmogus ieško prasmės"

Viktoras Emilis Franklis, įžymus austrų psichiatras ir psichoterapeutas, įkūrė vadinamąją Trečiąją Vienos mokyklą, plėtojo humanistinę psichologiją ir egzistencinę analizę. Jis pradėjo kurti savąją logoterapijos sistemą, jos centre pastatydamas svarbiausią žmogaus gyvenimą motyvuojančią jėgą – prasmės siekimą. Nacistinei Vokietijai okupavus Austriją, prasidėjo naujas V. E. Franklio gyvenimo etapas. 1941 m. jis buvo išvežtas į koncentracijos stovyklą Aušvice, kurioje išbuvo iki 1945 m. Į laisvę V. E. Franklis išėjo stebuklingai išlikusiu žmogumi, kurio propaguota prasmės filosofija buvo patikrinta gyvenimo, pilno kančios ir nuolatinio beveik neišvengiamos mirties laukimo.
Pirmoji knygos dalis. Autorius koncentracijos stovykloje esti tiesiog numeris – mat sąraše pateikiami vien kalinių numeriai. Siekiama pavaizduoti ne jo asmeninį gyvenimo būdą, o tai, kaip eilinis kalinys išgyveno stovyklą. Išgyvenimą stengiamasi traktuoti psichologiniu požiūriu. Aiškinama taip, kad ir pašalietis suprastų kito žmogaus išgyvenimus, suprastų kalinio patirtį – kad jam galiausiai taptų suprantama ir to itin mažo išlikusių kalinių nuošimčio būsena, jų savotiška ir psichologijos požiūriu labai originali nuostata į gyvenimą. Su koncentracijos stovykla susijusių patirčių ir išgyvenimų visuma, kalinio psichinių reakcijų raida suskaidyta į tris fazes: atvykimo stovyklon, gyvenimo joje ir paleidus ar išvadavus kalinį iš stovyklos.
Pirmajai fazei būdingiausia vadinamasis atvykimo šokas. Kiekvienas pamatęs lentelę su užrašu „Aušvicas“ juto kaip stingsta širdis. Ši sąvoka apėmė baisius dujų kamerų, krematoriumo krosnių, masinių žudynių vaizdinius. Siaubas atsispindėjo kai kurių kalinių veiduose išvydus begalinius keliasluoksnius spygliuotos vielos aptvarus, sargybos bokštus, prožektorius, skarmalais apsimuturiavusių figūrų voras, lėtai slenkančias tiesutėlėmis stovyklos gatvėmis nežinia kur. Kaliniams praėjus paslaptingas selekcijas, dezinfekcinį dušą, pamačius prižiūrėtojų žiaurų elgesį ir niūrią aplinką, viena po kitos nyko iliuzijos sugrįžti į normalų gyvenimą. Po nežinomybės juos užvaldė smalsumas – kas gi dabar nutiks, ir kokios bus pasekmės? O smalsumą po kelių dienų keičia nuostaba, kad žmogus – būtybė, kuri prie visko pripranta. Tačiau savaime suprantama, kad padėties beviltiškumas, kas dieną, kas valandą, kas minutę gresianti mirtis, kitų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!