Užimtumo ir nedarbo tyrimas

Darbas ekonominiame procese atlieka dvejopą vaidmenį: gamybos veiksnys ir pajamų šaltinis. Iš pradžių išsivysčiusiose pasaulio šalyse statistinė informacija apie užimtumą buvo reikalinga nustatant pramonės gamybą ir jos įtaką ekonomikos struktūrai. Po 1930 metų ekonominės krizės, sukėlusios masinį nedarbą daugelyje pasaulio šalių, daugiausia dėmesio skiriama nedarbui ir su juo susijusioms charakteristikoms nustatyti. Siekiama padidinti gamybą, sukurti naujas darbo vietas, susilpninti ekonominius sunkumus, susijusius su bedarbyste.
Darbo statistika padeda formuoti ir kontroliuoti programas, skirtas garantuoti dirbančiųjų ir bedarbių gamybinį užimtumą, užtikrinti našesnį darbą. Darbo statistika panaudojama kuriant valstybės politiką užimtumo srityje, apskaitant pajamas.
Kiekviena gyventojų kategorija nurodo tam tikrą būklę arba ekonominį aktyvumo ar pasyvumo laipsnį, todėl gyventojai skirstomi į ekonomiškai aktyvius ir neaktyvius. Tokį gyventojų skirstymą numato Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) rekomendacijos, priimtos 1982 m. Ženevoje. Pagal TDO standartus ekonomiškai aktyvius gyventojus (darbo jėgą) sudaro visi gyventojai, kurie tiriamų ataskaitiniu laikotarpiu dirba arba pasirengę dirbti materialinių gėrybių ir paslaugų gamyboje.
Ekonomiškai aktyvūs gyventojai savo ruožtu skirstomi į dirbančiuosius ir bedarbius.
Prie dirbančiųjų gyventojų priskiriami visi asmenys, dirbantys pagal samdos sutartį, ir asmenys, savarankiškai apsirūpinantys darbu.
Bedarbiais laikomi asmenys, sulaukę darbingo amžiaus ir vyresni, kurie yra be darbo, pasirengę tuoj dirbti, aktyviai ieško darbo (arba laukia anksčiau pažadėto darbo). Tai darbingo amžiaus asmenys, kurie neturi mokamo darbo arba savo verslo ir pasirengę dirbti už atlyginimą arba pradėti savo verslą ir yra užsiregistravę darbo biržoje.
Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai – tai įvairaus amžiaus gyventojai, kurie neįskaitomi į dirbančiųjų ir bedarbių skaičių (vaikai, namų šeimininkės, nedirbantys invalidai, nedirbantys ir neieškantys darbo darbingo amžiaus moksleiviai bei studentai, nedirbantys pensininkai, rentininkai ir kt.).
Aktyvių gyventojų koncepcija pagal TDO pagrįsta taisykle: visada pirmenybė teikiama užimtumui, o ne nedarbui ir nedarbui, o ne ekonominiam neaktyvumui.
Tiriant ekonomiškai aktyvius gyventojus, būtina nurodyti ekonominės veiklos sferą, profesiją, užimtumo statusą. Tam naudojamos tarptautinės klasifikacijos: Tarptautine užimtumo statuso klasifikacija (JT 1986), Tarptautine profesijų klasifikacija (JT, 1988), Europos ekonominės bendrijos ekonominių veiklų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!